Kostas Smoriginas - vienas populiariausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, jau tris dešimtmečius džiuginantis publiką savo talentu. Baigęs Lietuvos konservatoriją, jis daugelį metų dirbo Jaunimo teatre Vilniuje. K. Smoriginą labai mėgo ir geriausias Lietuvos kino scenaristas bei režisierius Vytautas Žalakevičius. Jo filmas „Žvėris išeinantis iš jūros“, kuriame vaidino ir K. Smoriginas, kino festivalyje Italijoje pelnė Didįjį prizą.
Kostas Smoriginas
Darbas ir kūryba
Susitarti dėl susitikimo su K. Smoriginu buvo nepaprastai sunku, nes jis visą gyvenimą labai užsiėmęs. Tačiau, pasak jo, ilsėtis neišeina, o po ligos nieko nepakeitė ir nesaugo savęs. Kiek žmogui skirta, tiek jis ir nugyvens, svarbu tai daryti prasmingai. Šiuo metu jo daugiausia teatre, dar kine, bet negali atmesti ir kitų veiklų. Jam svarbu būti scenoje, nes ji sieja visus jo darbus. Daugiau nei trisdešimt metų tą daro, ir mato, kad yra reikalingas. Nesvarbu, ką daro - vaidina ar dainuoja, - mano, kad tai moka ir gali.
Anot K. Smorigino, nėra nieko baisiau nei iniciatyvus kvailys. Tad kitur iniciatyvos ir nerodo, tik scenoje, nes tai tikrai moka.
Jis mano, kad nepriklausomai nuo to, ką žmogus daro, svarbiausia būti už tai atsakingam. Toks jaučiasi ir teatre, ir koncertuose. Geriau nedaryti nieko, nei daryti ne iki galo tobulai. Kita vertus, darbas teatre reikalauja laiko ir pastangų, tad ir tai sumažina galimybę kurti tekstus. Gal senatvėje tam liks laiko...
K. Smoriginas dalyvavo abiejuose pirmojo lietuviško miuziklo „Meilė ir mirtis Veronoje“ pastatymuose, kelerius metus vadovavo Jaunimo teatrui, kuriame sukūrė spektaklius „Normanų pergalės“ ir „Gyvenimas drauge“.
Už aktorinę kūrybą K.Smoriginas yra pelnęs ne vieną apdovanojimą. 2000 metais jo sukurtas Makbeto vaidmuo to paties pavadinimo spektaklyje (rež. E.Nekrošius) buvo apdovanotas „Kristoforu“ - prestižiškiausiu teatralams skiriamu apdovanojimu Lietuvoje. O 2004 metais K. Smoriginui buvo skirta Lietuvos nacionalinė kultūros premija.
Teatras
„Domino“ teatre režisuoja spektaklius, tačiau Jaunimo teatras jam - namai, ten prabėgo jaunystė, ten yra jo širdis. Jo su niekuo negali sulyginti. O štai „Domino“ teatre esu laisvai samdomas režisierius. Tai kiek kita veikla ir ji jam įdomi. Tačiau darbas Jaunimo teatre nuo to nenukenčia.
Tiesą sakant, Jaunimo teatre režisavo kelis kūrinius. Tame teatre ir atsirado drąsos kurti spektaklius. Tiesa, puikiai supranta, kad tai - tik bandymai. Esu aktorius, o tai visai kas kita. „Domino“ teatre jis tik užpildė komedijos poreikį. Daro tai su potekste - taip, kaip supranta. Toliau paliekama laisvė žiūrovams suvokti tiek, kiek jie nori, kiek reikia jiems. Mano, tai taip pat yra menas. Štai todėl ir smagu, kad yra toks teatras kaip „Domino“.
Žiūrovas
K. Smorigino žiūrovas - žmogus, kuris myli konkretų teatrą arba jį patį, kuriam patinka jo kūryba. Jam nesvaru, koks žmogus ateina, kaip jis apsirengęs. Savo atėjimu jis jam išreiškia pagarbą, todėl scenos profesionalas privalo ne pataikauti, o atiduoti viską, ką turi geriausia. Ir jau nuo tavo energijos ir meilės tam, ką darai, priklauso, kiek grąžos tau duos žiūrovai. Jų niekada neapgausi. Jie visi skirtingi, tačiau visi mano. Ir jeigu jiems kas nors nepatiks, rėš tiesiai.
