Sodyba Po Vienu Rūmu Projektai: Etnokultūros Puoselėjimas ir Turizmo Vystymas Lietuvoje

Mūsų baltiškoji kultūra garsi savo gilia gamtos pajauta, rituališkumu, savita pasaulėžiūra. Tai išsaugota ir mūsų senosiose dainose, vis dar sėkmingai neprarandančiose savo svarbos, ir medinėse senovinių sodybų sienose, tų sienų atmintyje, mažuose langeliuose, išdabintose langinėse, lininėse drobėse.

Etnografinė Sodyba "Po Vienu Rūmu" Dieveniškėse

Etnografinė sodyba "Po vienu rūmu" įsikūrusi ypatingoje vietoje - Dieveniškių istorinio regioninio parko etnokultūriniame draustinyje, Grybiškių kaime. Nutolusios apie 60 km nuo Vilniaus, šios vietos ypatingos didžiojo ledyno nepaliestu kraštovaizdžiu su lėkštais kalvų šlaitais, plačiais upių slėniais, lengvomis dirvomis. Ši vietovė užburia tiek gamta, tiek ir išlikusiais gyvais, o ne muziejiniais, po keletą kilometrų besidriekiančiais senoviniais gatvinio tipo kaimais. Čia taip pat gausu pilkapių ir pilkapynų, savitas Dieveniškių miestelis, o šalies pakraštyje - ypatinga atmosfera dvelkiantis Norviliškių vienuolynas.

Dieveniškių regioninis parkas iš paukščio skrydžio

Sodybos Istorija ir Filosofija

Iš Dieveniškių karšto kilusi ir Vilniuje gyvenanti moteris su šeima ieškojo sodybos poilsiui kaime ir visai netikėtai atrado seną pirkią Grybiškių kaime. „Apžiūrėti buvom atvažiavę visai kitos sodybos kitame kaime. Pravažiuojam, o vyras sako: „žiūrėk, kokia graži sodyba - kaip Rumšiškės“. Aš sakau: „na, tikrai“. Klajojome, ieškojome, esame turėję ir kitame rajone sodybą, bet savas kraštas yra savas, tad paršaukė mus čia. Jis mums visada atrodė labai gražus ir mielas“, - įsikūrimo Grybiškėse istoriją pasakoja moteris, Elena Virzinkevičienė.

Nusipirkę šią, daugiau nei prieš 130 metų statytą pirkią, šeimininkai čia įkūrė etnografinę kaimo turizmo sodybą. Ją simboliškai pavadino „Po vienu rūmu”. „Rūmas - ne iš mandrumo, o iš „biednumo“. Po vienu rūmu reiškia po vienu stogu. Po vienu stogu tradiciškai šiame regione būdavo ir namas, ir tvartas, ir ūkiniai pastatai - viskas. Dar daug tokių sodybų mūsų krašte yra išlikusių“, - sodybos vardo reikšmę aiškina šeimininkė.

Sodybos Ypatybės ir Patogumai

Patys to ieškojome, todėl atkūrėme autentišką sodybą, kuri Jus pasitiks aukštais senoviniais slenksčiais, žemomis lubomis, o į gamtą galėsite žiūrėti ne tik būdami lauke, bet ir rymodami prie mažų langelių. Sodyba papildyta ir šiuolaikiniais patogumais: trys miegamieji kambariai, 8 miegamos vietos, virtuvė, dušas, tualetas, pavėsinė, terasa, lauko sūpynės, šašlykinė, Wi-fi. Namas ekologinis, rąstinis, šiltas ir jaukus, pripildytas alsuojančios senovės.

Kaip pasakoja Virzinkevičiai, nepaisant gausybės rėžinių kaimų ir išlikusių senovinių sodybų, pamatyti, kaip tokios sodybos atrodo iš vidaus, turistams nėra paprasta. Tokią galimybę lankytojams pasiūlė sodyba „Po vienu rūmu“. Joje galima užsukti į senojoje pirkioje įkurtą namų muziejų. Ekspoziciją šeimininkai kaupė metų metus. Kol dar neturėjo šios sodybos, senovinius daiktus laikydavo tėvų sodyboje. Na, o dabar viską gali parodyti šiame muziejuje.

„Šitie audiniai austi mano močiutės, mano mamytės, o šis audinys austas mano pačios prieš 30 metų šiomis staklėmis“, - ekskursiją muziejuje pradeda E.Virzinkevičienė. Moteris taip pat rodo senovinį svarstyklių prietaisą, latušką - puodą, kuriame prieš Kūčias būdavo trinamos aguonos, šio namuko paskutinės šeimininkės proginę suknelę ir daug kitų eksponatų.

Kultūrinis Sodybos Aspektas

Dieveniškių kilpa - tai tikrų tikriausia Dzūkija, tik turinti dvi tarmes. „Mano tėvukas puikiai kalba lietuviškai, o mamytė gudauja. Kad būtų lengviau, mes su ja kalbame gudiškai. Aš puikiai moku kalbėti tiek dzūkiškai, tiek gudiškai. Įdomu tai, kad mano mamos senelis (ji yra iš Miežionių kaimo) nebemokėjo kalbėti gudiškai. Jis kalbėjo tik lietuviškai, o mano mama nebemokėjo kalbėti lietuviškai. Tai buvo taip, kad senelis su savo vaikaite sunkiai susikalbėjo. Bet šiaip daugelis žmonių moka abi tarmes“, - apie kultūrinius krašto išskirtinumus pasakoja E.Virzinkevičienė.

Etnokultūra, savo krašto pažinimas ir tyrinėjimas E.Virzinkevičienę lydėjo visą gyvenimą. Jaunystėje, kai dar mokėsi Dieveniškių mokykloje, ją mokytoja pasiėmė į etnografinę ekspediciją. „Keliaudavome po kaimus ir tokiu senoviniu magnetofonu įrašinėdavome senas močiučių dainas, patarles... Tai buvo įdomus užsiėmimas. Ta etnografinė medžiaga, kurią rinkome, buvo mūsų pačių tų dienų buitis ir kasdienybė, todėl mums, vaikams, tai atrodė ganėtinai keista. Dabar jau, po šitiek metų kitaip žiūri. Tada mums mokinukėms tai buvo tiesiog smagi pramoga“, - prisimena moteris.

Pasak moters, šio krašto svarbą Lietuvai rodo tai, kad valdovas Mingaila pasirašydavo dokumentus antru parašu po Vytauto. Tai rodo šios istorinės asmenybės ir krašto, kurį jis valdė, svarbą.

Gamta Sodyboje

E.Virzinkevičienei sodyboje nuolat talkina jos vyras Andrius. Nors jis taip pat domisi ir kultūra, padeda eksponatus muziejui rinkti, visgi, dar labiau jį domina gamta. Jis pasakoja istoriją kaip sodybos remonto metu seno pečiaus kamine įsikūrė liepsnelė perėti jauniklius. Vyras sako sustabdęs remonto darbus ir palaukęs, kol paukščiai iš kamino išskris.

Andrius Virzinkevičius - gamtos mylėtojas

„Gamta pas mus yra labai įvairi, gausi. Mano vyras - ypatingas gamtos mylėtojas. Jam patinka ją stebėti. Kartais aš jau einu miegoti vakare sodyboj, o jis išeina kažkur tamsoj, atsisėda ir stebi, kas pas jį į sodybą ateis“, - apie vyro pomėgį pasakoja žmona. Ji taip pat prisimena nuotykį, kai vyrui yra tekę ne tik stebėti, bet ir bėgti nuo bebro. Abu pakaitomis puola vardinti į sodybą atklystančius gyvūnus, kuriuos dažnai turi galimybę pamatyti ir jų lankytojai - ūdra, stirnos, lapė, špokai, liepsnelė, tulžys, kukutis, garniai, gulbių šeimyna, kiškis. Andrius išskirtiniams gamtos stebėjimams yra sodyboje įrengęs ir neįprastą statinį - staliuką upėje. „Čia buvo mano vyro mintis ryte gerti kavą įmerkus kojas į šaltiniuotą Gaujos upelio vandenį ir tiesiog pamedituoti“, - sako E.Virzinkevičienė.

Sodybos Įrengimas ir Ekologija

Šeimininkai greta senosios pirkios įrengė nedidelį namuką sodybos svečiams. Jame telpa vos viena nedidelė šeima ar draugija. Toks sprendimas buvo sąmoningas norint svečiams suteikti kokybiškesnį poilsį. Virzinkevičiai sodybą įrenginėjo kuo gamtai ir regiono kultūrai artimesniu būdu.

