Sodybos, esančios šalia miško, turi ypatingą ryšį su gamta. Miškas tampa neatsiejama kraštovaizdžio dalimi, įpareigojančia sodybos savininkus tęsti šią temą savo aplinkoje. Kaip sodybos prie miško savininkams puoselėti aplinką vadovaujantis tam tikrais principais? Kokius augalus rinktis? Ko niekada nedaryti? Ir kodėl verta užsiimti samanų auginimu?
Miško komponentų atkūrimas sodybos aplinkoje
Miškas - tai brandūs medžiai, pomiškis, trakas, žoliniai augalai, miško paklotė. Vertinant šiuos miško komponentus, sodybos aplinkoje turime atkurti vienokį ar kitokį gamtos atkartojimą. Savo sodybose mes kuriame naują ekosistemą, mūsų įrankiai yra augalai ir mūsų mintys. Turime sukurti ekosistemą, kad ji nesirgtų, visi gyvuotų ir dar būtų gražu.
Pasak sodo dizainerės, natūralistinis miško stilius - tai dominuojantys krūmai ir medžiai. Samanos, kerpės, uogienojai, žoliniai augalai, grybai - tai miško augalai. Jie gali mums pasakyti, kokios yra jų aplinkos sąlygos ir kokius augalus galime pasirinkti jų kaimynystei.
Miško paklotės formavimas ir svarba
Miško paklotė formuojasi veikiama klimatinių sąlygų. Dirvožemis (molis, smėlis), vanduo (sausos, šlapios vietos), temperatūra, vėjas - tai faktoriai, kurie formuoja, kas auga miško paklotėje. Darome klaidą, kai pradedame tvarkyti miškingas teritorijas nusprendę, kad reikia viską išpjauti, nuvalyti, išstumdyti dirvožemį ir tada jau kažką galėsime kurti.
Grybai reikalingi sėkmingam augalų augimui, vystymuisi. Jeigu jūsų aplinkoje neauga grybai, vadinasi, kažkas negerai su jūsų ekosistema. Net viešuose parkuose paliekamos lyg nesutvarkytos, natūralios erdvės - tai leidžia užtikrinti bioįvairovės buvimą. Bioįvairovė reikalinga sveikam želdynui, tai geros aplinkos pagrindas. Gamtoje viskas yra reikalinga.
Augalų parinkimas sodybai prie miško
Renkantis augalus sodybai, vadovaujamės principu gražu-negražu, bet augalas numiršta, nes pasirenkam netinkamą mūsų žemei augalą. Pavyzdžiui, sodyba prie lapuočių miško pasižymės drėgnesne dirva. Ten puikiai jausis medžiai, kurie pakenčia pavėsį ir drėgmę - drebulės, juodalksniai, alksniai, net eglės. Puriena, snieguolė, žibuoklė, plukė - lapuočių miškų augalai, kurie gražiai žydi pavasarį.
Tulpė yra darželių augalas, bet jos gerai jaučiasi miške. Paparčiai. Kur neauga kitos gėlės, paparčiai auga. Jų įvairovė labai didelė. Jie gali būti visai miniatiūriniai, labai stambūs.
#969. „Panekelpių kaimas“ sodybos šeimininkė Lina: sodyba skirta unikaliems renginiams gamtoje
Samanų svarba ir auginimas
Kitų sodybų šeimininkai dažniausiai klausia, kaip išnaikinti samanas, o štai šalia miško esančiose sodybose samanos gali tapti vienu pagrindinių augalų. Jos puikiai auga pavėsyje, o sodyboje prie miško pavėsio gali būti nemažai. Juk miške mums gražu, kai samanomis būna pasidengę keli šalia gulintys akmenys. Samanų pievelė su uogomis taip pat vilioja ten prisėsti.
Spygliuočiai ir dirvožemis
Kai kalbam apie mišką, dažniausiai įsivaizduojam spygliuočius. Pušys ir kadagiai mūsų labiau mėgiami, be jų praktiškai nei vienas želdinimas neapsieina. Spygliuočių miškas byloja, kad dirvožemis nelabai derlingas. Dzūkija pilna pušų ir kadagių. Šie augalai nori prastesnio dirvožemio. Žmonės sako, pas mus smėlis, niekas neauga. Žinokite, kad smėlyje gerai augs prieskoniniai augalai, nes jiems reikia prastesnio dirvožemio.
Vejos įrengimas ir alternatyvos
Išlaikyti veją po mišku yra sudėtinga. Jai per tamsu, dirvožemis per sausas. Dabar stebima tendencija nesistengti sodyboje, esančioje miške, įrenginėti idealių vejų, ieškomi kitokie sprendimai. Pavyzdžiui, Suomijoje naudojamos ritininės šilokų vejos, kurios sodybose prie miško atrodo natūraliau.
