Vienkiemiai, Kazokai ir Lietuvos Istorija

Lietuvos kraštovaizdžiui būdingi ne tik piliakalniai, bet ir vienkiemiai, kurių istorija ir kultūrinė reikšmė yra svarbi šalies identitetui. Kaimo vietovės, kuriose kažkada virė gyvenimas, šiandien mena praeitį ir atspindi Lietuvos istorijos vingius. Šiame straipsnyje panagrinėsime vienkiemius, kazokų įtaką ir svarbius istorinius įvykius, susijusius su Lietuvos kaimo vietovėmis.

Lietuvos etninių grupių žemėlapis 1918 m.

Vienkiemiai Lietuvos Istorijoje

Vienkiemiai - tai atskirai stovinčios sodybos, kurios buvo paplitusios Lietuvos kaimo vietovėse. Jie atspindėjo ūkininkų gyvenimo būdą ir tradicijas. Vienkiemiai dažnai būdavo nutolę vienas nuo kito, o juos supo laukai ir miškai.

Pavyzdžiui, Šereiklaukio apylinkės, nuo apžvalgos aikštelės atsiveria vaizdas į Nemuno ir Jūros upių santaką, Šereiklaukio II piliakalnį (Milžinkalpį), dvaro statinius, parką ir senovės skalvių gyvenvietę- Sidabrakalnį bei pasienio policijos sodybą.

Abejučių piliakalnis mena vėlyvojo geležies amžiaus gyvenvietę, kuri datuojama tarp I ir II tūkstantmečio pradžios. Tikėtina, kad ankščiau čia buvo pusiasalis, apsuptas ežerų ir pelkių.Netoliese yra Abejučių antroji stovyklavietė, o greta jos - Abejučių regykla-poilsinė ir Abejučių ąžuolas.

Koplyčkalnis

Tai kalva ant kurios pastatyta Šereiklaukio dvarininkų privati koplyčia. Šalia jos - dvarininkų kapinės. Nuo dvaro link koplyčios veda apie 1,5 km ilgio medžių alėja.

14 Kryžiaus kelio koplyčių Beržore

Beržore kryžiaus keliams (stacijoms) pradžią davė Platelių klebonas J. Vaitkevičius. Klebonas gavo iš popiežiaus leidimą su atlaidais įsteigti kryžiaus kelius, o Žemaičių vyskupas A. Tiškevičius 1759 m. liepos mėn. visa tai aprobavo. 1760 m. Platelių klebono J. Vaitkevičiaus rūpesčiu, o parapijiečių lėšomis Beržoro pušyne pastatyta 14 medinių koplyčių, kurios buvo pašventintos leidus bernardinų provinciolui P. Samavičiui. Iš 1760 m. rašto matyti, kad Beržoro stacijų koplyčių statymą ir priežiūrą buvo pasidalinę kaimai. XX a. septinto dešimtmečio pradžioje Kristaus kančios kelio koplyčios buvo nugriautos. Dabar atstatytos, vyksta atlaidai.

Beržoro kryžiaus kelio koplyčios

Stovyklavietės

• Stovyklavietė prie Krekenavos regioninio parko lankytojų centro, šalia Nevėžio senvagės yra pavėsinė su laužaviete.
• Ziniuko stovyklavietė - privati stovyklavietė prie Snaigyno ežero. Patogus privažiavimas nuo pagrindinio kelio Veisiejai-Viktarinas. Yra informacinis stendas, tiltelis, tualetas. Žmonėms su judėjimo negalia lankyti nepritaikytas.
• Abejučių I stovyklavietė įrengta ant Abejučių piliakalnio, pietrytinėje Asvejos ežero pakrantėje tarp Asvejos ir Ilgio (Gilaušio) ežerų. Šalia auga Abejučių ąžuolas. Yra trys stalai, pavėsinė. Nusileidus laiptais žemyn yra lieptelis ir stalas. Įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Nėra WC. Vieta nėra pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia. Iki stovyklavietės nuvažiuosite neasfaltuotu keliuku.
• Abejučių II stovyklavietė įrengta prie Abejučių piliakalnio, po Abejučių ąžuolu, pietrytinėje Asvejos ežero pakrantėje, tarp Asvejos ir Ilgio (Gilaušio) ežerų. Yra nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė. Krantas patogus įleisti valtis. Nėra stalų, WC. Šalia šios stovyklavietės yra Abejučių poilsinė-regykla kur yra stalas, suolai. Vieta nėra pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia. Iki stovyklavietės nuvažiuosite neasfaltuotu keliuku.

