Buktos kaimas, įsikūręs Marijampolės savivaldybėje, yra išskirtinė vieta, garsėjanti savo istorija, gamtos grožiu ir aktyvia bendruomenės veikla. Šis kaimas, įsikūręs tarp Šešupės vingių ir krantų, turi garbingą istoriją ir yra žinomas visoje Lietuvoje.
Buktos Dvaro Istorija
Pirmą kartą dvaras paminimas 1520-1525 metų dokumentuose. Per dvarvietę teka Šešupė, kurios kairiojo kranto vingyje XVI a. buvo pastatyta buveinė, skirta medžiotojams ir didžiojo kunigaikščio atstovams apsistoti. 1569 metais Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas šias žemes (apie 17 valakų) perdavė valdyti Lukui Volfui. 1649 m. tai buvo miško dvaras, neturėjęs dirbamos žemės ir nė vieno baudžiauninko. Vienas iš dvarininkų XIX a. 8-9 dešimtmečiuose pastatė dviaukštį mūrinį dvaro namą, turėjusį gilius rūsius, išlikusius iš anksčiau (dabar prieinami tik šiaurinės dalies rūsiai). Sienų storis siekia 70 cm.
Buktos Dvaro Vertingosios Savybės
- Planavimo sprendiniai - dvaro sodybos plano struktūra, tūrinė erdvinė kompozicija.
- Buvusių komplekso dalių (statinių) liekanos ar jų vietos - kluono vieta, liekanos.
- Žemės ir jos paviršiaus elementai - reljefas, takai, keliai ar jų dalys.
- Želdynai ir želdiniai - liepų eilė, alėjų fragmentai, lapuočių medžių (dominuoja paprastieji klevai, ąžuolai, liepos) juosta pietinėje sodybos dalyje.
- Pirminė ir istorinė paskirtis - gyvenamoji, ūkinė.
- Dvaro amžius - XIX amžiaus pabaiga - XX amžiaus pradžia.
Dvarui priklausė ir 2 tvartai, kumetynas, sandėlis, namas. Teigiama, jog senovėje čia žaliavo karališkieji miškai, kurie priėjo prie Žuvinto ežero.
Bendruomenės Gyvenimas ir Šventės
Buktos kaime rugpjūčio 1-ąją tradicinė vasaros šventė sukvietė vietos gyventojus ir svečius susitikti Buktos dvaro sodyboje, menančioje šimtmečių istoriją. Šventėje netrūko nei muzikos, nei šventinės nuotaikos, kuri sujungė seniai pažįstamus ir pirmą kartą vienas kitą išvydusius žmones. Gyventojai ir šventės svečiai kartu sugiedojo Buktos dvaro himną.
Buktos dvaro šventės organizatorės - trys kaime veikiančios bendruomenės, kurios visada kartu:
- Buktos kaimo bendruomenė (pirmininkas Tomas Vaznys)
- Sūduvos krašto mylėtojai (vadovė Jolanta Maceikienė)
- Buktos dvaro bendruomenė (pirmininkė Agnė Gilė)
Visos trys bendruomenės vienija apie 80 narių. Bendruomenės noriai dalyvauja ir organizuoja įvairias šventes, kurios suburia gyventojus bendroms mintims, idėjoms ir darbams.
Buktos kaimo bendruomenė įkurta 2003-12-11. Esame aktyvi bendruomenė. Noriai dalyvaujame/organizuojame įvairias šventes (sveikos mitybos, šeimininkių pasirodymų, Joninių, Šv. Kalėdų ir kt. renginius). Šie susitikimai - šventės suburia gyventojus bendroms mintims, idėjoms ir darbams. Malonu susitikti, pasimatyti, susipažinti su naujais bendruomenės nariais, pasidalinti nauja patirtimi su svečiais. Buktos kaimo istorija, nuostabi, rami gamta, gražios kaimo sodybos ir mieli gyventojai sukuria sąlygas augti vaikams, pramogauti, poilsiauti ar pašėlti.
Gamtos Grožis ir Turizmas
Buktos kaimas garsėja ne tik pažintiniu taku, bet ir kitais lankytinais objektais, kuriuos privalo pamatyti ne tik turistai iš visos Lietuvos, bet ir visi Marijampolės gyventojai.
