Biržuvėnų Laumės pėda - mitologinė šaltiniuota griova, esanti rytinėje Telšių rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Biržuvėnuose (Luokės seniūnija), 4,5 km į vakarus nuo Luokės, 0,35 km į šiaurės rytus nuo Biržuvėnų dvaro sodybos, miške, Virvyčios kairiajame krante.
Laumės pėda Biržuvėnuose
Vieta ir Aprašymas
Tai natūrali griova, atsiradusi šaltiniui plaunant aukštumos šlaitą. Savo forma ji primena žmogaus pėdos atspaudą, kuris pailgas šiaurės rytų - pietvakarių kryptimi, apie 36 × 20 m dydžio.
Šiaurės vakarinėje dalyje sunkiasi nedidelis šaltinis, tekantis į apie 20 × 20 m dydžio tvenkinį, iškastą į rytus nuo griovos. Griovos rytiniame pakraštyje auga aukšta, sena dvikamienė pušis, laikoma šventu medžiu.
Koplytėlė prie Laumės pėdos
Prie jos kamieno kabo medinis kryželis su lieto metalo Nukryžiuotojo figūrėle bei vienkamarė, atvira iš priekio, stačiakampė stačiasienė lentinė koplytėlė dvišlaičiu stogeliu, kurioje yra medinė, polichromuota Rūpintojėlio skulptūra.
Teritorijos plotas - 0,05 ha.
Šaltinio Vandens Savybės ir Legendos
Šaltinio vanduo laikomas šventu, turinčiu stebuklingą gydomąją galią, padedančiu susigrąžinti jaunystę ir sveikatą. Seniau žmonės rinkosi prie šaltinio prasiplauti akių, nešdavosi šventąjį vandenį į namus. Taip pat pasakojama, kad prie šaltinio seniau stūksojo stambus akmuo, kuriame buvusi taip pat įspausta laumės pėda.
Ryšys su Biržuvėnų Dvaru
Šią vietą gerbė ir globojo Biržuvėnų dvaro savininkai Gorskiai. XX a. pradžioje tvarkydami dvaro parką, nuo rūmų iki Laumės pėdos jie pasodino medžių alėją. Šalia Laumės pėdos buvusioje klampioje vietoje iškasė nedidelį tvenkinį, kurio vandenį naudojo maistui gaminti. Esą, tuo metu buvo suskaldytas prie šaltinio stūksojęs akmuo.
Biržuvėnų dvaro sodybos adresas: Dvaro g. Biržuvėnai - viena seniausių Žemaitijos gyvenviečių. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose (Kuršo ši vietovė (Birsine) paminėta 1253 m. balandžio 5 d. vyskupo Henriko rašte dėl pietinio Kuršo žemių dalybų).
Biržuvėnų dvaras
Šis kaimas - Telšių rajono Luokės seniūnijoje, į vakarus nuo Luokės nutolęs apie 4 kilometrus. Per jį teka Virvytės (Virvyčios) upė, kuri iš kelių pusių apjuosia Biržuvėnų dvaro sodybą.
Karališkasis Biržuvėnų dvaras rašytiniuose šaltiniuose pradedamas minėti XIV amžiuje. Vėliau dvaras buvo privatus. Nuo tada Biržuvėnai iki 1940 m. priklausė Gorskių giminei.
Dabar valstybės yra saugoma sodyba ir joje esantys 22 statiniai bei kiti objektai, kai kurių jų - tik liekanos. Yra išlikę ir dvaro tvenkiniai, peizažinis parkas, kai kurie kiti želdiniai, keletas sakralinių objektų.
Dauguma dvaro pastatų išliko iki šiol. Gorskių dvare veikia muziejinė ekspozicija.
Dvaro šeimininkai, reklamuodami šią sodybą, rašo, ji yra „vertingas XVIII-XIX a. stambios medinės dvaro sodybos pavyzdys, atspindintis natūralią tokių sodybų raidą feodalizmo laikotarpiu. Ji pilnai išlaikė visas būdingas šioms sodyboms dalis (reprezentacinę, ūkinę, gamybinę, ir gyvenamąją zonas) su palyginti gerai išsilaikiusiu tradiciniu jų užstatymu. Pastatų architektūra atspindi dvaro sodybos daugiau kaip 200 metų laikotarpio vystymosi raidą, apimančią baroko, klasicizmo ir istorizmo epochas. Vertingiausi iš pastatų - XVIII a.
Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Biržuvėnų dvaro sodybos ponų gyvenamajame name buvo įkurtas visuomeninis etnografinis muziejus, veikė biblioteka. Dvaro sodybos ponų gyvenamasis namas atstatytas 2011 metais.
Į atkurtą dvaro ponų namą užsukę lankytojai pamato autentiškai atkurtas pastato patalpas, židinius su XVIII a. kokliais, kaminą, svetainių, virtuvės, indaujos, ponų miegamojo, kabineto ir kitas patalpas. Jos apstatytos senoviniais baldais. Šalia ponų gyvenamojo namo yra atstatyta oficina, arklidė ir vežiminė.
