Sodybų pardavimas Estijoje: kainos, tendencijos ir ekspertų įžvalgos

Nekilnojamojo turto (NT) rinka nuolat kinta, o sodybų pardavimas Estijoje turi savų ypatumų. NT brokeris Tomas Rusakas pastebėjo, kad sodyba dažnai yra jau antrasis gyventojų įsigyjamas būstas.

„Todėl žmonės gali ir kelis metus ieškoti sodybos, kol galiausiai ją įsigyja.

Gyventojai renkasi dviejų tipų sodybas: nedidelius namelius už miesto, kurių kainos siekia iki 100 tūkst. eurų arba brangesnes ir didesnes sodybas, kurių kainos prasideda nuo 500 tūkst. eurų. Brangesnių sodybų pasirinkimas nedidelis“, - komentavo NT specialistas.

Anot jo, vilniečiai ieško sodybų, kurios būtų nutolusios apie 50 km nuo miesto. „Jeigu žmonės perka brangesnes ir solidesnes sodybas, jos dažniausiai būna įsikūrusios, Molėtų, Trakų rajonuose, Labanore. Jos gali būti nuo miesto nutolusios ir 70-80 km.

Jeigu gyventojai sugalvojo įsigyti brangesnę sodybą, jie pirmiausia ima jos ieškoti, dairymasis gali užtrukti ir metus, kol jie keletą sodybų ir apžiūri. Galiausiai pirkėjai turi apsispręsti, iš kur ims lėšas sodybai. Žmonės turi arba parduoti kitą NT objektą, skolintis arba taupyti. Taigi išskirtinių objektų pirkimas ir pardavimas nebūna greitas“, - pastebėjo T. Rusakas.

Sodyba Estijoje

Sodybų kainos įvairiuose Lietuvos regionuose

Portalas tv3.lt patikrino, už kiek NT portale Aruodas.lt galima brangiausiai ir pigiausiai įsigyti sodybą įvairiuose Lietuvos rajonuose.

• Štai Kelmės rajone sodybą galima įsigyti už 4,3 tūkst. eurų. Sklypo plotas - 25 arai, o sodybos plotas - 80 kvadratinių metrų. Tačiau namui reikalingas remontas.
• Utenos rajone sodybą galima įsigyti už 5 tūkst. eurų. Sklypo plotas siekia 77 arus, tačiau namui taip pat reikalingas remontas.
• Ignalinos rajone sodybą galima įsigyti už 6 tūkst. eurų. Rastinio namo plotas siekia 100 kvadratinių metrų ploto, sklypo plotas - 57 arai.
• Tuo metu už vieną brangiausių sodybų Molėtų rajone gali tekti pakloti ir 1 mln. eurų, ji naujos, 2014 metų statybos. Sodybos plotas 531 kvadratinis metras, ji turi 8 kambarius, 5 miegamuosius. Sklypo plotas siekia 167 arus.
• eurų, sodybos plotas - 331 kvadratinis metras ploto, 8 kambariai. Sklypo plotas siekia 3468 arus.
• Trakų rajone sodybą galima įsigyti už 750 tūkst. eurų, jos plotas 253 kvadratiniai metrai. Sodyba 2013 metų statybos, rastinės statybos. Sklypo plotas siekia 321 arą.

Sodyba gamtoje

Mažesnių ir pigesnių sodybų ieško žmonės, kurie gyvena butuose. „Dažnai šeimai užtenka 3 kambarių buto, jiems nėra poreikio kraustytis į kotedžą ar namą. Tačiau vasarą ar savaitgalius šie žmonės norėtų praleisti gamtoje. Taigi, jie ieško sodybų sodų bendrijose arba tiesiog perka sklypą ir pasistato nedidelį rąstinį namuką. Tokių NT objektų kainos nėra didelės. Pavyzdžiui, tuščias sklypas gali kainuoti iki 20 tūkst. eurų ir vėliau jau reikia daugiau investuoti statant sodybą. O sklypai su pastatais, kuriais jau galima naudotis gali atsieiti 60-70 tūkst. eurų. Dėl tokių pirkinių žmonės greičiau priima sprendimus“, - komentavo NT brokeris.

T. Rusakas pastebėjo, kad mažesnių ir pigesnių sodybų ieško žmonės, kurie gyvena butuose. „Dažnai šeimai užtenka 3 kambarių buto, jiems nėra poreikio kraustytis į kotedžą ar namą. Tačiau vasarą ar savaitgalius šie žmonės norėtų praleisti gamtoje. Taigi, jie ieško sodybų sodų bendrijose arba tiesiog perka sklypą ir pasistato nedidelį rąstinį namuką.

