Dreverna - vietovė prie Kuršių marių Klaipėdos rajone, kuri pastaraisiais metais tapo gausiai lankoma poilsiautojų. Marios, vėjas, smėlis, saulė - sukuria išskirtinį ir nepakartojamą Pamario krašto išskirtinumą, o vaizdai į Kuršių marias ir Pilkąsias kopas užburia kiekvieną šios vietos lankytoją.
Drevernos sėkmės istorija
Dar ne taip seniai Dreverna net nepriminė mėgstamo kurorto, net ir įrengus prieplauką bei pastačius apžvalgos bokštą. Tačiau dabar ši vieta gausiai lankoma poilsiautojų, kurie atvyksta ir dienai, ir savaitei. Kokia Drevernos sėkmės priežastis?
Liudmila Juknienė, dirbanti Drevernos pramogų ir poilsio parke, kuris apima uostą, kempingą, restoraną ir kitas pakrantės pramogas, pasakoja apie projekto pradžią 2017 metais, kai čia buvo tik raudona aikštė ir elingas. Ji prisimena, kad iki tol Dreverna jai buvo visiškai nežinoma žemė, o internete radusi straipsnius apie Dreverną kaip „visišką antikurortą“ abejojo, ar nori čia dirbti.
Aikštė šalia uosto ir pats uostas buvo įrengti už ES struktūrinių fondų lėšas, uostas nuosavybės teise priklauso valstybei. 2016 metų gegužę UAB „Hortivita“ laimėjo Klaipėdos rajono savivaldybės koncesijos konkursą ir ėmėsi šios teritorijos. Investuoti įsipareigojo 238 tūkst. eurų, investavo 2,5 mln.
Pagal koncesijos sutartį verslininkai įsipareigojo investuoti 328 tūkst. eurų. Dabar jau yra investuota daugiau nei 2,5 mln. eurų į šitą teritoriją. Įmonė įsipareigojo sukurti šešias darbo vietas, šiandien turi per 60, toliau nebeskaičiuojame. Vien tik su manimi, o aš esu Turizmo padalinio vadovė, dirba apie 40 žmonių, o tai be restorano, be kelto, be vandens pramogų.
Jos teigimu, jau pradėdami pirmąjį sezoną ji su kolegomis sakė, kad pradeda kurti Drevernos sėkmės istoriją: „Tai buvo mūsų pozicija ir taip savo pristatinėjome. Galiu drąsiai pasakyti, kad iki šių metų mes nenupirkome nė vieno straipsnio jokio žiniasklaidos priemonėje, o jie pasipylė. Mums buvo ir netikėta, ir vis galvojome, kur yra ta sėkmė.
Pirmieji straipsniai buvo apie tai, kad neįperkantiems poilsio Palangoje ar Neringoje siūlo Dreverną, nereikia ieškoti ramybės Latvijoje, čia išsigelbėjimas nuo Palangos šurmulio. Iki šiol pagrindiniai svečiai - lietuviai, orientuojamasi į šeimas.
Jos manymu, sėkmę lemia ir tai, kad kiekvienais metais čia atsiranda naujienų. O kur dar vaizdas per namelių langus ir iš terasų - į Mirusias kopas Juodkrantėje.
Vis dėlto Liudmila neslepia, kad norėtųsi didesnio vietinio verslo įsitraukimo, nes atvykusieji ir automobilį nori patogiai pasistatyti, ir rūkytos žuvies įsigyti, ir dar kokių nors pramogų surasti.
Apgyvendinimas Drevernoje
Drevernos kempinge apsistosite jaukiame aštuonių vietų namelyje su loftiniu antru aukštu, mini virtuve, kurioje rasi dvi kaitlentes, šaldytuvą, indus bei įrankius. Nameliai čia aštuonviečiai, tinkami gyventi šeimoms su vaikais, kuriems yra žaidimų aikštelės, vaikų uostas. Keliese atvyksite, tiek ir gyvensite namelyje, tikina Liudmila.