- Nuostabi vieta baidarėms
- Įrengta tinklinio aikštelė
- Nuostabaus grožio parkas
- Laimės paukščio statula
- Šlaitas, ant kurio stovint atsiveria patys gražiausi gamtos vaizdai
- Skulptūros, kurias lietuvių liaudies pasakų motyvais sukūrė garsūs tautodailininkai
Sūduvos krašto mylėtojų asociacijos vadovė J. Maceikienė akcentuoja, kad Bukta yra tarptautinis žodis, kuris reiškia iš visų pusių apsuptas vandeniu. Buktoje galite eiti į bet kurią pusę, visada rasite, kur išsimaudyti ir pailsėti. Bukta yra pats geriausias kurortas pasaulyje. Rojus baidarėms ir žmonėms.
Karpavičių Sodyba
Beveik 20 metų savo išskirtinę sodybą prie Buktos miško (Marijampolės sav.) puoselėjantys Oksana ir Vaidas Karpavičiai teigia, kad svarbiausi dalykai - nuoseklus darbas ir meilė gamtai. Kaime gyvenanti šeima nelaiko gyvulių ar paukščių, nors jų sodybos valdos užima hektarą žemės.
Karpavičių sodyba - tai sodyba-parkas, užimanti kiek daugiau nei 1 ha plotą. Yra tvenkinys su tilteliu, pavėsinės, gėlynai. Sodybos specializacija - vestuvinės fotosesijos ir žaidimai gamtoje. Vienai dienai priimama tik vienos vestuvės fotosesijai.
Adresas: Pabuktės k., Liudvinavo sen., Marijampolės sav.
Kaip rasti: važiuoti 12 km nuo Marijampolės Krosnos kryptimi, kai kairėje pusėje prasidės miškas, prieš pat Želsvelę, posūkis į kairę (yra ženklas "sodyba 600m"), nuo pagrindinio kelio iki sodybos žvyrkeliu važiuoti pamiške.
Vaido Karpavičiaus Fotografija
Gamtos fotografo Vaido diena dažniausiai prasideda anksti ryte, fotografuojant miško gyventojus. Buktos miškas ribojasi su Žuvinto aukštapelkėmis, teritorijos turtingos - daug upelių, šlapynių, kuriose gausu paukščių, žvėrelių, vabalų. Tačiau miškininkui ir fotografui įdomiausi - laukiniai gyvūnai.
„Neturiu gyslelės fotografuoti gražių peizažų, daryti augalų, gėlyčių, kankorėžių, vabaliukų nuotraukas - irgi ne man. Aš fotografuoju laukinius gyvūnus. Nedaug jau liko nepatekusių į mano objektyvą. Dar nepavyko pagauti lūšies. Anksčiau maniau, kad, norint padaryti įdomių kadrų, reikia važiuoti labai toli, bet paskui suvokiau, kad, turint noro, užsispyrimo, kantrybės, viską galima rasti čia, savo miške “, - tikino pašnekovas.
Negali judėti Medžiodamas fotoaparatu Vaidas įgijo patirties, jis gerai pažįsta mišką, žino, kur medžiotojai žvėrims papila maisto ir kur išalkę jie būtinai užsuks. Vakare vyras fotografuoja briedžius. Žino, kokiais takais vaikšto šernai, dažnai girdi, kaip jie už medžių vaikščioja. Gamtos fotografui tenka būti labai kantriam, tūnoti tyliai, išlaukti brūzgynuose, kol žvėrys išeis į atviresnę vietą, bus nuo jo už kokių 100-200 metrų.
„Jeigu neiškentęs pradedu krutėti, miško šeimininkai mane labai greitai „suranda“. Tada nieko neišeina. Esu fotografavęs nemažai ir paukščių jų slėptuvėse“, - įdomius susitikimus su miško gyventojais prisiminė V.Karpavičius. Stumbrų, danielių fotografuoti kartą per metus jis važiuoja į Panevėžio kraštą. „Laukinė gamta... Kas gali būti gražiau. Tik nuo mūsų priklauso, kokia ji ir kiek jos“, - teigė Pabuktės sodybos šeimininkas.
Iš Marijampolės kilęs ir daugiabutyje užaugęs Vaidas vaikystėje mėgdavo stebėti paukštelius prie Šešupės, gal todėl paskui jaunuolis pasirinko miškininkystės studijas. Savo sodybą Pabuktės kaime V.Karpavičius įkūrė plikame lauke, kuriame jo žmonos Oksanos tėvai ganydavo karves. Rūpintis nuosavu lizdu jis ėmėsi dar būdamas viengungiu, kai pradėjo dirbti girininko pavaduotoju Buktos girininkijoje.