„Mes esame gamtos, etnokultūros mylėtojai. Pastatėme savo etnografinį namuką, kad jis būtų analogiškas senam dideliam namui. Aišku, senasis namas yra visas rūmas. Tas mūsų naujas namukas yra žymiai mažesnis, bet išplanavimą stengėmės išlaikyti panašų. Maži langeliai, žemos lubos, aukšti slenksčiai - viskas, kaip mūsų krašte būdavo, kaip mūsų senoje pirkioje“, - pasakoja E.Virzinkevičienė.

Šeimininkai stengėsi, kad po statybų liktų kuo mažiau atliekų, kad viskas būtų, kiek įmanoma, ekologiška. Namą meistrai statė rankomis iš savo miško rąstų, na, o, likusias krūvas eglių šakų supynė į tradicinę tvorą. Virzinkevičių darbas buvo įvertintas. Sodyba šiemet etnokultūrinės sodybos konkurse užėmė antrąją vietą ir buvo pripažinta kaip geriausia etnokultūrinė Dzūkijos sodyba.

Bendruomenės Įtaka Sodybos Kūrimui

Įsirenginėti sodybą padėjo beveik visas kaimas. Kaimynai drauge apylinkėse ieškojo trūkstamų eglišakių tvorai, šulinio žąsį statė visi kaimo vyrai, o statybų eiga nuolat domėjosi vyriausias kaimo gyventojas Stasys. „Mes ji vadinome mūsų direktoriumi. Statybų metu kasdien užeidavo pasižiūrėti, kaip čia darbas vyksta, kas čia ką veikia. Jis pats buvo labai darbštus žmogus, labai ūkiškas. Smalsu ir įdomu jam būdavo stebėti statybininkų darbą. Atvažiuojam, klausiam statybininkų, ar kas buvo užėjęs. „Ne, - sako. - Tik direktorius dukart buvo atėjęs“, - statybų eigą su šypsena prisimena E.Virzinkevičienė.

Verslo Pradžia ir Požiūris

Virzinkevičiai sako, kad verslo pradžia buvo lengva, nes jie nesitikėjo greito didelio pelno, jiems svarbiau buvo krašto populiarinimas, todėl sodyboje kūrėsi palengva, neskubėdami. Per 8 metus sukūrė komfortišką aplinką poilsiui, tada ir pakvietė lankytojus.

„Mes čia įdedam visą „dūšią“, visą savo laisvą ir nelaisvą laiką. Kai atvažiavo pirmi svečiai, tai net užmiršom paimti pinigėlį. Taip nuoširdžiai laukėme tų svečių, tvarkėmės. Atvažiavo svečiai, pabendravom, pakalbinom ir išvažiavom paskui užsimiršę“, - šypsosi sodybos šeimininkė.

Saugoma Teritorija ir Verslo Privalumai

E.Virzinkevičienė teigia suvaržymų verslui saugomoje teritorijoje nejaučianti. Priešingai, ji įžvelgia tik saugomos teritorijos kuriamą papildomą naudą jų verslui.

„Nors kitiems atrodo, kad plėtojant verslą saugomoje teritorijoje yra daug draudimų ir ribojimų, mums atrodo priešingai - mes tiktai džiaugiamės, kad gyvename istoriniame regioniniame parke ir čia savo versliuką plėtojame. Iš tiesų parkas sukūrė visas galimybes mums plėtoti pažintinį verslą - yra įkurti pėsčiųjų, dviračių takai, labai gražiai sutvarkytas Bėčionių piliakalnis. Gyventi Dieveniškių parke - tik pliusai“, - sako moteris.

„Po vienu rūmu“ šeimininkė teigia nuolat glaudžiai bendradarbiaujanti su parko direkcija. Ji turi įvairiausios informacinės medžiagos apie gamtos ir kultūros vertybes, lankytinas vietas, ir suteikia informacijos savo svečiams, ką galima aplankyti. Už darnaus turizmo plėtojimą šiai sodybai Dieveniškių istorinis regioninis parkas suteikė Saugomų teritorijų produkto ženklą.

