Čižiūnų Kaimas: Istorija, Kultūra ir Dabartis

Čižiūnai - kaimas, turintis turtingą istoriją ir savitą kultūrą. Šiame straipsnyje panagrinėsime Čižiūnų kaimo istoriją, pavadinimo kilmę, geografinę padėtį ir kultūrinį gyvenimą.

Lietuvos žemėlapis

Geografinė Padėtis ir Aprašymas

Čižiūnai - gatvinis kaimas Varėnos rajono savivaldybės šiaurės rytuose, šalia kelio Vilnius-Varėna, į šiaurę nuo Valkininkų, dešiniajame Merkio krante. Čižiūnų seniūnaitija. Apie 1 km ilgio akmenimis grįsta gatvė apstatyta XIX a. ir XX a.

Be Čižiūnų Trakų rajone, Aukštadvario seniūnijoje, Čižiūnai yra Varėnos rajone šalia Valkininkų. Tai - geriausiai Lietuvoje žinomas, daugiausia tyrinėtas ir aprašytas kaimas tokiu pavadinimu. Jis įsikūrė XVI a. per Valakų reformą Valkininkų karališkajame dvare ir miestelyje plėtojantis amatams.

Gyvenvietės pavadinimas kilęs iš asmenvardžių Čižiū́nas, Čìžas, Čỹžas, o šie - iš bltr.

Kaimo Istorija

Čižiūnai įsikūrė XVI a. per Valakų reformą Valkininkų karališkajame dvare ir miestelyje plėtojantis amatams. Pirmosios sodybos įsikūrė prie senojo vieškelio Vilnius - Gardinas. Iki XVII a. vidurio kaime gyveno Valkininkų ginklų kalyklos geležies lydytojai ir kalviai, vėliau - žemdirbiai. Dauguma pastatų pastatyti XIX a.

Čižiūnų kaimas per visą savo gyvavimo istoriją socialiniu, ekonominiu ir teisiniu požiūriu nebuvo vientisas. Kaimas susidėjo iš dviejų dalių: Pirmųjų Čižiūnų ir Antrųjų Čižiūnų. Taip buvo iki kolūkių sukūrimo. Toks kaimo suskirstymas įvyko dėl istorinių aplinkybių.

Pirmųjų Čižiūnų žemė visą laiką buvo kartu su valkininkiečių, užuperkasiečių ir paklėštariečių žeme. Todėl Pirmųjų Čižiūnų gyventojai daug artimiau buvo susiję su minėtų kaimų žmonėmis ir laukuose, ir pievose. Valkininkų istorinę praeitį tyrusio A. Miškinio nuomone, XVI a. pabaigoje arba XVII a. pradžioje vietoj Pirmųjų Čižiūnų buvo miestelėnų kluonai.

1641 m. istoriniuose dokumentuose nurodoma, kad Antrųjų Čižiūnų kaimas yra netoli Valkininkų miestelio kluonų. Šiuose dokumentuose neminimas Pirmųjų Čižiūnų kaimas, matyt, jo vietoje dar tebebuvo miestelėnų kluonai. Todėl, tyrinėtojų nuomone, Pirmieji Čižiūnai įsikūrė ne anksčiau kaip XVII a.

Antrųjų Čižiūnų kūrimosi istorija buvo visai kitokia. Teigiama, kad tai - tipiškas, pagal žemės reformos dėsnius suformuotas kaimas, susikūręs XVI a. viduryje kaip Valkininkų pramonės komplekso sudedamoji dalis, geležies lydymo ir apdirbimo meistrų, kalvių gyvenvietė. Dėl to ir pirminis kaimo pavadinimas buvo Čužoprudcai (rus. чужие пруды - „svetimi tvenkiniai“), nes kaimavietė šliejosi prie miestelio greta Valkininkų dvaro tvenkinių. Vėliau (1641 m.) žinomi kaip Kalviai, o nuo 1662 m. Čižiūnų kaimas įtrauktas į „300 kultūros paminklų“ leidinį.

Apie gyventojų verslus liudija 1641 m. inventoriuje nurodytos prievolės. Tuo metu gyvenusios 7 šeimos turėjo po valaką žemės ir už jį mokėjo činšo 8 grašius, privalėjo duoti statinę avižų, vežimą šieno, žąsį, 2 vištas, 20 kiaušinių ir tt. Visą natūra nustatytą duoklę galėjo apmokėti pinigais. Karališkajai Valkininkų kalvei turėjo duoti po 3 svarus geležies rūdos.

1605 m. kaimas turėjo 7 valakus žemės, o pagal 1641 m. inventorių - 15 valakų, kuria naudojosi 3 žemdirbių ir 12 kalvių šeimos, be to, kaimui prirašyti 9 valakai Valkininkų girininkijos žemės. Šią žemę dirbo 22 šeimos, 3 šeimos, valdžiusios vieną iš šių valakų, gyveno miestelyje.

Kaimo žemės plotas, gyventojų ir sodybų skaičius keitėsi. Čižiūnai II smarkiai nukentėjo per žiaurius karus su Rusija ir Švedija. Po niokojančių karų kaimas po truputėlį pradėjo atsigauti. Baudžiavos panaikinimo išvakarėse jam priklausė 15 sodybų, 486,35 dešimtinės žemės, iš jų - 93,73 dešimtinės miško, o valakinėse sodybose buvo nuo 3 iki 6 pastatų.

Po baudžiavos panaikinimo žemės plotas sumažėjo: buvo atskirtas miškas, išperkamaisiais mokesčiais apdėta 373,18 dešimtinės žemės, suskirstytos į 8 valakinius ir 3 pusvalakinius ūkius. Kiekvienas valakas - 36,39 dešimtinės žemės. Už ją reikėjo mokėti po 19,88 rublių išpirkos per metus.

