Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) produkto ženklas skirtas vietos produktų gamintojams, amatininkams, turizmo paslaugų teikėjams ir kitiems vietos gyventojams, savo veikla prisidedantiems prie darnaus turizmo plėtros šioje saugomoje teritorijoje. Šis ženklas padeda keliaujantiems atrasti, o vietos žmonėms populiarinti savo bendruomenių projektus ir paslaugas, kurios atitinka pagrindines darnaus vystymosi vertybes.
Šiame straipsnyje apžvelgsime vieną iš tokių vietų - sodybą Babrungėnų kaime, kuri iš apleistos teritorijos virto jaukia ir lankytojų mėgstama vieta.
Žemaitijos nacionalinis parkas Lietuvos žemėlapyje
Sertifikavimas ir ŽNP produkto ženklas
Sertifikavimo procesas paprastas: užpildyti paraišką, pridėti dokumentą, įrodantį veiklą saugomoje teritorijoje, pateikti ŽNP direkcijai. ŽNP produkto ženklo komisija priima sprendimą dėl ženklo suteikimo. Žemaitijos nacionalinio parko produkto ženklas suteikiamas penkeriems metams. Po penkerių metų produkto ženklo turėtojai vėl gali teikti paraišką ir resertifikuoti savo teikiamas paslaugas ir produktus.
Šių metų birželio 6 d. Žemaitijos nacionalinio parko produkto ženklo komisijos, kuriai vadovauja direktorius Ramūnas Lydis, nariai surengė išvyką pas paslaugų ir produktų teikėjus, kurie buvo pateikę paraiškas resertifikuoti, taip pat sertifikuoti savo paslaugas ir produktus.
Komisijos vizitas
Išvykos metu ŽNP produkto ženklo komisija taip pat aplankė ir įvertino:
- Dovainių kaime gyvenančio ir kuriančio tautodailininko Kazio Striaupos medžio darbus.
- Likšų kaime Jurgos ir Antano Jakimavičių įkurtą energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parką.
- Virkšų kaime esančias Kęstučio Malakausko kaimo turizmo sodybą „Maldučių sodas“, Algirdo Plokščio kaimo turizmo sodybą „Maudutis“, tame pačiame kaime įsikūrusį kalvį Egidijų Šulinskį (MB „Kalvė meistarnė“), viešbutį „Linelį“ (UAB „Vanagėliai“) Paplatelės kaime.
- Plateliuose esančias Žilių kaimo turizmo sodybą, Vilmanto Pivoriaus kaimo turizmo sodybą „Vila Runa“, Jono Šečkaus kaimo turizmo sodybą, Antano Razgaus kaimo turizmo sodybą, Mortos Mikašauskienės kaimo turizmo sodybą „Vila Morta“, Violetos Žiogienės kaimo turizmo sodybą „Žiogų sodyba“, Aldonos Serafinos Kondratavičienės kaimo turizmo sodybą, prie Platelių ežero įsikūrusį Platelių jachtų klubą, kuriame teikiamos apgyvendinimo, maitinimo ir turistinio inventoriaus nuomos paslaugos, Plateliuose esančius poilsio namus „Šaltinėlis“, Arūno Raudžio dviračių nuomą Plateliuose, Vytauto Zaburo kaimo turizmo sodybą Paežerės Rūdaičių kaime.
- Laumalenkų kaime esančios kaimo turizmo sodybos „Prie Žiedelio“ (UAB „Prie Žiedelio“) teikiamos paslaugos.
- Beržoro kaime įsikūrusios kaimo turizmo sodybos „Pas tėvukus“ paslaugos.
- Plokščių kaime Elenos Ramienės kaimo turizmo sodyboje „Plokštinės pamiškė” teikiamos apgyvendinimo paslaugos.
- Įvertinti menininko Leonardo Černiausko tapybos darbai jo meno galerijoje-kūrybinėse dirbtuvėse Babrungėnų kaime.
Nutarta resertifikuoti, t. y. suteikti ŽNP produkto ženklą dar penkeriems metams, aplankytų ŽNP produkto ženklo turėtojų teikiamoms paslaugoms ir produktams, išskyrus kaimo turizmo sodyboje „Maldučių sodas“ teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms.
ŽNP produkto ženklas pirmą kartą penkeriems metams suteiktas kalvio Egidijaus Šulinskio (MB „Kalvė meistarnė“) kalvystės darbams, Martyno Daumanto kaimo turizmo sodyboje „Stay lagom“ teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms, Vyndarių sodyboje“ teikiamos apgyvendinimo ir edukacijos paslaugoms.