Kiti augalai sausoms vietovėms ir po spygliuočiais
Sausuose miškuose, sausose vietose, kur patenka saulė, gerai auga šilagėlės, jos yra darželių gėlės. Joms nereikia humusingos dirvos. Šilagėlės neaugs prie lapuočių miškų. Bruknes galima tiesti kaip paklotes. Po spygliuočiais gerai sodinti rododendrus. Kamčiatkinis rododendras labai mažytis, ne didesnis už žolę, bet jis gali būti gražus pomiškio augalėlis.
Pajautimas ir supratimas
Dažniau pabandykime žiūrėti, matyti, suprasti, pajausti. Geros aplinkos sukūrimas - tai visuomet gamtos pajautimas. Kada pajausite ir rasite bendrą kalbą su jus supančia aplinka, tada turėsite geriausius sprendimus.
Apželdinimo stiliai ir jų pritaikymas sodybai
Kiemo apželdinimo stilius gali lemti visos erdvės nuotaiką ir funkcionalumą. Įvertinkite aplinkos kontekstą - ar gyvenate mieste, kaime, ar prie miško? Atkreiptinas dėmesys, kad natūralistinis, gamtinis stilius faktiškai tinka prie bet kurio stiliaus aplinkos. Galima ir kelių skirtingų stilių kombinacija.
Natūralistinis stilius
Natūralusis (peizažinis) - šiuo metu populiarus Didžiojoje Britanijoje ir JAV. Puikiai apjungia sodybą su supančia gamtine aplinka. Šiuo stiliumi paryškinamos tai vietovei būdingo peizažo ypatybės, naudojamos vietinės laukų gėlės, tradiciniai mažosios architektūros elementai. Šį stilių diktuoja supanti gamtinė aplinka arba atkuriamas būdingas natūraliai gamtinei vietovei vaizdas.
Kiti stiliai
- Reguliarusis: Būdingas simetrinis aplinkos planavimas, kuris išgaunamas karpomų gyvatvorių ir kitų geometriškai susodintų, atsikartojančių bei formuojamų augalų pagalba.
- Modernusis: Labai funkcionalūs, sukurti žmonių poilsiui, lengvai ir nebrangiai prižiūrimi. Juose nėra ašinio planavimo ir monumentalizmo.
- Rytietiškas (japoniškas): Lakoniškas ir minimalistinis stilius, imituojantis natūralias brandžios gamtos kompozicijas ir atkuriantis jas sumažintu masteliu.
- Individualusis: Kuriant tokius sodus jungiami įvairūs sodų stiliai, dažniausiai natūralusis, modernusis ar reguliarusis į vieną bendrą aiškiai funkciškai orientuotą darinį.
Šlaito apželdinimas: kaip suteikti sklypui unikalumo
Jei jūsų šlaitas statesnis nei 30 laipsnių, tai jį reikėtų terasuoti. Terasos padės sustabdyti dirvožemio eroziją, geriau įšildys dirvos paviršių, o jums bus lengviau ir paprasčiau sodinti ir prižiūrėti augalus. Terasavimo metu įrengiamos didelius laiptus primenančios terasos, kurių plokštumose jau galima sodinti augalus.
Augalų parinkimas terasoms
- Viršutinė terasa: Vaiskrūmiai, nes jie nėra aukšti ir nekris šešėlis žemiau augantiems augalams.
- Vidurinė terasa: Daržovės ar pakeltos lysvės.
- Žemesnė terasa: Vaismedžiai, nes jie bus aukštesni ir gaus pakankamai saulės šviesos, kurios reikia derliui subrandinti.
- Apačia: Dekoratyvūs augalai, kurie gali pakęsti ūksmingas ir drėgnas vietoves.
Šlaito orientacija ir augalų pasirinkimas
- Pietinis šlaitas: Gauna daugiausiai saulės, tad čia drąsiai galima sodinti beveik visus augalus.
- Šiaurinis šlaitas: Gauna nedaug šviesos, tad jo viršuje bandoma auginti tokius jautrius augalus, kaip šilauoges.
- Rytinis šlaitas: Augalai nebus nudeginti kaitrios vasaros saulės, o ir šviesos užteks tiek dekoratyviems, tiek valgomiems augalams auginti.
- Vakarinis šlaitas: Augalų sodinimas vakariniame šlaite turi problemų, nes Lietuvoje vyrauja vakarų arba šiaurės vakarų vėjai, kurie pridaro nemažai žalos.
Praktiniai patarimai, kaip apželdinti sklypą pigiau
Sklypo apželdinimas pigiau tikrai įmanomas. Štai keletas patarimų, kaip sutaupyti:
- Antras gyvenimas daiktams.
- Augalai iš sėklų.
- Mažesni sodinukai.
- Mokykitės.
- Investuokite į medžius ir gyvatvores.
- Spalvos.
- Kokybiški įrankiai.
tags: #sodybos #miske #apzeldinimas