Šį dvarą išgarsino ir čia 2005 m. iš Prancūzijos atvykusios buvusio Biržuvėnų dvaro šeimininkų palikuonės grafaitės Janinos de Nagourski pagal jo brolio nupieštą planą surastas iš dvaro pasitraukiančių Gorskių 1940 m. paslėptas porcelianas.
1992 m. balandžio 28 d. nacionalinės reikšmės paminklas - Biržuvėnų dvaro sodyba (unikalus objekto kodas 730) įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Sodyba saugoma valstybės. Dabar šios sodybos XVII a. - XX a. I p. kompleksui priklauso 22 objektai.
Laumės pėda
Į šiaurę nuo dvaro sodybos teritorijos ribos, kairiajame Virvytės krante, yra šaltinis, vadinamas Laumės Pėda. Seniau prie jos iš dvaro parko vedė tiltas per Virvytę ir beržais apsodintas takas. Prie šaltinio auga sena pušis, yra koplytėlė.
EKSKURSIJOS APRAŠYMASEkskursijos dalyviai aplankys vaizdingame Virvyčios upės slėnyje įsikūrusią Biržuvėnų dvaro sodybą. Kartu su gidu vaikščiodami po dvaro parką ir kitas vietas ekskursijos dalyviai iš lauko apžiūrės čia esančius pastatus - ponų namą, oficiną, vežiminę, arklidę, svirną, kitus pastatus ir klausysis pasakojimo apie šios vietovės ir dvaro istoriją, čia gyvenusius bei dvarą valdžiusius didikus Gorskius. Vėliau, jei turės noro, ekskursijos dalyviai galės savarankiškai aplankyti netoliese esantį šaltinį Laumės Pėda, Gorskių šeimos kapines, Biržuvėnų piliakalnį.
Vėliau ekskursija tęsiama apsilankant sodybos ponų name, kuris yra vienas iš dviejų Lietuvoje išlikusių tokio tipo medinių baroko laikotarpio ponų namų. Ekskursijos dalyviai apžiūrės XVIII-XIX a. įvairaus stiliaus senovinius baldus, porceliano statulėlių kolekciją, paveikslus.
Ekskursijos pabaigoje aplankysite etnografinį buities muziejų, kurio visus jo eksponatus kartu su savo seserimi surinko dvare daugelį metų bibliotekininke dirbusi Aldona Simonavičiūtė. Muziejuje eksponuojamos nuotraukos ir kita surinkta medžiaga apie dvare gyvenusius didikus Gorskius. Taip pat čia pamatysite daug etninės buities reikmenų, tautodailininkų darbų, šventųjų paveikslų, maldaknygių, senosios tekstilės, keramikos, fotografijų, tarybinės atributikos, surinktos iš dvaro apylinkių.
Apsilankymas Biržuvėnų dvare bus ypatingai maloniai praleistas laikas nuostabioje istorinėje vietovėje!
Papildoma informacija: Užsakant ekskursiją galima pasirūpinti transportu nuvykimui iki dvaro sodybos.
Kiti panašūs objektai Lietuvoje
Lietuvoje yra ir kitų vietų, susijusių su laumėmis ir mitologiniais akmenimis:
- Laumės valtis - mitologinis akmuo Utenos rajone, Užpalių seniūnijoje, priešais Užpalius (kitapus Šventosios), Lygamiškio piliakalnio papėdėje.
- Kartenos akmuo, vad. Laumės kūliu su Karvės, Velnio pėda yra Kretingos r. sav. teritorijoje, apie 60 m į pietus nuo Minijos upės.
- Guntino akmuo - mitologinis akmuo, esą turįs įspaustą laumės pėdą.
Varnių Regioninis Parkas
Tačiau Varnių regioninis parkas - tai ne vien Varniai. Parko teritorijoje stūkso didingiausi Žemaitijos piliakalniai (jų yra net 13), menantys kovų su kryžiuočiais ir kalavijuočiais laikus. Būtinai aplankykite ir Biržuvėnus.
Sakralinės architektūros paminklų - kryžių, koplytėlių, koplytstulpių - gausu visame parke. Apžvalgytis Varnių regioniniame parke tikrai yra kur: čia įkurtas Stervo gamtinis rezervatas ir net 33 draustiniai.
Apie Biržulio ežerą, koks jis buvo žuvingas, kokia čia buvo paukščių gausybė, senieji šių vietų gyventojai, žvejai, pasakoja neįtikėtinas istorijas.
Lūksto ežeras garsus tuo, kad vienintelis visoje Lietuvoje iki šiol į krantą išmeta gintarą. Kiekvienas, apsilankęs ežero Gintarų įlankoje, gali susirasti gintaro gabalėlį.