Palėvenė… Aplinkiniams ir svečiams tai tik Palėvenė su ant kalvos barokine bažnyčia, buvusiu domininkonų vienuolynu ir apie ją išaugusiu miesteliu. Keista, kad skaičiuojantis 400metų Komarų giminės lizdas Lietuvoje, viena seniausių vietovių Kupiškio rajone, tarsi išnyko.
Kupiškio rajono žemėlapis, kuriame yra Palėvenė.
Komarų giminės įsikūrimas Palėvenėje
Mykolas Komaras, Vandeno vaiskis jau 1654 m. įsikūrė Palėvenės dvare (tuometinėje Ukmergės apskrityje). Sekančių kartų palikuonis Mykolas Komaras, Vandeno vaiskis jau 1654 m. įsikūrė Palėvenės dvare (tuometinėje Ukmergės apskrityje).
Vėliau Komaro Zabožinskio Vladimiro sūnus Motiejus - Karališkasis dvariškis, pasiėmęs savo dalį, išsikėlė į Lietuvą. Tiksli data nėra žinoma, tačiau rašoma, kad Motiejaus proanūkis Jeronimas 1661 m.
1708 m. broliai Mikalojus Komaras - Ukmergės ir Upytės pav. Kardininkas ir Andrius Komaras - Bernatonių seniūnas surašė raštą, kuriuo pasidalino Palėvenės dvarą į dvi lygias dalis. Į lygias dalis buvo padalinta dvaro ariama ir neariama žemė, miškas, pievos, valstiečių gyvenvietės ir dvarui priklausę Žižmariškio, Radžiūnų, Padvarininkų, Ožkinių, Maugarų, Gorupės, Slabados kaimai. Pačia sodyba buvo nutarta naudotis bendrai.
Dvaro pastatai ir plėtra
Dvaro sodyboje tuo metu stovėjo rezidentiniai gyvenamieji pastatai, bravoras su pirtimi, tvartas, javų džiovykla, kluonas, šieno daržinės. Komarai toliau plėtė dvarą, pirkdami naujas žemes. Kai kurias žemes jie valdė užstato teisėmis. Žemutinės Palėvenės dvarą iki pat mirties (1732 m.) valdė Andrius Komaras.
Palėvenės dvaras XVIII-XX amžiais
1740 m. po nejudamo turto dalybų 1743 m. Antanas Komaras - Ukmergės pavieto Kardininkas buvo vedęs I.Stankevičiūtę, o po jos mirties vedė Sofiją Korf. 1798 m. Sofija Komarienė jau buvo našlė ir valdė Palėvenės dvarą.
Lietuvos herbas
1859 m. Komaro dvare veikė vandens malūnas ir spirito varykla. Palėvenės dvare žemės ūkis XIX a. pabaigoje buvo tvarkomas naujoviškai. XIX a. pab. - XX a. pr. Palėvenės dvaras priklausė Mykolo Komaro broliui Jurgiui Komarui. 1912 m. po jo mirties Palėvenės dvaras atiteko jo sūnui Bogdanui Komarui (1884 m. - 1962 m.) - paskutiniam šio dvaro savininkui. Komarai buvo mecenatai - rėmė bažnyčių statybas. Vokiečių okupacijos metais 1915 - 1918 m.m. Tarpukario laikotarpyje Palėvenės dvare vystoma intensyvi ūkinė veikla.
Bogdanas Komaras ir dvaro gyvenimas
Bogdanas Komaras buvo vedęs du kartus. Pirmoji žmona Marija Rostropovič (herbo Bogorya) mirė 1910 m. Antrą kartą Bogdanas vedė Kseniją Katalymovą (1893 - 1983 m. m.) Piotro Ivanovičiaus Katalymovo (Vilniaus universiteto ūkvedžio) ir Emilijos Grigorjevnos Šaidickajos dukrą. Bogdanas Komaras buvo baigęs Peterburgo žemės ūkio technikos mokyklą ir Krokuvos Jogailos Universiteto agronomijos fakultetą. Ksenija ir Bogdanas užaugino dvi dukras Ireną ir Mariją bei įdukrą Jadvygą.
Kaip pasakojo teta Irena, gyvenanti Lenkijoje, Palėvenės dvare nuolat buvo pilna svečių. Bendros medžioklės, įvairios šventės čia sutraukdavo daug giminų ir draugų. Buvo laikomasi tradicijų. Jubiliejinių ar šiaip iškilmingų pobuvių metu vyrai vilkėdavo frakus. Baltos pirštinės, balti šalikai bei cilinderiai buvo privalomu akcentu. Moterims - ilgos balinės suknelės, iki alkūnių baltos be pirštelių pirštinaitės (kad matytūsi pirštus puošiantys žiedai). Grodavo orkestras. Ryškesnių švenčių metu atskiros vaišės ir muzika buvo ir dvaro tarnams.