Tokių NT objektų kainos nėra didelės. Pavyzdžiui, tuščias sklypas gali kainuoti iki 20 tūkst. eurų ir vėliau jau reikia daugiau investuoti statant sodybą. O sklypai su pastatais, kuriais jau galima naudotis gali atsieiti 60-70 tūkst. eurų. Dėl tokių pirkinių žmonės greičiau priima sprendimus“, - komentavo NT brokeris.

Sandorių skaičius ir rinkos aktyvumas

Registrų centro specialistai pastebėjo, kad atėjęs pavasaris atnešė šiltesnius orus, bet daugiau gyvybės į pastaruoju metu gerokai aprimusią šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinką neįpūtė.

Vis dėl to, nepaisant kovą fiksuoto kiek padidėjusio įregistruotų sandorių skaičiaus, vis dar atsiliekama nuo pastaruosius kelerius metus stebėto sandorių kiekio vidurkio „Kovo mėnuo įprastai būna aktyvesnis už pirmuosius metų mėnesius, kurie šiemet pasižymėjo rekordiniu pasyvumu rinkoje.

Nepaisant to, šių metų pirmasis pavasario mėnuo pagrindinėse NT objektų kategorijose dar maždaug penktadaliu atsilieka nuo pastaruosius trejus metus stebėto sandorių kiekio vidurkio. Džiugina nebent tai, kad šių metų kovas pagal įregistruotų NT sandorių kiekį pralenkė pandeminius 2020-uosius“, - kalbėjo Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Pirmąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 22,3 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų - 13,4 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 25,7 tūkst. NT objektų pardavimų.

Vien tik per kovo mėnesį įregistruota 8,8 tūkst. NT savininkų pasikeitimų - 17,9 proc. mažiau nei praėjusių metų kovą (10,7 tūkst. NT objektų), bet 25,7 proc. daugiau nei šių metų vasarį (7 tūkst. NT objektų).

Šiais metais visoje šalyje įregistruota 6,4 tūkst. butų pardavimų - 13,3 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 7,4 tūkst. butų sandorių.

Vien tik per kovo mėnesį šeimininkus pakeitė 2,5 tūkst. butų - 16 proc. mažiau nei pernai kovą (3 tūkst. butų), bet 25,5 proc. daugiau nei šių metų vasarį (2 tūkst. butų).

Vilniuje šiemet įregistruota 2,1 tūkst. butų pardavimų, arba 18,5 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, Kaune - beveik 940 (11,8 proc. mažiau), Klaipėdoje - apie 540 (9,8 proc. mažiau).

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 2 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - 13 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 2,3 tūkst. namų pardavimų.

mažiau nei pernai kovą (960 namų), bet 28,5 proc. daugiau nei šių metų vasarį (620 namų).

Pirmąjį šių metų ketvirtį visoje šalyje taip pat įregistruota 10,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų - 15,9 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 12,2 tūkst. žemės sklypų sandorių.

Tik per kovo mėnesį įregistruota 3,9 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 22,5 proc. mažiau nei pernai kovą (5 tūkst. žemės sklypų), tačiau 22,5 proc. daugiau nei šių metų vasarį (3,2 tūkst. žemės sklypų).

Žemės sklypai Estijoje

Ekspertų nuomonės

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros ir paslaugų grupės „Inreal“ ekspertas Tomas Sovijus Kvainickas teigia, kad sutiktų su prielaida, jog sodybų pasiūla šalyje galėjo augti. „Laikyčiau ją pagrįsta, nes pandemijos metu daugiau žmonių norėjo erdvės. Žmonės, kurie visą laiką gyveno bute, įsigijo sodybą su lūkesčiu, kad tai bus tiesiog didesnė erdvė, daugiau žalumos. Ir kai dalis grįžta į darbus ir dar po darbo turi grįžti į sodybą, - priverstinai važiuoti kiekvieną ar kas antrą savaitgalį žolę pjauti, - tai turbūt „atsikando“, - „Delfi“ komentavo ekspertas, rekomendavęs pasiteirauti ir NT brokerių pozicijos.

Išsiskyrusios nuomonės Pietų Lietuvos rinką apimanti nekilnojamojo turto agentūra „Sells“ mato tendencijų, kad po buvusio karantino žmonės nori parduoti sodybas, kadangi darbas nuotoliu neįgijo tokio masiškumo, nėra poreikio važiuoti iš miesto. „Prasidėjus karantinui, pietų Lietuvos regione - Alytaus, Lazdijų, Varėnos apskrityse - žmonės sparčiau suskubo pirkti sodybas toliau nuo miesto. Vieni - tam, kad nebūtų užsidarę butuose ir turėtų daugiau laisvės ir gamtos, kiti - kad galėtų ramiai dirbti nuotoliu. Sodybų pardavimai (dabar - red.) tikrai padidėjo, ne drastiškai ženkliai, bet pasijautė“, - komentuoja agentūros įkūrėja Ineta Jencevičiūtė.

Paklausta, ar sodybas parduoda šį turtą nuomoję investuotojai, ar savo reikmėms jas pirkę žmonės, ji atsakė, kad pastarieji. „Sodybas mūsų regione linkę parduoti ne investuotojai, o daugiau galutiniai savininkai, kurie pirko savo šeimos arba darbo poreikiams. Kai karantinas baigėsi, tie, kurie grįžo į darbus (ne nuotoliu, o gyvai), suprato, kad sodyba tapo nebereikalinga ir beveik nenaudojama, o tiesiog atsirado papildomas rūpestis - važiuoti, prižiūrėti, pjauti žolę ir pan.“, - kalba NT brokerė I. Jencevičiūtė.

Tačiau tokių tendencijų šiuo metu neįžvelgia NT ekspertas Artūras Žalkauskas, dabar savo pardavimo portfelyje turintis apie 30 sodybų. „Nė vienos nėra parduodamos dėl karantino. Tokio skaičiaus parduodamų sodybų gal niekas iš brokerių neturi. O pavienių atvejų - taip, sutinku, kad gali jų būti ir dėl COVID“, - sako NT agentūros „Vilniaus turtas“ sertifikuotas NT ekspertas A. Žalkauskas.

Panevėžio miesto ir rajono NT rinką apimančios agentūros „RE/MAX Experts“ brokeris Arūnas Markevičius komentuoja, kad sodybų išpardavimo tendencija tęsiasi jau keletą metų. Pavyzdžiui, nutolusį nuo miesto vienkiemį įsigiję žmonės pamatė, kad nuolat gyventi ten nepatogu, ypač šeimoms su vaikais. „Sodybos reikalauja priežiūros, remonto. Naudoti vien tik poilsiui neapsimoka. Tokios mano išvados yra padarytos iš kolegų patirties. Aš tuo metu neturėjau parduodamų sodybų. Prieš mėnesį pardaviau namą mieste šeimai, įsigijusiai sodybą už miesto ir pamačiusiai, kad gyventi su vaikais užmiestyje labai nepatogu“, - sako A. Markevičius.

Jis taip pat sako, kad tendencija buvo susijusi ne su investuotojais, bet su galutiniais savininkais, pirkusiais sodybas per pandemiją. „Kai karantinas baigėsi, tai žmonės ir pardavinėjo. Šiaip dabar tos sodybos turi mažesnę paklausą, žmonės kitaip pradėjo gyventi, mano akimis žiūrint. Priežiūros reikia daug, kas turi tą hektarą aplink sodybą, reikia žolę šienauti ten nuvažiavus poilsiui. Tad poilsio turbūt nėra“, - detalizuoja pašnekovas.

Pasak jo, tokia tendencija gali būti visoje Lietuvoje. „Žmonės pirko, kad turėtų kur prisiglausti, nes kontaktuoti tarpusavyje nebuvo galima, kad turėtų kažkur nuošalią vietą, galėtų išeiti grynu oru pakvėpuoti. Bet, žinote, tos sodybos yra senos statybos, paprastai būna abejotinos būklės, tai nusipirkus tokią bėdą kažkada ateina mintis, kad reikia parduoti“, - teigia „RE/MAX Experts“ NT brokeris.

A. Markevičius primena ir dalies žmonių polinkį plėtoti kaimo turimą. „Žmonės buvo labai pasinešę į kaimo turizmo verslą, bet yra parduodančių tą verslą, nes pamatė, kad ten ir dirbti reikia, ir tų klientų ne visada sulaukia. Tai su sodybomis yra taip, bet čia sakau: jau gal kokie treji metai visi kalba. Asmeniškai tų sodybų neturėjau, kažką esu pardavęs, bet iš kolegų susitikimų ir kalbų žinau, kad taip yra“, - sako jis.

Į Vilniaus, Kauno ir Šiaulių NT rinką besiorientuojančios agentūros „Creston“ brokeris Tomas Masevičius apskritai mato ramų laikotarpį sodybų pasiūloje ir paklausoje. „Esu sodybų pardavęs, kur žmonės labai prašydavo manęs, - tuo laikotarpiu, kai buvo (karantino - red.) suvaržymai. Dabar kažkaip vis rečiau kažkas prašo. Ir pirkti, ir parduoti yra apmažėję, - bent mano klientų, kurie prašydavo, kad surasčiau ką nors ar parduočiau. Buvo puiki proga parduoti tuo laikotarpiu, kai visi norėjo (pirkti - red.). O dabar, jeigu kažkas ir nori, tai kaina tokia nebeadekvati“, - „Delfi“ komentavo T. Masevičius.