ŽNP produkto ženklo komisijos nariai, lankydamiesi pas paslaugų ir produktų teikėjus, pamatė daug gražių dalykų, paslaugų ir produktų teikėjų įgyvendintų idėjų, norą viską daryti kuo geriau, kad atvykę svečiai išsivežtų puikius prisiminimus. Tačiau visada yra kur pasitempti.
Dėkojame visiems paslaugų ir produktų teikėjams, skyrusiems savo brangaus laiko ŽNP produkto ženklo komisijos nariams priimti.
„Ranča“ Varkalių kaime: istorija ir dabartis
Varkalių kaime (Plungės r.) esanti kavinė „Ranča“ nuolat patraukia praeivių ir pravažiuojančiųjų dėmesį. Kiekvieno akiai maloni gėlynų, tvenkinukų bei gamtos harmonija taip ir kviečia užsukti pasigrožėti išpuoselėta aplinka. Šiuo grožiu rūpinasi kavinės šeimininkė Audronė Puškorienė, kuriai tai vienas maloniausių užsiėmimų ir viena geriausių terapijų.
Audronė yra kilusi iš šio krašto, Babrungėnų kaimo, penkių vaikų šeimos. „Esu mergaitė iš kaimo, taigi, pripratusi prie ūkio darbų, prie žemelės. Niekuomet tokių darbų nebijojau“, - pasakojo darbšti sodybos šeimininkė. Beje, vertinti savo namus, juos puoselėti ir puošti yra gausios Audronės giminės tradicija.
Mintis įsikurti Varkaliuose nebuvo spontaniška. Juozas ir Audronė Puškoriai ieškojo vietos, kur galėtų gyventi ir vystyti verslą, kuris padėtų šeimai išgyventi. Apleistos buvusios kolūkio valgyklos ir parduotuvės nebuvo svajonių pirkinys, o senas, aplūžęs, vietinių išplėštas ir pradėtas ardyti pastatas riogsojo kaip piktžaizdė.
Vien pažvelgus į šią vietą apėmė nemalonūs jausmai: „Buvo taip nesmagu ir nejauku, kad ilgai tylėjome, mintyse dėl to net susigūžiau, - pirmąją pažintį su aplinka prisiminė Audronė. - Tačiau pradėjome kalbėtis, tartis, atidžiai tyrinėjome sienas - vis dėlto nupirkome.“
Audronė Puškorienė
Šiandien Audronei sunku atsakyti į klausimą, kas juos, sutuoktinius, patraukė. Gal ta pamiškė, sukurianti nuostabią relaksacinę erdvę, kuri vėlgi buvo apleista, apaugusi krūmynais. Vėliau paaiškėjo, kad pamiškė turi didžiulių minusų - visur telkšojo pelkynai, tęsėsi šlapios pievos, kuriose, sodybos šeimininkės žodžiais, pjaunant žolę purvai iki užpakalio tykšta. Vis dėlto šabakštynai ir apgriautas sovietinis pastatas neišgąsdino darbščios šeimos. Pamažėle pradėjus tvarkytis, vaizdas keitėsi, tačiau šeimynai teko tikrai daug nuveikti, kol ši vieta tapo traukos objektu.
Gamta diktuoja sąlygas
Dabar šios vietos nepažinsi. Šiandien Audronei vyras Juozas jau mažai padeda, nebent kokius sunkesnius darbus padaro, tačiau aplinka ir gėlynais rūpinasi tik ji. Sodybos šeimininkei labai patinka dirbti su žeme, be to ji negalėtų, nes kol kas nežino geresnės terapijos.
„Kavinę atidarėme dėl to, kad mūsų profesijos su tuo susijusios. Aš - prekybininkė ir neetatinė namų bei giminės švenčių organizatorė, o vyras yra dirbęs restoranų versle, - atviravo Audronė. - Nutarėme užsiimti tuo, ką geriausiai išmanome. Manau, kad sėdžiu savo rogėse, nes man patinka tai, ką darau.“
Paklausta, iš kur semiasi idėjų tvarkyti sodybą, pašnekovė pripažino, kad idėjas pateikia pati aplinka: „Sąlygas padiktavo pati vietovė, gamta. Pavyzdžiui, reikėjo sukonstruoti drenažą, todėl teko iškasti tvenkinukų. Taip atsirado upeliukai, - dalijosi Audronė. - Tai šiek tiek padėjo išspręsti su drėgme susijusias problemas. Pagaliau atradome ir pliusų: kiekvieną vasarą - kokia ji bebūtų sausringa - mūsų pieva visuomet nuostabiai žalia. Nereikia net laistyti, nes pati gamta tuo pasirūpina. Taigi, patys nedarėme jokių įmantrybių, tiesiog įsipaišėme į gamtos peizažą.“
Daugiamečiai augalai ir harmonija
Vis dėlto moteris, kurdama sodybos aplinką, vadovaujasi tam tikrais principais - kad augalas kuo ilgiau žydėtų, ji renkasi daugiamečius, taip pat vengia egzotinių augalų. Sodindama gėles, Audronė atsižvelgia į kiekvieno augalo žydėjimo laiką, todėl „Rančoje“ spalvų įvairovė džiugina nuolat: nuo pat pavasario iki rudens. Sodyboje nėra nė vieno „užgesusio“ kampelio - visi jie traukia akį.