Jašiūnų Dvaro Sodybos Atnaujinimas

Jau visai netrukus duris pravers atnaujintas Jašiūnų dvaro sodybos ansamblis. 2012 m. birželio mėn., gavus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, buvo pradėti sodybos rūmų restauravimo bei pritaikymo turizmo reikmėms darbai, kurie šiandien sėkmingai artėja prie pabaigos. Darbai vykdyti pagal projektą „Šalčininkų rajono kultūros paveldo objekto - Jašiūnų dvaro sodybos - rūmų restauravimas bei pritaikymas viešiems turizmo poreikiams“.

Atnaujintas Jašiūnų dvaras

Projekto įgyvendinimo metu buvo renovuotas dvaro sodybos rūmų eksterjeras bei interjeras, sutvarkyta infrastruktūra bei nutiesti inžineriniai tinklai. Rūmų patalpose įrengtos konferencijų salės, muziejus, kuriame įdiegtos naujosios technologijos, taikomos šiuolaikiniuose muziejuose, taip pat kavinės patalpos.

Renovuojant šį istorinį objektą glaudžiai bendradarbiaujama su Vilniaus universitetu dėl muziejaus koncepcijos ir rūmų panaudojimo, nes Vilniaus universitetą ir Jašiūnų dvarą sieja bendros istorinės ištakos. Šalčininkų rajono savivaldybė ir Vilniaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama puoselėti bei garsinti bendrą istorinį, kultūrinį ir architektūrinį paveldą, plėtoti kultūrinį ir mokslinį bendradarbiavimą, keistis informacija apie Jašiūnų dvaro kompleksą ir jo istoriją.

Taigi sutvarkytas Jašiūnų dvaro sodybos rūmai bus unikalus turizmo traukos objektas, sudarysiantis galimybę autentiškoje istorinėje aplinkoje susipažinti su Vilniaus universiteto, kaip seniausio regione, istorinėmis asmenybėmis, derinti kultūrinį turizmą su mokslo istorija.

Finansavimas ir Projekto Tikslai

Projektas „Šalčininkų rajono kultūros paveldo objekto - Jašiūnų dvaro sodybos - rūmų restauravimas bei pritaikymas viešiems turizmo poreikiams“ įgyvendinamas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“.

Projekto biudžetas siekia daugiau kaip 1 mln. eurų, 868 tūkst. eurų (62,93 proc.) skiriami iš Europos regioninės plėtros fondo ir daugiau kaip 511 tūkst. eurų (37,07 proc.) skiria Šalčininkų rajono savivaldybės administracija. Visas veiklas tikimasi baigti iki 2015 m.

Tarptautinis Bendradarbiavimas Turizmo Vystymui

Bendradarbiavimo projekto inicijavimo būtinumą paskatino 2015-2023 m. Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas. Iniciatyva kilo vietos veiklos grupėms, siekiant suaktyvinti vietos gyventojus, verslo atstovus, potencialius pareiškėjus, dalyvaujančius ir ketinančius dalyvauti rengiant ir įgyvendinant vietos projektus.

Projekto partneriai siekia sudaryti galimybes jų teritorijų gyventojams bei organizacijoms susipažinti ir pasinaudoti kitų šalių vietos veiklos grupių patirtimi, leisti palyginti, įvertinti verslų, įskaitant kaimo turizmo, bitininkystės, akvakultūros, žolininkystės ir kitų teikiamus produktus ir paslaugas. Projekto partneriai įgyvendindami projektą siekia stiprinti projekto rengimo metu užmegztus ryšius pristatydami kiekvienas savo šalį per verslus bei dalindamiesi patirtimi, kuri kiekvienoje šalyje yra labai skirtinga.

Projekto Tikslai ir Dalyviai

Projektas yra skirtas Latvijos, Lietuvos, Gruzijos, Moldovos verslininkams teikiantiems turizmo paslaugas (apgyvendinimas, maitinimas, laisvalaikio užimtumas), užsiimantiems įvairių produktų gamyba (bitininkystė, vaistinės žolės, prieskoniai ir kt. Rengiant visų šalių temines savaites numatoma tikslinė grupė - jaunimas. Vyks bendradarbiavimas su jaunimo organizacijomis, mokyklomis, kultūros įstaigomis. Į projekto veiklas bus įtraukti socialinę atskirtį patiriantys gyventojai.