Pagrindine statybine medžiaga šeimininkas visada laikė medį, tačiau karkasinio gyvenamojo namo lauko sienas nusprendė apdailinti ne medinėmis, o vandeniu lengvai nuplaunamomis plastikinėmis dailylentėmis. Kaip pats sako, kad nereikėtų dažnai perdažyti lauko sienų. Oro tarpus tarp sienų jis pripildė mineralinės vatos, palėpes iškalė rąsteliais.
Graži sodybą prie miško, kurią puošia puoselėjami dekoratyviniai medžiai ir krūmai, vandens tvenkiniai su auksinėmis žuvelėmis, tilteliai, lauko skulptūros, netrukus pastebėjo vestuvininkai. Taip kartą sodybos šeimininkai išgirdo vienų svečių norą, kad visai būtų gerai, jeigu galėtų pasilikti švęsti. Tuomet Vaidas ėmėsi statyti pobūvių salę. Ją pritaikė šiltajam metų periodui. O pirmajame jų sodybos name įrengė viešbutuką svečiams.
Sutuoktiniai Karpavičiai apie juos į šeimą ir atokią sodybą suvedusius kelius mąsto skirtingai. Oksana tiki žmogui skirtu likimu. Ji nenorėtų gyventi mieste. Užaugusi Pabuktės kaime gražiai tvarkomoje tėvų sodyboje, sako, ilgai neištvertų be žalumos. Vaido manymu, ne viską lemia likimas, reikia jam padėti, tada ir Dievas padės.
Pirmą kartą girininko pavaduotoju dirbęs Vaidas Oksaną pamatė, kai jai tebuvo 14 metų. Jų pažintis tęsėsi Želsvos pagrindinės mokyklos jaunųjų miško bičiulių būrelyje, kuriam jaunasis miškininkas ir vadovavo. Jie susituokė, kai Oksana baigė verslo vadybos studijas Marijampolės kolegijoje ir padirbėjo Vilniuje. „Visada mėgau gamtą, gal todėl ir vyrą miškininką gavau. Mane patraukė stipri Vaido asmenybė. Patiko, kad jis yra atsakingas, tvarkingas, darbštus ir geras“, - vardijo gyvenimo kaimo sodyboje nepeikianti dviejų vaikų mama. Jos laisvalaikio pomėgiai - gėlynai, sodybos aplinkos priežiūra, daržas, šiltnamis ir daugybė kitų moteriškų veiklų.
Vakarų debilų karta. Švietimo problemos Vakaruose
Parduodamas Turtas Riečių Kaime
Valstybės įmonė Turto bankas organizuoja aukcioną, kuriame parduodamas gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir 0.2818 ha žemės sklypas Marijampolės savivaldybėje, Riečių kaime, Žuvinto gatvėje 41, už pradinę 2400 EUR kainą.
Pirkėjas turės galimybę įsigyti:
- Gyvenamąjį namą (38.42 kv. m)
- Tris ūkinius pastatus (83.00 kv. m, 97.00 kv. m, 15.00 kv. m)
- 0.2818 ha žemės sklypą
Svarbu atkreipti dėmesį, kad turtas parduodamas esamos fizinės ir funkcinės būklės, remiantis esamais kadastro duomenimis. Valstybės įmonė Turto bankas neįsipareigoja atlikti turto būklės nustatymo ar esančių daiktų iškeldinimo paslaugų.
Šis nekilnojamasis turtas yra įsikūręs teritorijose, kurios patenka į Žuvinto ežero ir Buktos miško, Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkių bei Žuvinto biosferos rezervato ekologinės apsaugos prioriteto zonos ribas.
Aukciono informacija:
- Aukcionas prasideda: 2025-02-26 09:00:00
- Aukcionas baigiasi: 2025-02-27 13:59:59
- Dalyvių registracija vyksta: 2025-02-19 00:00:00 - 2025-02-21 23:59:59
- Garantinis mokestis: 240 EUR
- Registracijos mokestis: 10 EUR
- Mokėjimus galima atlikti tiesiogiai per elektroninę bankininkystę su NEOPAY arba bankiniu pavedimu į LT85 7044 0901 0022 1537 AB SEB banke, nurodant el.
Turto apžiūros organizuojamos iš anksto individualiai suderinus laiką, tačiau tik iki registracijos į aukcioną pradžios.
Adresas: Marijampolės sav. Riečių k. Žuvinto g.