Publika iš jo gali tikėtis atsidavimo. Jis viską daro iš širdies, kartais pernelyg atvirai, pernelyg nuoširdžiai. Tačiau niekada nesitikėkite, kad imsiu pataikauti.
Maloniausias įvertinimas jam - kai priėjęs žmogus sako, kad daug metų gyvena kur nors toli užsienyje, tačiau iki šiol automobilyje vežiojasi jo įrašų juostą. Jam tai malonu.
Šeima
Su žmona Dalia sieja ne tik ilgi santuokos metai, bet ir kūryba. Tai jaunystėje bandai vienas kitą perauklėti, o vėliau priimi žmogų tokį, koks jis yra. Žinoma, kartais negali jam duoti visko, ką nori geriausio - ir laiko taip pat, - bet stengiesi. Laimei, vienas kitą puikiai supranta, palaiko. Kai susirgo, ji buvo labai stipri, gera žmona, neapleido jo, rūpinosi. Mano, nėra nieko geriau už gerą, tvirtą šeimą.
Jei Dalia pasako, kad daina graži, vadinasi, ji turės išliekamąją vertę. Jam tai geriausias įvertinimas. Nesu pats maloniausias, nes jo temperamentas labai karštas, kartais nesusivaldo. Tai jo yda.
Sūnus Kostas gyvena Londone, baigė mokslus Kovengardene, yra operos dainininkas. Dainuoja vienoje scenoje su labai žymiais aktoriais, siekia karjeros. Jam tai labai malonu, didžiuojasi juo. Viską Kostas padarė pats. Dabar jis yra subrendusi asmenybė, žinanti, ko nori iš gyvenimo.
Jei sūnus paklausia patarimo, pataria, tačiau nuomonės neperša. Jam daug maloniau su sūnumi nuvykti į žvejybą. Galime šnekėtis apie nieką arba visai nesišnekėti, tačiau jaustis puikiai.
K. Smoriginą saugojo angelas sargas - jo žmona Dalia.
Turi keturis tikrus draugus. Tai jaunystėje reikėjo triukšmingų kompanijų, o dabar pakanka vos kelių draugų ir šeimos, kad jaustumeisi patogiai. Jie iš tavęs nieko nereikalauja, tavęs nenervina. Su jais - patikrintais metų ir nelaimių žmonėmis - jautiesi gerai.
Sodyba Pagilutės kaime ir pomėgiai
Šią vasarą leis sau pasiilsėti sodyboje ir daug žvejos. Ar gali būti kas nors malonesnio, nei susilieti su gamta? Tylu, o tu girdi, kaip neršia karpiai. Toks šiugždenimas - lyg ežeras būtų gyvas. Matai kiekvieną smilgą, kiekvieną dėlę. Ilsiesi. Mintyse kartoji vaidmenų tekstus. Pasiilsi, o iš detalių gimsta daina. Manęs sugrįžtančio iš žvejybos laukia Dalia. Vienkiemyje vaikštau basas. Ten taip švaru, gražu, laukia skanūs pietūs... Neįvertinama pinigais.
Žvejyba - Kosto Smorigino pomėgis
Materialinės vertybės
Pinigai K. Smoriginui svarbūs tiek, kad galėtų gyventi. Niekada jų nesureikšmino, tačiau meluočiau, jei sakyčiau, kad gyvena blogai. Turi butą, sodybą, automobilį, padėjo sūnui baigti mokslus. Tačiau prabangos niekada nesigainiojo. Jei man reikia kompiuterio, pasitaupo pinigų ir nusiperku. Jei pinigų reikia atostogoms, išleis žmoną pakeliauti, o pats pasiilsės sodyboje. Jei labai norės, galės vykti ir pats. Tik tiek.
Jis papuolė į mokesčių inspekcijos pinkles, kai staiga nustatė, kad kelerius metus nemokėjo pridėtinės vertės mokesčio. Nieko kvailesnio nesu girdėjęs. Ilgus metus moki tūkstantinius mokesčius ir staiga sužinai, kad esi skolingas. Ko dar turime tikėtis šioje valstybėje?
Trisdešimt metų keliavo po pasaulį, daug pamatė. Žino, kad niekur neprigyčiau - esu savo šalies patriotas. Tačiau tai man netrukdo matyti šiandieninių ydų. Nebijo drąsiai kalbėti, sako tik tai, ką matau ir dėl ko man skaudu. Kol būsiu gyvas, tol kalbėsiu tai, ką galvoju.
tags: #sodyba #pagilutes #kaime #kostas #smoriginas