Mylimiausias Bogdano laisvalaikio praleidimas buvo medžioklė. Jam talkino mylimi šunys „Peteris“ ir „Falia“. Būnant namuose nuolat ant peties tupėdavo beždžionėlė „Liata“. Daug keliavo po užsienio šalis.
PALĖVENĖS DVARO DANČIASNAPIS
Dvaro nacionalizacija ir dabartis
1940 m. sovietinė valdžia dvarą nacionalizavo. Visa kas vertinga buvo išgrobta, niokojama tai kas buvo kuriama šimtmečius. Bogdanas Komaras dar kurį laiką gyveno malūnininko namelyje, dažną naktį slapstėsi pas kaimynus. Prabėgo 50 sovietmečio metų.
Dvaro pastatai, plačiai išsimėtę slėnyje - architektūros paminklas. Šalia arklidžių su unikaliom dolomito kolonom - vienintelis Kupiškio rajone geologinis paminklas - dolomitų atodanga. Parke tvorele aptvertas siūruoja vienas iš dviejų augančių Lietuvoje kurilinių maumedžių - gamtos paminklas.
Palikdamas Palėvenę, senelis lagaminėlį su dokumentais paliko saugoti Monikai ir Adolfui Vapšiams, o jie vėliau man sugrąžino. Tai neįkainojama vertybė mūsų šeimai. Čia dalis senelio dienoraščio. Jame 1940 - 1941 metų skriaudos ir išgyvenimai. Čia Komarų giminės Raguvėlės kapinaitėse esančių kapaviečių planas, čia ir genealoginis medis, kuriame septyniolikos giminės kartų, čia ir 1915 m. Mamos Marijos Komaraitės išsaugotas šeimos albumas tai lyg gidas po Palėvenę. Čia tuometinio dvaro, jo savininkų, giminių ir draugų nuotraukos. Didelė kolekcija atvirukų. Prieškariniai atvirukai unikalūs atlikimo technika. Šiame albume ir 1930 - 1935 metų gražuolių nuotraukos - atvirukai. Tarp anų laikų mis’ių - Europos šalių grožio konkursų nugalėtojos.
Ir nesvarbu, kad grįžo tik Palėvenės dvaro griuvėsiai, išgrobti dolomitai, trihektarininkams išdalinta dalis paminklosauginės zonos. Svarbiausia tai, kad grįžo, grįžo nespėjus įgivendinti „pasidovanojimo“ projekto. Palėvenė - man ir mano vaikams, anūkėms - šventa Tėvų, Senelių, Prosenelių gimtinė. Relikvija, kurios linkėčiau kiekvienam.
Dvidešimt keturis gražiausius savo gyvenimo metus atidaviau „Ekrano“ gamyklai, dabar sukuosi nuostabiame šio krašto kampelyje - Palėvenėje. Šalia manęs visada suprantantis ir paremiantis vyras, dukra Inesa, sūnūs Egidijus ir Mindaugas bei jų šeimos. Išlaisvinome Palėvenę nuo penkiasdešimtmečių erškėtrožių, dilgėlių ir kiečių sąvašynų, tvarkomas parkas. Pirmykščiu grožiu nušvito liepų alėja, baltakamienių beržų giraitė. Vasarą akį džiugina pievų ir darželio gėlės. Savo darbštumu užkrečia dūzgenčios bitės, nešančios medų mums ir visada laukiamam svečiui. Nepakartojamą melodiją ošia šimtamečiai medžiai, nuo aušros ligi sutemos suokia lakštingalos, be atodūsio dirba sanitarai - geniai, šalia įsikūrusios išdidžios pilkosios gervės, naktimis budi ūkaujantys apuokai, o ant rūmų bokštų jau daugelį metų susukę lizdą kiekvieną pavasarį atskrenda gražuoliai gandrai. Neišsakomą džiaugsmą išgyvename čia dirbdami ir ilsėdamiesi.
Gandras - dažnas Palėvenės dvaro svečias.
Edukacinė veikla
Pedagogams: Edukacinis užsiėmimas „Kepam gandro bandeles“ atitinka Bendrosios programos pagrindinio ugdymo 5-6 klasėms etninės kultūros ugdymo nuostatas ir gaires (BP Pagrindinis ugdymas. VIII.25.7. Gamta tradicinėje kultūroje. 25.3. Jei Jūs - ne penktokas: nors užsiėmimą rekomenduojame 5-6 klasių moksleiviams kovo-balandžio mėn., esame lankstūs ir, pasitardami su užsakovais, pritaikysime jį ir įvairioms kitoms progoms. Plečiama pažintis su Lietuvos nacionaliniu paukščiu ir jo vieta tradicinėje kultūroje bei atliekamos smagios užduotys, kurias galima varijuoti, tikimės, sudomins įvairių pomėgių lankytojus. *Pgr. u .p. VIII. 25.7. Gamta tradicinėje kultūroje. 1.7. 1.7.2.3. 25.3. Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai.