Skomantų Kaimas: Istorija, Kultūra ir Gražiausios Sodybos

Skomantų kaimas, įsikūręs Veiviržėnų seniūnijoje, Klaipėdos rajone, garsėja ne tik savo vaizdingu kraštovaizdžiu, bet ir turtinga istorija, siekiančia gilią senovę. Šis kaimas, minimas jau 1644 m., asocijuojasi su įspūdingu Skomantų piliakalniu ir išsaugotu kultūros paveldu.

Skomantų piliakalnis: istorijos liudininkas

Į vakarus nuo Skomantų kaimo, Veiviržo upės dešiniajame krante, stūkso vienas įspūdingiausių pajūrio piliakalnių. Spėjama, kad Skomantų piliakalnis įrengtas pirmaisiais amžiais po Kristaus gimimo ir juo naudotasi iki XII amžiaus. Gana tankiai išdėstyti senkapiai piliakalnio apylinkėse rodo, kad čia gyventa jau pirmaisiais mūsų eros amžiais.

Skomantų piliakalnio aplinkoje yra Vyskupiškio (Papilio), Skomantų, Mikužių senkapiai, Šiuraičių (Mockaičių) piliakalnis, Mockaičių senkapiai (Gintarinis kalnas). Apie sūduvių kunigaikštį, jotvingių karvedį ir žynį Skomantą žinoma iš Dusburgo kronikos ir Ipatijaus metraščio. Šiuose rašytiniuose dokumentuose aprašomos jo kovos su Kryžiuočių ordinu XIII a. pab. ir Skomanto krikštas.

Piliakalnis yra krantinio tipo, įrengtas aukštumos kyšulyje, įeinančiame į gana platų Veiviržio slėnį, iš šiaurės, rytų ir pietų apjuostas Veiviržio. Šlaitai nuo slėnio statūs, 20 - 22 m aukščio. Vakaruose, kur piliakalnis siekia aukštumas, jį gynė stiprūs įtvirtinimai: 4 m pločio ir 0,6 m gylio gana tiesus griovys, už jo - 2 m aukščio pylimas, dar vienas, 0,7 m gylio griovys ir kitas 8 m aukščio ir 60 m ilgio pylimas.

Archeologiniai radiniai

Aikštelėje pastebimas kultūrinis sluoksnis. Į vakarus nuo piliakalnio rasta lipdytos grublėtu paviršiumi ir žiestos keramikos.

Skomantų kaimo gyventojų atminimas. Skomantuose bei aplinkiniuose kaimuose gyvenantys senbuviai saugo ne tik dvasinį savo protėvių atminimą, bet ir giminės gyvenimo istoriją liudijančius reliktus - senovinius pastatus, mažosios architektūros elementus. Pastatai restauruoti, rekonstruoti išsaugant autentiškumą.

K. Šaulio atžalų pasididžiavimas - senovinė klėtelė, suręsta prieš šimtą metų, bei tokio pat amžiaus sulaukęs akmeninis kryžius sodybos kieme. Klėtelę rado čia daugiau nei prieš pusę amžiaus atitekėjusi A. S. Šaulienė. Netgi didžiulis užrakto raktas nuo klėties pastatymo išlikęs.

Algimantas Venckus parodė, jog kai kurios pastato dalys sukaltos medinėmis vinimis. Išlikę ir mediniai laiptai (o gal kopėčios) į pastogę.

Senojoje sodyboje ūkininkaujantis A. Venckus parodė iš molio plūktą staldį. Jis atkreipė dėmesį į sodybos viduryje tyvuliuojantį tvenkinį.

Auksorų kaime Marytės Ašmontienės sodyba - viena iš gražiausiai tvarkomų Endriejavo seniūnijoje. Virš senosios Ašmontų trobos durų - medinė lentelė su užrašu: „Gražiausia kaimo sodyba 2005“.

Taigi džiugina senojo kaimo istorijos sergėtojai, tvarkantys, pagal savo galimybes restauruojantys senąsias klėteles, svirnus, trobas, ūkinius pastatus. Tai nykstančio kaimo šviesa.

Atsidūręs Skomantų kaime, seniūnaitijos centre, pamatai žole apėjusias kai kurias sodybas. Bet išvydęs išpuoselėtas grožio saleles, patiri emocinį išgyvenimą. Jų čia ne viena, jos skirtingos.