Projektu siekiama įveikti iššūkius su kuriais dažniausiai susiduria vietos verslininkai, amatininkai, vietos bendruomenės - konkurencingo produkto gamybos plėtojimas, naujų rinkų produkcijai paieška.

Siekiant, kad projektas turėtų poveikį numatytoms tikslinėms grupėms pasirinkti pakankamai įvairūs partneriai, turintys skirtingos patirties, plačiai išsidėstę Lietuvos, Latvijos, Gruzijos ir Moldovos teritorijose, visi su savomis tradicijomis, verslų ir amatų specifika, kulinariniu paveldu, su bendra problema kaip plėtoti turizmo verslą kuriai ieškomas bendras sprendimas.

Praktiniai Pavyzdžiai ir Veiklos

Dalyvaujant susitikimuose su Gruzijos bendruomenių, verslo atstovais jaučiamas šių žmonių didelis noras imtis veiklos, kurti, ieškoti naujų galimybių turizmo plėtrai, noras pritraukti lėšas į regionus ir naujas idėjas į regionus, bet jaučiamas patirties trūkumas. Apklausos ir Lietuvos VVG gaunami vietos projektai rodo, kad kaimo gyventojai ir kaimo verslas bei bendruomenės tapo pasyvesni.

Verslo forumas Moldovos Respublikoje 2018 m. Įvairūs maži kultūros/verslo taškai turi jungtis, kad lankant vieną, turistui būtų galima pateikti didesnę įvairovę paslaugų. Reikia turėti žmogų, kuris „parduotų“ krašto, miesto, kaimo turizmą, kuris pasakytų kas yra gerai ir kas tiks „pardavimui“. Turi būti vienas matymas, kad būtų parengtas pilnas paslaugų kompleksas.

Atsakyti į klausimus: kuo žmonės užsiima vietose (verslai, amatai, lokaliniai muziejai, paveldas), kokie gali būti parengti turai - keliai: pieno, uogų, daržovių, gyvulių. Kas yra gražaus: upės, miškai, landšaftas arba iš atrodo neįmanomo įžvelgti nuostabią galimybę ( pvz. latvių Gulbene r., Diksala).

Moldavija, Varnicos kultūros namai, įrengta sporto ir treniruočių (Fitnes) salė, projekto skirta 1800 eurų. Kitas įgyvendintas projektas kultūros salės remontas Varnicoje. Kitame kaime pagal projektą už 1500 eurų buvo nupirktas variklis gelbėjimo valčiai. Ji labai svarbi, kai vyksta vaikų treniruotės baidarėmis arba vyksta varžybos vandenyje. Kiekvienais metais treniruotes lankančių vaikų ir jaunimo skaičius didėja. Treniruojami vaikai iš dviejų kaimų.

Pasitikusi kaimo Gura Bicului merė Lilia Brehova supažindino su jauna kirpėja, kuri laimėjo projektą „Keliaujanti kirpykla“. Tai socialinis projektas. Toliau kelionė tęsėsi į šiltnamius, kuriuose auginamos daržovės ir savininkas projekto dėka įsigijo traktorių žemei šiltnamiuose tvarkyti. Dar vieni kultūros namai, kuriems buvo nupirkti baldai ( 1000 eurų) užimtumo centrui. Čia renkasi vaikai ir suaugę. Ir paskutinis aplankytas objektas tai 150 galvų ožkų ūkis. Šiame ūkyje yra daromi ožkų sūriai ir degustacija.

Meistriškumo Kursai ir Patirtis

Šiaurės vakarų Lietuvos VVG įgyvendindama tarptautinį bendradarbiavimo projektą „Turizmo vystymas. Nuo tradicijų prie modernaus verslo“ 2018 m. Pirmoji užsiėmimų diena. Gruodžio 5 dieną kaimo turizmo sodyboje „Sauleskalns”, Zakumuiža, Ropažu apskritis, prasidėjo keramikų meistriškumo kursai. Užsiėmimus vedė keramikos meno meistrė Ingrida Žagatas, kuri supažindino su įvairiomis keramikos medžiagomis, įvairia molio apdirbimo technika, Latvijos keramikos ypatumais.