Gamtos Paveldas

• Abejučių ąžuolas auga tarp Asvejos ir Gilaušio (Ilgio) ežerų, pietrytiniame regioninio parko pakraštyje. Jam - apie 250 metų. Šalia ąžuolo yra dvi stovyklavietės, regykla-poilsinė ir Abejučių piliakalnis. Abejučių ąžuolas - valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Iki jo nuvažiuosite neasfaltuotu keliuku.
• Abromiškio atodanga - taip sukietėjusio smėlio skardis. Šiaurinėje jo dalyje taisyklingi, lygūs įstriži smėlio sluoksniai tartum perkerta, nupiauna vienas kitą. Toks ryškus sluoksniavimosi krypčių kitimas liudija apie staigų upės tėkmės kitimą.
• Abšriūtų kalnas - Šereiklaukio miške esanti aukščiausia Rambyno regioninio parko vieta.

Kazokų Įtaka Lietuvos Kaimo Vietovėms

Nors kazokai nėra etninė Lietuvos gyventojų grupė, jų istorinis vaidmuo ir įtaka kai kurioms Lietuvos vietovėms yra žinoma. Ypač tai susiję su XIX a. sukilimais ir karinėmis operacijomis, kuriose kazokų daliniai dalyvavo imperijos pusėje. Tai paliko pėdsaką vietinių gyventojų atmintyje ir kultūroje.

1863 m. birželio 29 d. Statiškės kaimo laukuose susikovė sukilėlių dalinys, vadovaujamas P. Suzino ir carinės Rusijos armijos dalinys, vadovaujamas Skrodulio ir kapitono Štern fon Gviazdovskio. Į mūšį su rusais stojo apie 1200 vyrų. P. Suzinas žuvo mūšyje, vadovavimą perėmęs T. Šeligovskis išvedė likusius gyvus sukilėlius Lenkijos link. Mūšyje be vado P. Suzino žuvo 32 sukilėliai. Jie palaidoti netoli Statiškės ąžuolų.

Lužiškės - senieji atsikėlėliai nuo Mūro Strėvininkų, staravierai, kurie buvo plačiai paplitę po šias apylinkes po to, kai Oginskių Mūro Strėvininkus naikino caras ir trėmė čia sentikius ir laikė savo kazokų kazarmas.

Basųjų karmelitų vienuolynas gyvavo apie 100 metų. Tik 1831 m. sukilimas sudrumstė Antalieptės idiliją. Sukilėlių būriai ieškojo vienuolyne prieglaudos ir nakvynės, reikalavo maisto ir arkliams pašaro. Sukilimą numalšinus, atplūdo rusų kariuomenė. Kazokai kaltino vienuolius palankumu sukilėliams, reikalavo kontribucijos, vienuolyno rūsyje ieškojo aukso ir vyno, išvartė net mirusių vienuolių grabus, ieškodami juose paslėptų brangenybių, kurių atsiskyrėliai neturėjo.

Istoriniai Įvykiai ir Kaimo Vietovės

Lietuvos kaimo vietovės buvo svarbios įvairių istorinių įvykių liudininkės. Sukilimai, karai ir socialinės reformos paliko pėdsaką kaimo žmonių gyvenime ir kraštovaizdyje.

Adolfo Ramanausko-Vanago Laisvės kovų keliais nuo Merkinės kryžių kalnelio veda takais ir miško keliukais, per kaimus ir pamerkių pievomis, vietas, kur davė priesaikas, planavo Merkinės puolimą, svajojo apie laisvą Lietuvą, fotografavosi ir kovojo Vanagas bei jo bendražygiai.

Kaimas įkurtas po 1863 metų sukilimo, iškirtus Girelės ąžuolyno mąsyvus, likusi šiaurinė miško dalis iki šiol vadinama Girelės mišku, pietinė pusė pavadinta Piliakalniu nuo seno.

Apibendrinant, Lietuvos vienkiemiai, kazokų įtaka ir istoriniai įvykiai yra neatsiejama šalies istorijos dalis. Išsaugoti šias istorijas ir kultūrinį paveldą yra svarbu ateities kartoms. Kaimo vietovės, piliakalniai ir gamtos objektai yra svarbūs Lietuvos identiteto elementai, kuriuos turime saugoti ir puoselėti.

tags: #sodyba #vienkiemis #kazokai