Skomantų seniūnaitijos, kuriai priklauso ir Bilviečio, Mikužių, Šiuraičių, Šarkiškių kaimai, seniūnaitis Algirdas Mitkus kalbėjo, kad jie mirštantys, neišskiriant nė Skomantų.

Skomantiškiai džiaugiasi ir Albinos Andriuškevičienės rūpesčiu išsaugota autentiška sena sodyba. Jie pasakojo ir apie Naujakurių gatvės gyventojus, prie kurių namų žydi gėlės.

Žymūs žmonės, susiję su Skomantų kraštu

Vytautas Majoras

Tautodailininkas Vytautas Majoras gimė 1930 m. spalio 23 d. Šilutės rajone, netoli Švėkšnos, Vilkų Kampo kaime. Už tai, kad priklausė partizanų grupei ir platino lapelius su pasipiktinimo šūkiais ir piešiniais apie žmonių deportacijas, gaudymus ir stribų siautėjimus, be teismo davė dešimt metų lagerio, atsėdėjo aštuonerius. Iškentė mušimus, badą, pasityčiojimus, keliavo etapais per žiaurumais pagarsėjusius lagerius Rusijoje.

Lageriuose Vytautas sutiko tokius Lietuvos inteligentijos šviesuolius, kaip poetai Antanas Miškinis ir Juozas Gražulis, Antikos vertėjas Liudas Dambrauskas, operos solistas Antanas Kučingis, skulptorius Bronius Petrauskas. Vakarais susėdus ant gultų klausydavosi jų pokalbių apie literatūrą, istoriją, kovas už nepriklausomą Lietuvą. Tų žmonių padedamas mokėsi kalbų, jų skatinamas ėmėsi medžio amato. Dirbdamas metalo liejykloje išmoko tekintojo, dailidės, staliaus darbus.

1955 m. sukūrė didelius darbus - skulptūrą „Žemaitis“, pastatytą ant Skomantų piliakalnio, kuri ypač siutino ano meto komunistų funkcionierius, mat pasklido gandas, jog toje vietoje broliams miškiniams paminklą pastatęs. Vytautas ir pats neslėpė, esą iš visų širdžiai mielų savųjų darbų „Žemaitis“ jam pats mieliausias.

Nuo 1960 m. - Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narys. Surengė nemažai autorinių parodų. Kūrinius eksponavo 26 tautodailės parodose. 1982 m. jam buvo paskirta Valstybinė premija. 1996 m. apdovanotas Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu ir V laipsnio medaliu. Vytautas Majoras amžinybėn iškeliavo 2006 m. Gargždų miesto garbės piliečio vardas suteiktas po mirties 2009-aisiais.

Dokumentinis filmas „Varau į miestą“ / Documentary film “Off to the City” 2024

Ieva Simonaitytė ir Stubrų giminė

Lankupių kaimo ūkininkų Stubrų giminės istorija yra susijusi su rašytojos I. Simonaitytės biografija bei kūryba. Nors Ėvikė Simonaitytė - nesantuokinė dukra, bet ji buvo prisimenama Stubrų šeimoje.

Jūratė mano, kad pasakotojos talentą I. Simonaitytė galėjo paveldėti iš savo promočiutės - tėvo močiutės Marikės Skvirblienės (1824-1904, gim. Posingate). Rašytoja mėgdavusi svečiuotis dėdės Adomo Stubros (1885-1956) šeimoje. Jis buvo vedęs Dieglių kaimo ūkininkaitę Ilzę (Elzę) Karaliūtę.

Kartą, po tėvelio laidotuvių, Jūratė su mama ir broliu Albinu važiavo pro savo garsios giminaitės namus Priekulėje. Pamatę pravirą langą, sustojo. Ieva Simonaitytė kalbasi su savo dėde Martynu Stubra, kuris dėl tėvų dedamų pastangų sugrąžinti lietuvių kalbą į mokyklas, vokiečio mokytojo buvo suluošintas ir neprigirdėjo dešine ausimi.

Gyventojų kasdienybė

Skomantų centre sutikome senbuvę Konstanciją Daugėlienę, dviračiu grįžusią iš ganyklos, esančios už kilometro, - pagirdė karvę ir veršelį. Tris kartus per dieną ji mina pirmyn ir atgal. Ten pat sutikome į ganyklą dviračiu riedančią skomantiškę mokytoją Virginiją Atminienę. Ji įsitikinusi, kad gyvenant kaime ir turint žemės, nevalia sakyti, jog neturi ką valgyti.

Tačiau gyventojai skundėsi ir kitomis bėdomis. Pagyvenusi skomantiškė guodėsi, jog nėra parduotuvės, neatvažiuoja ir automobilinė parduotuvė.

Visgi Skomantuose išlikęs medicinos punktas. Bendruomenės slaugytoja 37 metus dirbanti Aldona Venckienė puikiai pažįsta savo aptarnaujamų kaimų žmones. Jos teigimu, Skomantuose gyvena 38 šeimos - 105 gyventojai.

Lankytinos vietos ir pramogos aplink Skomantus

Nusprendę pailsėti vienoje nuostabiausių Lietuvos vietų - prie Baltijos jūros, nepraleiskite progos pažinti ir kitas gražias bei daug turistų dėmesio susilaukusias Žemaitijos vietoves. Vos 12 km. nuo Baltijos jūros atitolęs Kretingos miestas savo grožiu bei kultūriniu palikimu kiekvienais metais pritraukia vis daugiau lankytojų, norinčių pamatyti bei pajausti...

• Kretingos muziejų ir Žiemos sodą rasite grafų Tiškevičių rūmuose, statytuose XIX amžiuje. Čia pamatysite Kretingos istorijos ir architektūros paminklus, susipažinsite su įdomia Kretingos dvaro pastato architektūra. 3-jų aukštų Žiemos sode - oranžerijoje pasigrožėsite visais metų laikais žaliuojančiais egzotiškais pietų kraštų augalais.
• Japoniškas sodas Kretingos rajone su tūkstančiu bonsai medelių kolekcija, akmenų sodu, sakuromis, tvenkiniais. Sodas pradėtas kurti 2007 m. spalio 10 dieną plynoje...
• Kartenos piliakalnis, vadinamas Pilies, Švedų, Lūžties kalnu, stūkso priešais Kartenos miestelį, priešingame Minijos upės krante. Nuo piliakalnio atsiveria įspūdingas vaizdas: kaip ant delno - Kartenos miestelis, Minijos vingis ir slėniai.
• Gargždų dvaras pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas XV a. pirmoje pusėje. Parką XIX a. pirmoje pusėje ant Minijos upės šlaito įkūrė baronai Renės.
• Apuolės piliakalnis yra Apuolės kaime, Aleksandrijos seniūnijoje, Skuodo rajone. Piliakalnis stovi Luobos ir Brukio santakoje, apie 10 m. aukščio kalvoje.
• Barstyčių (Puokės) akmuo. Puokės kaimas, Barstyčių seniūnija, Skuodo rajonas. Tai didžiausias akmuo Lietuvoje.
• Skuodo miesto parkas (dažnai vadinamas Jaunimo parku) pradėtas kurti 1968 m. plėtojant vakarinėje miesto dalyje Skuodo dvarvietės parko išlikusius fragmentus.

Skomantų kaimo apylinkių sodybų pavyzdžiai

Kelias XIX a. dešimtmečius pasienio kaimuose jau veikė žemės rinka - sklypai bei ištisi ūkiai pardavinėti ir pirkti. Antai, 1878 m. Klaipėdos rajone, Veiviržėnų seniūnijoje, Mikužių kaime parduodama sodyba su žemės sklypu. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško ramybės gamtos apsuptyje, tačiau nori patogiai pasiekti didesnius miestus.

• Gyvenamas namas su ūkiniais pastatais.
• 35 arų ploto žemės sklypas.
• Apie sodybą esantis 1,34 ha žemės ūkio paskirties sklypas.

• Plotas: 59 m2
• Namo tipas: medinis
• Statybos metai: 1949 m.
• Reikalingas remontas

Namui įvestas centralizuotas gyvenvietės vandentiekis, yra elektrinis boileris vandeniui pašildyti, name įrengtas WC, kanalizacija vietinė. Kūrenama kietu kuru, yra dujinė viryklė, šaldytuvas. Yra trifazė elektra. Sodyboje yra ir šulinys.

• Sodybą puošia brandus sodas su obelimis, trešnėmis ir graikiniu riešutmedžiu.
• Sodybą puošia ne vieną šimtą metų skaičiuojantis ąžuolas.
• Asfaltuotas kelias yra iki sodybos.

• Iki Švėkšnos: 8 km
• Iki Klaipėdos: 30 km
• Iki Gargždų: 20 km
• Iki Veiviržo upelio: 0,7 km
• Iki Skomantų piliakalnio: 1 km

Veiviržėnai - miestelis Klaipėdos rajono savivaldybėje, 21 km į pietryčius nuo Gargždų, abipus Veiviržo (Minijos kairysis intakas). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelis radialinio plano, yra 16 gatvių.

Miestelyje yra Veiviržėnų gimnazija, gimnazijos istorijos muziejus, Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (Romos katalikų) ir varpinė, parapijos kapinės su koplyčia (1791 m.), paštas , biblioteka, ambulatorija, vaistinė, policijos įgaliotinio būstinė, individualios veterinarijos, medžio apdirbimo įmonės, kavinė, baras, prekybos centras, parduotuvė.

Parduodama sodyba Vilkių k., Veiviržėnų sen., Klaipėdos raj. Pirmame aukšte- virtuvė, du kambariai, pečius , kambarys įsirengti WC. Antras aukštas įrengta viena didelė patalpa. Plastikiniai langai, po visu namu sausas rūsys, šulinys. Miestelio kanalizacija jau rengiama, reikia pasijungti. Ūkiniame pastate - garažas, pagalbinė patalpa ūkinei veiklai, lauko virtuvėlė su kieto kuro pečiu.

Sodybą apsupa gamta, ramybė ir puikus oras.

Alternatyvūs Pasiūlymai Klaipėdos Rajone

Be šios sodybos, Klaipėdos rajone galima rasti ir kitų įvairių nekilnojamojo turto objektų: Sodo namai Dercekliuose, Drevernoje, Gropiškiuose ir kitose vietovėse. Namo dalis Gropiškiuose, vos 250 m nuo Minijos upės. Neįrengtas namas Vilkyčių km Šilutės r.

Pavyzdys: Erdvus Namas Palemone

Taip pat, verta atkreipti dėmesį į erdvų namą Palemone, Veiviržo g. (Kauno m. sav., Kauno m.).

• Kaina: 215,000 € (1,024.35 € / m2)
• Plotas: 209.89 m2
• Sklypo plotas: 7.9 a
• Kambariai: 5
• Šildymas: dujinis
• Statybos metai: 1996 m.
• Namo tipas: blokinis
• Įrengimo lygis: pilna apdaila

• Erdvi svetainė
• Virtuvė su valgomojo zona
• Keli miegamieji kambariai
• Vonia ir atskiras WC
• Pagalbinės patalpos
• Didelis rūsys su atskiromis zonomis
• Virš garažo - papildomas įsirengimui tinkamas plotas

• Rami ir saugi vieta - akligatvis
• Patogus susisiekimas
• Didelis mūrinis garažas dviem automobiliams
• Dvigubas šildymas - ekonomiškas dujinis ir alternatyvus kieto kuro sprendimas
• Erdvus rūsys
• Tvarkingas sklypas su pakankamai vietos poilsiui
• Pavėsinė ir tvenkinys

Namas Palemone, Veiviržo g.

Gyvenamasis Namas Veiviržėnuose

Taip pat parduodamas gyvenamasis namas Veiviržėnuose, Klaipėdos raj. Namas, kurio bendras plotas yra 358,35 kv. m., siūlo penkis kambarius, du vonios kambarius ir židinį, kuris suteiks šilumos jaukiems vakarams. Reikalingas kosmetinis remontas. Namas parduodamas su visais baldais ir buitine technika, todėl galėsite iš karto įsikurti. Sklypas, kurio plotas yra 24,31 aro, suteikia pakankamai vietos jūsų pomėgiams ir poilsiui. Jame įrengta viralinė ir ūkinis pastatas, o kiemas išklotas trinkelėmis. Tvarkinga ir prižiūrėta aplinka leis jums mėgautis lauko veiklomis, o aptverta teritorija užtikrins jūsų privatumą. Patogus privažiavimas prie asfaltuoto kelio leis lengvai ir greitai pasiekti namus.

Finansavimo Galimybės

Pateikiame ne mažiau nei 5-ių kredito įstaigų pasiūlymus, kai tai leidžia finansinės kredito gavėjo galimybės. Skaičiavimai yra preliminarūs ir gali skirtis atsižvelgiant į kiekvieno banko atskirus reikalavimus ir gavėjo finansinį pasą. Administravimo kainos ir sąlygos priklauso nuo pasirinkto banko.

Ši skaičiuoklė yra tik informacinio pobūdžio.

tags: #sodyba #skomantu #kaime