Tarpukario laikotarpiu, iki kolektyvizacijos, kaimo valdytos žemės plotas pasikeitė nedaug. Pirmuosiuose Čižiūnuose buvo 12 valakų, o Antruosiuose - 9,5 valako žemės.

Valako schema

Gyventojų Verslai ir Tradicijos

Šioje Dzūkijos dalyje žmonės turėjo labai keistas pravardes. Antai Čižiūnų gyventoją visi vadino Jono Franka, nors iš tikrųjų jis buvo Aleksas Verseckas. Saulėnų šeimos turi pravardes: Mėkalikai, Blatkos, Fockės, Jurčikės.

Šio kaimelio gyventojai buvo itin pamaldūs ir eidavo melstis daugiau kaip 50 km iš Valkininkų į Vilniaus Kalvarijas, Aušros Vartus. Pasiimdavo duonos, sūrio į kelionę. Eidavo basi, apavą per petį persimetę, kad turėtų kuo Vilniuje apsiauti. Čia jie susitikdavo su žmonėmis iš Varėnos, Tverečiaus, Adutiškio, Dūkšto. Maldininkai nakvodavo Šv.

Reikia paimti seną puodą, į jį pridėti juodalksnio žievės, seną pasagą, geležinių uknolių ar vinių, sudžiūvusių ąžuolo, beržo lapų, žolių. Viską užpylus vandeniu palaikyti bent savaitę (galima virti ir tą pačią dieną). Įdėjus žalius kiaušinius, virti ant silpnos ugnelės kelias minutes, palaukti kol puodas atvės , galop išimti margais raštais pasipuošusius kiaušinius. Tokį būdą naudojo senieji čižiūniečiai.

Verta pastebėti, kad kaimas dar buvo vadinamas „Čižiūnų Kaltūnais“. Pasak Vytauto Sindaravičiaus šis vardas prigijo, nes šimtamečiais senoliai nešiojo ilgus žilus plaukus bei barzdas. Buvo manoma, kad lietuviams dera vilkėti austais rūbais ir senuoju papročiu nesikirpti plaukų. Pas juos, tarsi kaimo žynius, kreipdavosi gyventojai, prašydami patarimų ar pagalbos.

Čižiūnų Pavadinimo Kaita

Amžių tėkmėje kaimo pavadinimas keitėsi. Pirminis kaimo pavadinimas buvo Čužeprudcai (Svetimi prūdai), o XVI a. atsirado pavadinimas Kovali-Čyžuny (Ковали Чыжуны подъ Волькиниками). Kaip liudija Valkininkų parapijos gimimų ir santuokų knyga, XVII a. antroje pusėje kaimas galėjo būti vadinamas įvairiai: vienų metų įraše - tik Kovali, kitų - tik Ciżuny, bet faktas tas, kad 1694 m. rugsėjo mėn. įraše kaimas vis dar vadinamas Cziżuny Kowali, o 1695 m.

Kaip matėme, XVII a. dokumente pirmasis kaimo pavadinimo užrašymas - Ciżunce. Įvairūs Čižiūnų pavadinimo užrašymai XVIII a. Aukštadvario bažnytinėse knygose.

XVIII a. pab. Lietuva pateko į carinės Rusijos valdžią, todėl XIX a. šaltiniuose sutinkame kaimo pavadinimą jau ir rusų kalba. 1832 m. Šuberto specialiame vakarinės Rusijos dalies žemėlapyje ir 1836 m. topografiniame Vilniaus gubernijos žemėlapyje bei 1847 m. laikraščio „Kuryer Wileński“ priede, išleistame rusų ir lenkų kalbomis, anksčiausiai sutinkame kaimo pavadinimą rusiškai - Чижуны.

Nepriklausomybės laikotarpiu (1918 - 1940) kaimo pavadinimas įgavo mums įprastą užrašymo formą. Jau 1922 metų rankraštiniai kaimo pradinės mokyklos steigimo dokumentai pateikia pavadinimą Čižiūnai, ir 1935-1936 m. datuotoje nuotraukoje matome mokyklos iškabą „Čižiūnų pradinė mokykla“.

Pirmaisiais pokario metais, pasikeitus politinei Lietuvos valdžiai, bandyta grįžti prie carinės Rusijos laikais naudoto kaimo pavadinimo užrašymo. 1948 m. Trakų Kultūros-Švietimo darbo skyriaus dokumentuose vėl atsiranda pavadinimas Čižūnai. Tačiau turimi šaltiniai leidžia manyti, kad tarybiniu laikotarpiu nebuvo visuotinai sugrįžta prie carinės Rusijos laikais vartoto užrašymo. Lygiagrečiai vis tik buvo vartojamas ir tarpukariu pagal lietuvių kalbos gramatikos taisykles bei tarimą susiformavęs variantas Čižiūnai.

Maždaug prieš penkiasdešimt metų galutinai įsitvirtino mums įprasta kaimo pavadinimo forma visuose užrašuose, visuose tekstuose. 1970 m. net minėtasis P. Cijūnėlis jau rašo Čižiūnai.

Čižiūnai Šiandien

Šiandien Čižiūnai yra gyvas ir besikeičiantis kaimas, kuriame puoselėjamos tradicijos ir bendruomeniškumas. Čižiūnų socialinių paslaugų centre jau eilę metų organizuojama Atvelykio šventė, Dzūkijoje dar vadinama Vaikų velykėlėmis. Centre lankosi moksleiviai, jaunieji maltiečiai, Čižiūnų kaimo gyventojai.

Visada miela sugrįžti į senąjį Čižiūnų kaimą, nes čia dar gyvena ištikimi savo žemei žmonės, taip mylintys savo kalbą ir senolių žinias.

tags: #sodyba #ciziunu #kaime