Kaina sezono metu dviem asmenims yra 80 eurų, papildomas asmuo - 15 eurų. Ne sezono metu kaina dviem siekia 70 eurų ir 10 eurų papildomam žmogui. Lapkritį - dviem kainuoja 60 eurų. Sezonas čia prasideda nuo gegužės 1 d. ir baigiasi rugsėjo 30 d.
Kempinge yra 34 mediniai aštuonviečiai poilsio nameliai (veikia visus metus). Į poilsio namelio kainą vasaros sezono metu įskaičiuotas lauko šildomo 21 m ilgio baseino lankymas, gultai su skėčiais, SPA komplekso (suomiška, turkiška pirtys, jacuzzi ir Šarko dušai) lankymas, teniso kortai, paplūdimio tinklinio ir krepšinio aikštelės. Kempinge siūlome ir dar vieną apgyvendinimo variantą - „Avilys“, - 3 lovų moduliniai kambariai su bendro naudojimo dušais ir tualetais.
Absoliučiai išskirtinė nakvynė suaugusiems - privačioje jachtoje „California“ Drevernos uoste.
Pramogos Drevernoje
Su šiuo pasiūlymu Drevernoje tavęs laukia ir pramoga: pasiplaukiojimas 8 vietų baidare su stalu ir joje įrengta kepsnine! Be to, kempinge yra restoranas-kavinė, baras, paplūdimys, krepšinio, tinklinio, teniso aikštelės, lauko baseinas, plaukia keleivinis keltas į Juodkrantę, organizuojamos išvykos Kuršių mariomis 50 ir 20 vietų laivais, siūloma greitaeigio katerio nuoma, organizuojami žygiai baidarėmis ir kanojomis. Taip pat gali išsinuomoti vandens dviračius, valtis, irklentes, šašlykinę su malkomis, teritorijoje veikia kaitavimo mokykla.
Čia nuomojamos valtys, irklentės, vandens dviračiai. Vasaros sezono metu iš čia kasdien pagal tvarkaraštį kursuoja keleivių keltas, jis kelia keleivius ir dviračius iš Drevernos uosto į Neringos miestelį Juodkrantę (Kuršių nerija).
Viena iš pramogų yra Drevernoje esanti laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba. Žvejų g. „Jono Gižo etnografinė sodyba“ įsikūręs Drevernoje (Žvejų g. 13) yra vienintelė Lietuvoje išlikusi laivadirbio sodyba, kurioje pristatoma pamario krašto laivadirbystės bei žvejybos tradicijos. XX a. pr. čia gyveno garsiausias pamario laivadirbys Jonas Gižas (1867-1940).
2010 m. rekonstravus sodybą joje įkurta interaktyvi ekspozicija „J. Gižas. Pirmoji skirta Kuršių marių laivų statybai. Ji pristato laivadirbystės technologijos procesus bei amato ypatybės - kruopštus medžiagų pasirinkimas, medienos paruošimas, valties formavimas. Ekspozicijos lankytojams suteikiama galimybė apsilankyti improvizuotose dirbtuvėse bei atverti garsiojo laivadirbio įrankių skrynią. Taip pat pateiktas Kuršių marių planas su pažymėtomis laivų statyklų vietomis.
Antroji ekspozicijos dalis skirta plokščiadugnių Kuršių marių žvejų valtims: rodomos fotografijos ir laivų konstrukcijos. Senatvėje Jonas Gižas atsidėjo smulkesniems darbams - burvalčių, reisinių, kurėnų modelių bei vėtrungių gamybai. Vertingiausi šios ekspozicijos eksponatai - išlikę burinių laivų modeliai: kurėnai, kiudelinės, bradinės, venterinės burvaltės su žvejybos priemonėmis.
Trečiojoje ekspozicijos dalyje pasakojama apie vietos gyventojų susisiekimą Kuršių mariomis, upėmis ir vandens kanalais. Burvaltės atokiai įsikūrusiems žvejams tarnaudavo ir kaip transporto priemonė pervežti šieną, gyvulius, ir kaip būdas pasiekti bažnyčią.
Ketvirtoji ekspozicijos dalis pasakoja apie kasdienę pamario gyventojų buitį.
Toli sklinda garsas ir apie J. Gižo etnografinėje sodyboje vykstančią populiariąją edukacinę programą „Žuvies kelias“.
Pasakojama, kad kadaise Drevernos apylinkėse gyveno geras milžinas. Kartą vienas senolis jo paprašė užpilti marias, kad šis galėtų jas pereiti ir pasirinkti malkų. Drevernoje jis prisisėmė maišą smėlio, bet begrįžtant maišas praplyšo ir smiltys išbyrėjo. Milžinas atsisėdo lopyti maišo, bet alkani vilkai apgraužė jam kojas, ir milžinas mirė. gyventojai supylė smėlio kauburį, kuris iki šiol vadinamas milžinkapiu. Ant šios apžėlusios kopos įkurtos senosios Drevernos kapinaitės. sėdėdamas ant milžino pečių.
Kadangi 2025 m. Dreverna yra paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine, vykdami ten būtinai patikrinkite renginių kalendorių, kad nepraleistumėte šventinių patirčių.
Gamtos grožis
Drevernoje lankomės tokią dieną, kai iš ryto šviečia saulė, o popiet pakyla vėjas ir prapliumpa lietus. Atrodytų, ką gi veikti čia per lietų? L.Juknienė siūlo tiesiog knygą paskaityti kempingo namelyje - su vaizdu į Juodkrantės kopas.
Vaizdais pasimėgausite vaizdais į uostą bei Mirusias kopas.
Galite stebėti vandens paukščius. BirdNET. Ji tikrai pravers, jei leisitės Paukščių takais. Šis pėsčiųjų maršrutas nuo Drevernos veda į saugomą teritoriją - Tyrų pelkę.
Pažinti pelkės gamtą galite ir eidami 3,6 km ilgio (į vieną pusę) Tyrų pažintiniu taku.
kanalas, XIX a. iškastas vietinių gyventojų ir, vėliau, atsiųstų prancūzų karo belaisvių darbams paspartinti. kildavusių Kuršių mariose.
Dreverna yra ir teminio dviračių maršruto „Kuršių kelias“ atkarpoje Klaipėda-Dreverna-Svencelė.
Mityba Drevernoje
Nenuostabu, kad restorano „Dreverna“ pažiba - žuvies patiekalai. Sočius pietus tiekia ir restoranas „International Inn Dreverna“.
užsigardžiavus Mažosios Lietuvos desertu gliumziniu (varškės) pyragu su kafija vėliau galėsite paplaukioti Kuršių mariomis senoviniu buriniu laivu - reisine „Dreverna“.
Kitos lankytinos vietos netoliese
Švėkšna (Šilutės r.) ir Dreverna (Klaipėdos r.) kartu su dar trimis miesteliais šiemet yra Lietuvos mažosios kultūros sostinės. Šis regionas išsiskiria savitomis tradicijomis, kultūriniu identitetu, istorija bei gamta. Apsilankymas Šilutėje padės geriau pažinti egzotiškąjį Pamario kraštą.
- Švėkšna
- Šilutė
- Macikų lagerių kompleksas
Tą akcentavo ir L.Juknienė iš Drevernos pramogų ir poilsio parko: šliuzas nėra platus, laivai nepraplaukia, todėl negali pasiūlyti maršrutų į Mingės kaimo pusę.
Tačiau tai tik viena iš problemų, kuri netrukdo siekti pagrindinio tikslo - kad žmonės važiuotų ne tik prie jūros, bet ir į Pamarį. Ir žinotų, kuris jis yra.