Antroji užsiėmimų diena. Vykome į meno ir muzikos mokyklą esančią Ropaži apskrityje, kur mokyklos direktorė ir keramikos dėstytoja Gunta Darbvare trumpai papasakojo apie mokykloje vykstančias veiklas. Mokyklą lanko 60 mokinių, mokslas trunka 7 metus, vaikai mokosi muzikos ir meno specialybių. Mokykloje organizuojamos moksleivių darbų parodos.

Verslo Forumas Gruzijoje ir Ekologinių Ūkių Pritaikymas Turizmui

Šiaurės vakarų Lietuvos VVG įgyvendindama tarptautinį bendradarbiavimo projektą „Turizmo vystymas. Nuo tradicijų prie modernaus verslo“ 2019 m. balandžio 1-5 dienomis kartu su partneriais dalyvavo tarptautiniame verslo ir amatų forume Gruzijoje.

2019 m. liepos 9 -10 d. vyko meistriškumo kursai tema - „Ekologinių ūkių pritaikymas turizmui ir kitos paslaugos, įtakojančios turizmo plėtrą“. Pirmąją meistriškumo kursų dieną vyko praktinis informacinis seminaras „Ekologinio vaistažolių ūkio pritaikymas turizmo reikmėms“, kurio metu Jadvyga Balvočiūtė pristatė savo ekologinį vaistažolių ūkį, ūkio pritaikymą turizmo reikmės, pasakojo apie vaistažoles ir jų auginimą bei rinkimą, vyko žolelių arbatos degustacija.

Teminė Savaitė Sakartvelui ir Susitikimas Latvijoje

Šiaurės vakarų Lietuvos ir Utenos regiono vietos veiklos grupės įgyvendindamos tarptautinio bendradarbiavimo projektą „Turizmo vystymas. Nuo tradicijų prie modernaus verslo“ 2019 m. rugsėjo 23-29 d. Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė ir Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos mokinių taryba parengė informacinį stendą, kuris 2019 m.

2019 m. rugsėjo 18-19 d. meistriškumo kursai vyko Latvijos Respublikos Liepojos VVG teritorijoje. Projekto dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Gruzijos (Sakartvelo) ir Moldovos susitikimas aktyvaus poilsio svečių namuose „Lauku kūrorts“ (Aizputes novads, Kazdangas pagasts).

Patirtis Latvijos Svečių Namuose ir Tradicijų Puoselėjimas

Krusati įsikūrusioje apgyvendinimo įstaigoje „Mednieki Kalvene“ mus pasitiko svetingi šeimininkai. Iš sodybos atsiveria sodo vaizdai su ypatingo grožio vynuogynais. Šeimininkas, kuris pagal tautybę yra estas, papasakojo savo istoriją kaip apsigyveno kaimyninėje Latvijoje, kaip panaudojo projekto lėšas ir atnaujino seną namą bei įkūrė svečių namus.

Vykimas į etnografinį Zvanitajį namą, kuris pastatytas XIX a. pabaigoje Rucavoje. Dabar jis yra Rucavos tradicijų klubo dalis. Čia susipažinome latvių tautos tradicijomis, pamatėme kaip gaminamas kulinarinis paveldas „Rucavos baltas sviestas“ ir šio sviesto degustacija. Baltojo sviesto gaminys panašus į mūsų kastinį, tik į baltą sviestą nededami jokie priedai, t.y. česnakas, svogūnas.

Latvijos Etnografinis muziejus po atviru dangumi Žvejų sodyba Vitolnieki. Vitolnieki muziejaus statinių kompleksas po atviru dangumi - tai pajūrio gyvenvietėms būdingas žvejų ir valstiečių kiemas.

Kaimo Turizmo Sodybų Klasifikacija

Šiuo metu Lietuvoje kaimo turizmo sodybų klasifikacija atliekama pagal Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros "Keliauk Lietuvoje" nustatytus kriterijus. Kaimo turizmo sodybos skirstomos į kategorijas pagal teikiamų paslaugų kokybę, įrangą ir aplinką. Aukštesnės kategorijos sodybos siūlo daugiau patogumų ir aukštesnį aptarnavimo lygį.

Kvalifikacinės (komforto) kategorijos nustatomos pagal tam tikrus ženklus ir lygį. Šie ženklai gali būti atnaujinami ir keičiami, atsižvelgiant į rinkos poreikius ir keliamus reikalavimus.

Kaimo turizmo sodybų kvalifikacinės kategorijos:

tags: #sodyba #po #vienu #rumu