„Vienmečių pasisodinu, bet nedaug. Mano sodyboje vyrauja daugiametės gėlės, kurios baigusios žydėti užleidžia vietą kitoms. Tai tarsi nesibaigianti spalvų gama“, - aiškino pašnekovė. - O štai iš vienmečių augalų mėgstu komponuoti puokštes vazonuose, kiekvienais metais vis kitokias sudėlioju.“
Audronė turi ir mėgstamų augalų - jai labai gražu, kai sužydi flioksai, kurie savo žiedais džiugina iki pat šalnų. Sodybos šeimininkė myli ir pavasarines gėles: krokus, tulpes, narcizus, snieguoles.
„Mėgstu pakarpyti medžių šakas, tiesiog pasukinėti žirkles. Nesu profesionalė, tačiau tai darau su malonumu. Man gražu, - pripažino ji. - Kai kurie augalai - įvairūs miskantai, žolynai - savo vietą sodyboje rado vien todėl, kad tinka pamiškėje.“
Daugelis apsilankiusiųjų giria aplinką, kartais paklausia, iš kur tokį sodininką rado, ir labai nustemba, kad visa tai - šeimininkės nuopelnas.
„Iš tiesų gaunu daug malonių žodžių ir pagyrimų. Žmonės mėgsta čia ateiti, nusifotografuoti, pasivaikščioti, dažnai atvyksta vestuvininkai ar švenčiantys krikštynas“, - džiaugėsi „Rančos“ šeimininkė.
O štai dėl mažosios architektūros elementų ji tariasi su visa šeima, naudoja tai, ką randa vaikščiodami miške, vertina kelmų šaknis. Juk šeima nemėgsta įmantrybių, nori paprastumo ir natūralumo.
Prieš atsakydama į klausimą, ko dar norėtųsi gyvenant tokioje gražioje vietoje, Audronė trumpam susimąstė: „Gal ramesnio gyvenimo ir poilsio, nes labai daug dirbame.“ Ji pasidžiaugė, kad vaikai (sūnus ir dukra) su šeimomis gyvena Plungėje. Jie paveldėjo darbštumą, todėl galėtų tęsti tėvų darbus.
„Gal ateityje taip ir bus, o kol kas labai didžiuojuosi savo didžiule, jau apie 50 žmonių šeima.
2019 m. balandžio 6-ąją kaimo turizmo sodyboje „Iešnalė“ kilo gaisras. Ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Babrungo seniūnijos Babrungėnų kaime esančioje kaimo turizmo sodyboje „Iešnalė“ dega negyvenamas medinis dviejų aukštų pastatas. Į nelaimės vietą išskubėjo gaisrininkų ekipažai iš Plungės, Žlibinų, Alsėdžių, Šateikių ir Platelių. Statinio pirmame aukšte buvo įrengta pirtis su pokylių sale, antrame aukšte - trys poilsio kambariai.
„Plungei“ pavyko telefonu pabendrauti su sodybos šeimininke Elena Klimiene. Moteris teigė, kad „Iešnalėje“ niekas nepoilsiavo, tiesiog jie patys dieną buvo užkūrę pirtį. „Bet gaisras kilo maždaug po septynių valandų. Tad aišku, kad nei žarijų, nei ugnies būti nebegalėjo. Gal koks kaminas buvo pratrūkęs, gal suodžiai užsidegė“, - bandė rasti gaisro priežastį E. Klimienė.
Kiek žalos pridarė raudonasis gaidys, sodybos šeimininkė tiksliai pasakyti negalėjo, bet, kad ji bus nemaža, garantuota - juk beveik viskas išdegė, o ko nepalietė ugnies liežuviai, buvo sulieta vandeniu.
Nors gaisras - didelė nelaimė, šioje situacijoje yra kuo pasidžiaugti - pro sodybą važiavusių žmonių neabejingumu. E. Klimienės teigimu, gaisrą pamatė ne jie patys, o iš Telšių vykę jaunuoliai, kurie šoko iš automobilio ir prikėlė sodybos šeimininkus.
Apibendrinant, sodybos Žemaitijos nacionaliniame parke yra ne tik verslo objektai, bet ir svarbi darnaus turizmo dalis, puoselėjanti regiono kultūrą ir gamtos grožį.
Kaimo Turizmo Sodyba - Babeckyne
tags: #sodyba #babrungenu #kaime