Brokeris pažymi, kad išaugusios nekilnojamojo turto kainos verčia pirkėjus būti išrankius. Apleistų „vienkiemių era baigėsi“. „Vienkiemis, kur nušiurusi lūšna ir kiauras stogas, tai tokių niekas (nenori - red.), bet, pavyzdžiui, kokia nors normali sodyba, tvarkinga, su visomis komunikacijomis - visai kitai jau kaina. Tokia būna jau didoka, visi nori pigiai nupirkti. Seniau būdavo, kad nupirktos sodybos iš vyresnių žmonių, kur kaina niekam neįdomu. Dabar visi žino, kad tos sodybos išbrango, tai paklausa yra sumažėjusi“, - teigia T. Masevičius.

Taigi, pasak jo, jeigu žmonės domisi sodybomis, jau nori aukštesnės kokybės, patogumų. Jo teigimu, dabar matyti kryptis į butų segmentą. „Dabar vėl investicija į butus prasidėjo, kai palūkanos sumažėjo, tai jaučiasi. Netgi ir vyresnio amžiaus žmonės ateina, kurie visiškai nesupranta tos srities, nori nusipirkti butą ir nuomoti“, - kalba pašnekovas. „Čia buvo mada, kai visi bėgo, norėjo gamtos. Dabar visi nori grįžti atgal“, - sako jis.

Ar laimėtų pardavusieji?

Registrų centras liepos 10 dieną skelbė naujausią NT sandorių Lietuvoje statistiką, joje užfiksuoti ir individualiųjų namų pirkimo/pardavimo sandorių skaičiai.

Tačiau toli gražu ne visi jie yra užmiesčio sodybų pardavimai, nes individualių namų gausu ir didmiesčiuose. „Inreal“ ekspertas T. S. Kvainickas pažymi, kad sodybos tuose duomenyse sudaro veikiausiai tik nedidelę dalį.

Pateikiame individualiųjų namų sandorių statistiką per pastaruosius kelerius metus:

T. S. Kvainickas primena, kad sodybos sąvoka yra plati, jos apibrėžimas nėra griežtas. „Buitiniame pokalbyje mes suvokiame sodybą kaip namą, kuriame nuolat negyveni. Vienam tai yra prie ežero, kitam - miške, o kitam, pasirodo, sodyba yra mažesniame miestelyje, kur aplinkui nuolat gyvena žmonės, ir kažkas, stereotipiškai kalbant, iš didesnio miesto turi tą sodybą vasarai, pagyventi du mėnesius“, - sako T. S. Kvainickas.

„RE/MAX Experts“ NT brokeris A. Markevičius sako, kad tie sodybų pardavėjai, kurie randa pirkėjų, nepralošia, nes kainos pastaraisiais metais augo. „Vis tiek atsiranda žmonių: išeina garbaus amžiaus į pensiją, ieško kažkur savo kampelio, parduoda mieste turtą, kraustosi į kaimą. Tai čia yra potencialiausi tokių sodybų pirkėjai“, - sako pašnekovas.

„Sells“ įkūrėja ir NT brokerė I. Jencevičiūtė teigia, kad karantino metu pirkusieji sodybas tikrai nepralaimi. „Kainos kasmet sistemingai auga, tad tikrai galime teigti, kad tie, kurie nusipirko sodybas karantino metu, šiuo metu jas parduodami nieko nepralošia, o dažnu atveju dar ir uždirba. Plius dažnas, nusipirkęs sodybą, ne tik ja naudojosi, bet ir per tuos kelis metus pagerino“, - sako ekspertė.

Pavyzdžiui, naujieji savininkai galėjo pakeisti langus, padaryti remontą, o tuomet už sodybą jau esą galima gauti gerokai daugiau, nei mokėta. „Todėl ir kylančios kainos, ir sodybos pagerinimas turi įtakos didesnei kainai šiuo metu“, - teigia I. Jencevičiūtė.

Pasak jos, nekilnojamas turtas retai kada būna bloga investicija. „Ir tie, kurie pirko sodybas karantino metu, manau, kad gavo iš to daug naudos: visų pirma, kokybiškai išnaudojo laiką su šeima ir turėjo daugiau erdvės, antra - nieko neprarado ir dažnu atveju uždirbo sodybas parduodami, kai jos tapo nebereikalingos šių dienų situacijoje. Be abejo, yra ir tokia dalis, kurie nusipirkę sodybą karantino metu, džiaugiasi ir pilnai ją išnaudoja ir šiandien, o apie pardavimą net negalvoja“, - teigia ji.

tags: #sodybos #estijoje #pordavimas