Aukštaitija - didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, pasižymintis turtinga istorija, kultūra, papročiais ir nuostabiu gamtos grožiu. Šiame regione plyti didingi miškai, ramybe alsuoja senosios girios, tyvuliuoja ežerai, o žvelgti į tolius kviečia kalvos. Pasinerti į natūralų gamtos prieglobstį kviečia miškininkų įrengti ir prižiūrimi rekreaciniai objektai - pažintiniai takai, stovyklavietės, poilsiavietės, miško parkai ir kitos lankytinos vietos. Iškeisk miestą į mišką!
Mažasai Siaurys - ežeras rytų Lietuvoje, Švenčionių rajone, Labanoro girioje, 9,5 km į pietus nuo Labanoro. Telkšo kelių rinų susikirtime, todėl yra netaisyklingos formos, kranto linija ilga (5,4 km) ir vingiuota. Ežero ilgis šiaurės - pietų kryptimi 1,8 km, plotis iki 0,68 km. Altitudė 146,3 m. Gylis iki 17,2 m (sąsiauryje). Centrinėje dalyje į ežerą iš vakarų giliai įsikišęs pusiasalis. Krantai sausi, statūs, šiaurėje ir vakaruose - lėkšti. Ežerą iš visų pusių supa miškas. Ežeras nenutekantis, priklauso Žeimenos upės intako Lakajos baseinui. Šiaurinėje Mažojo Siaurio pakrantėje įsikūręs Pasiaurės kaimas.
Labanoro giria
Labanoro giria ir jos apylinkės
Labanoro regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu. Labanoro regioninis parkas didžiausias Lietuvoje. Jis išsiskiria kraštovaizdžio įvairove, nepaprastai turtinga augalija ir gyvūnija. Čia saugomas kalvotas, ežeringas, miškingas Rytų Aukštaitijos kraštovaizdis su gamtos ir kultūros paveldo objektais, vertingais rekreaciniais ištekliais.
Labanoro girioje slepiasi ežerai, ištisi aukštapelkių bei paežerių žemapelkių kompleksai - Kanio raistas, Kiauneliškio, Beržaloto, Girutiškio, Aisputiškio ir kiti pelkynai bei daugybė didesnių ir mažesnių pelkučių. Čia prieglobstį sau radę gervės, ereliai žuvininkai, žvyrės, tetervinai, plėšriosios medšarkės ir kiti reti paukščiai. Tik šio regioninio parko ežeruose gana dažnai aptinkami juodkakliai narai, gausu ir kitų retų vandens paukščių. Ežerų pakrantėse galima aptikti ežerines lobelijas, raistų plynėse - beržo keružio sąžalynus. Regioniniame parke tyvuliuoja 285 ežerai: nuo paslaptingų akelių iki šakotaragių Stirnių (862 ha), Baltųjų Lakajų (699 ha), Kertuojų (545 ha). Ežerai užima apie 7000 ha, t.y. 13 % regioninio parko ploto. Parke yra 30 upių ir upelių, priklausančių Žeimenos ir Šventosios upių baseinams. Didžiausia iš jų - Lakaja, viena gražiausių ir egzotiškiausių Lietuvos upių. Kiek mažesnės - Peršokšna, Luknelė ir Dumblė.
Lankytinos vietos Labanoro girioje ir apylinkėse
- Labanoras Forest Nature Trail
- Labanoras Regional Park
- Labanoras Regional Park Observation Tower
- Labanoras Regional Park Visitor Centre - an exposition presenting the natural and cultural values of the Labanoras Forest
- Molėtai Astronomical Observatory
- Lithuanian Ethnocosmological Museum
- Cape Ščiuris Nature Trail
- Lake Fishery Museum
- Natural heritage sites: Little Siauriai Peninsula, Lakaja Stone, Goat Stone, Black Alder Gumbulis, Siberian Larches of Januliškis, Pyramidal Spruce of Peršokšna (the most beautiful spruce in Lithuania), Pine of Datings (Lūšņa), Pine of Argirdiškė, and Pine of Baltagalis, the tallest pine in Lithuania
Svarbiausios kultūros paveldo vertybės: daugiau nei 20 pilkapių grupių, senovės gyvenvietės, Pilalės (Budrių), Čiulėnų, Kertuojų, Kulionių ir Želvos piliakalniai, dubenuotieji akmenys, architektūriniu požiūriu vertingi kaimai ir vienkiemiai, išsibarstę didžiulėje teritorijoje, dažniausiai prie pagrindinių kelių. Žinomiausi kaimai - Januliškis, Lakaja, Rudesa, Kulionys, Stirniai. Negalima pamiršti ir Labanoro miestelio, istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėto 1373 m. Miškų ir ežerų apsuptame Labanore - 18-19 a. medinė bažnyčia su 17 dailės paminklų ir varpinė. Šalia Mindūnų pagrindinės mokyklos, vietos pedagogų ir entuziastingų moksleivių iniciatyva įrengtas Žvejybos muziejus.
Apie galimybes poilsiauti galima sužinoti Labanoro regioninio parko lankytojų informaciniame centre, Labanore bei Molėtų, Švenčionių ir Utenos turizmo informaciniuose centruose. Čia galima įsigyti lankstinukų, žemėlapių. Labanoro regioniniame parke puikios sąlygos keliauti pėsčiomis ir dviračiais vaizdingų ežerų pakrantėmis, per nuostabaus grožio miškus. Pažinčiai su įvairia, turtinga ir natūralia Peršokšnos paupio gamta, daugeliui keliančia nuostabą, skirtas Peršokšnos pažintinis pėsčiųjų takas. Vandens turistams paliks neišdildomą įspūdį keli vandens turizmo maršrutai. Galima plaukti Molėtų ežerynu, Lakajos upe iki santakos su Žeimenos upe. Labanoro giria yra viena iš grybingiausių girių Lietuvoje. Grybavimas ir uogavimas yra ne tik savotiška pramoga, bet ir pragyvenimo šaltinis daugeliui vietinių žmonių. Labanoro girios ežeruose ir upėse galima išmėginti žvejo laimę.
Atvykau į Vietnamą ir Tiesiai į Lūšnyną
Rekreacinės zonos ir lankytinos vietos Aukštaitijoje
Aukštaitijoje gausu įvairių lankytinų vietų ir rekreacinių zonų, kurias verta aplankyti.
Pažintiniai takai
Norintiems pasivaikščioti pažintiniu taku, miškininkai siūlo Užušilių miško pažintinį taką. Nors takas neilgas, jame gausu informacinių stendų, kurie padės daugiau sužinoti apie mišką, jo augalus bei gyventojus. Taip pat galėsite išspręsti gamtinį testą bei rasti atsakymus į jo klausimus. Romantikams skirta kita tako dalis, vedanti į sengirės lopinėlį, tik ši tako dalis nėra žiedinė, tad tuo pačiu taku teks grįžti atgal.
Kita ypatinga šio krašto vieta - pažintinis takas „Į girią“. Norintiems ramaus gamtos prieglobsčio miškininkai rekomenduoja apsilankyti Baltojo kalno take „Ateik, žmogau, tyla priglausiu“. Pažintinis takas prasideda ties Baltojo kalno apžvalgos aikštele, nuo kurios atsiveria įspūdingas vaizdas į Nerį. Take esančiuose stenduose rasite informacijos tiek apie mišką, tiek apie Kernavės praeitį bei galėsite išspręsti galvosūkius. Take gausu vietų pailsėti - įrengti suoliukai, pavėsinės.
Mėgstantiems aktyvų laisvalaikį ir norintiems pasportuoti gamtoje, puikiai tiks šalia Ukmergės plytinčio Pivonijos šilo įrengtas sveikatingumo takas. Šile įrengtų sveikatingumo takų ilgis - 3,45 km.
Labanoro girios pažintinis takas (2015)
Poilsiavietės ir stovyklavietės
Rokiškyje miškininkai būtinai kviečia aplankyti vieną didžiausių ir gražiausių poilsiaviečių - Miliūnų tvenkinio. 2020 m. Apūniškio miškas prie Miliūnų tvenkinio yra viena vertingiausių Valstybinių miškų urėdijos Rokiškio regioninio padalinio rekreacinių zonų, kuri suteikia įvairaus poilsio gamtoje galimybes.
Kita vasarotojų labai mėgstama poilsiavietė - Mažojo Siaurio.
Patarimas vandens turizmo mėgėjams - būtinai aplankykite Švenčionių r. Aukštagirio stovyklavietę su prieplauka. Stovyklavietė įrengta ant Žeimenos upės kranto ir yra pritaikyta stovyklauti vandens turistams. Šioje vietoje rasite būtiniausią įrangą, reikalingą stovyklavimui.
Važiuojantiems link ežerais pasidabinusios Ignalinos, miškininkai siūlo sustoti Almajo stovyklavietėje. Didelė stovyklavietė įsikūrusi šalia Ginučių, prie Almajo ežero kranto. Kita erdvi stovyklavietė - Vaišniūnų. Ji įrengta prie Dringio ežero kranto. Joje gausu miško baldų, pavėsinių, daug erdvės judriesiems žaidimams. Į stovyklavietę patogu atvažiuoti, kadangi šalia yra daug vietos pastatyti automobiliams.
Stovyklavietės Sirvėtos regioniniame parke:
- Stovyklavietė prie Ilgio ežero I. Švenčionių seniūnija, Švenčionių rajonas, Sirvėtos regioninis parkas. Poilsiavietės plotas 0,8 ha.
- Stovyklavietė prie Ilgio ežero II. Švenčionių seniūnija, Švenčionių rajonas, Sirvėtos regioninis parkas. Poilsiavietės plotas 1,8 ha. Važiuojant keliu Šventa - Ceikiniai (Nr.
- Stovyklavietė prie Beržuvio ežero II. Poilsiavietės plotas 1,8 ha. Važiuojant keliu Vilnius-Zarasai (Nr.
- Poilsiavietės plotas 0,4 ha. Važiuojant keliu Švenčionys- Mielagėnai (Nr.
- Poilsiavietės plotas 1,1 ha. Važiuojant keliu Šventa-Ceikiniai (Nr.
- Stovyklavietės plotas 1,1 ha.
- Stovyklavietės plotas 0,8 ha.
- Pliažas prie Bėlio ežero. Švenčionių seniūnija, Švenčionių rajonas, Sirvėtos regioninis parkas. Pliažo plotas apie 1,0 ha.
- Švenčionių seniūnija, Švenčionių rajonas, Sirvėtos regioninis parkas. Poilsio vietos plotas 0,8 ha.
- Apžvalgos bokštas. Švenčionių seniūnija, Švenčionių rajonas, Sirvėtos regioninis parkas. Bokšto aukštis 26 m.
- Abejučių stovyklavietė prie Asvejos ežero: Kaltanėnų girininkijos 43 kvartale.
- Stovyklavietės prie Peršokšnų ežero: Kaltanėnų girininkijos 36 kvartale. Stovyklavietės plotas - 1,3 ha.
Labanoro regioninis parkas
Labanoro regioninio parko žemėlapis
Kitos lankytinos vietos
Pamatyti stambiausių Europoje gyvenančių laukinių gyvūnų - stumbrų - į Pašilių stumbryną Panevėžyje! Po rekonstrukcijos 2023 m. duris atvėrusiame stumbryne lankytojai turi išskirtinę galimybę iš arti stebėti stumbrus, gyvenančius jiems sukurtomis artimomis natūraliai aplinkai gyvenimo sąlygomis. Pašilių stumbrynas užima beveik 50 hektarų aptvertą plotą, kurio didžioji dalis apaugusi mišku.
Tikra Pakruojo rajono pažiba - Rozalimo miško parkas. Tai - didelis, 287,6 ha užimantis miško parkas, kuriame yra 4,4 km ilgio pažintinis takas, erdvi renginių vieta su vasaros estrada, miško klasė, mitologinis akmuo su Švč.
Norintiems pasigrožėti išskirtiniais dekoratyviniais augalais ir medžių drožiniais siūlome aplankyti VMU Anykščių regioninio padalinio Troškūnų arboretumą, kurį sudaro parkinė ir dekoratyvinių augalų dalis. Šalia arboretumo eksponuojama miško ūkio technika, Troškūnų girininkijoje įrengtas nedidelis muziejus. Į šį objektą patogu atvykti automobiliu, kadangi yra įrengta erdvi automobilių stovėjimo aikštelė. Jame puikiai praleisite laiką grožėdamiesi laukine gyvūnija, tvarkinga ir ramia aplinka.
Sodyba prie Mažojo Siaurio
Labanoro ežerų ir miškų apsuptyje yra vieta, kurios nerasite interneto žemėlapiuose. Sakoma, kad čia nelengva patekti, bet dar labiau nesinori išvažiuoti. Kartu su šeima čia galite atšvęsti gražiausias apsnigtas Kalėdas. Suorganizuoti komandai darbinį pabėgimą į privatų trijų hektarų pusiasalį. Arba padengti stalą tarp eglių ir surengti pikniką visiems savo draugams, kaip Alisa stebuklų miške. Ką sugalvosite - tik jūsų kūrybiškumo klausimas. Šiauryje rasite visus komponentus, reikalingus jūsų atostogų idėjoms įgyvendinti.
Du svečių namai, pirtis, Stiklinis namas meditacijai ar susitikimams, konferencijų erdvės, lauko grilio zonos ir visas Pusiasalis su jo privatumu įskaičiuotas į kainą ir nuomojamas tik vienai jūsų kompanijai, be pašalinių svečių.
Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Dažnas, užsukęs į nacionalinį ar regioninį parką, nori išsivežti suvenyrą ar tiesiog gerą prisiminimą. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas. Ženklo turėtojas pirmiausiai bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių.
Saugomų teritorijų produkto ženklas - viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis (paukštis) yra bendras visoms Lietuvos saugomoms teritorijoms, skiriasi tik parkų pavadinimai.
Pradėkime keliauti nuo pat „viršaus“. Girioje galite išvysti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių. Čia gyvena mažieji ereliai rėksniai, juodieji gandrai, vištvanagiai, uralinės pelėdos, žvirblinės pelėdos, baltieji kiškiai, taip pat galite sutikti kanopinių žvėrių, vilkų ir net lūšių (jų šioje sengirėje - daugiausia Lietuvoje).