Nelaimingi atsitikimai darbe - skaudi realybė, paliečianti tiek darbuotojus, tiek darbdavius. Nors bendras nelaimingų atsitikimų darbe skaičius Lietuvoje kasmet mažėja, mirtimi pasibaigusių nelaimių kasmet daugėja. Šiame straipsnyje aptarsime nelaimingų atsitikimų darbe priežastis, pasekmes, teisinę bazę ir prevencines priemones, kad padėtume užtikrinti saugesnę darbo aplinką.
Statistika ir Tendencijos
Lietuvoje mirtimi pasibaigusių nelaimių darbe kasmet daugėja: 2000 metais ištirta 51, pernai - 56, o šiemet, iki birželio 24 dienos, jau 26 mirtys pripažintos įvykusiomis darbe. Pirmoji nelaimė šiemet įvyko sausio 7 dieną „Litagro“ sandėlių teritorijoje Vilniuje, kai UAB „Varsta“ direktorius ir darbuotojas atvyko remontuoti įmonės sumontuotų vartų. Dar vienas įvykis registruotas sausio 15-ąją Šiauliuose, kai UAB „Rimijana“ darbuotojai bandė įstumti neužsivedančią automašiną į garažą. Kita nelaimė nutiko sausio 18 dieną Klaipėdos rajone. Paskutinis nelaimingas atsitikimas užfiksuotas sausio 27 dieną statybos objekte Kaune, atliekant tilto per Neries upę konstrukcijos traukimo darbus.
Anot Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), kritimas iš aukščio išlieka viena pagrindinių žūčių darbe priežasčių. Praėjusiais metais nukritę iš aukščio žuvo 10 darbuotojų. Taip pat darbuotojai buvo mirtinai traumuoti užvirtus gruntui, virstant nupjautam medžiui, užtroškus vamzdyne susikaupusiomis dujomis, atliekant techninių priemonių ar mechanizmų priežiūros ir remonto darbus, įjungus montuojamą įrenginį. Minėti veiksniai sąlygojo 16 darbuotojų žūtis.
Tarp pavojingiausių nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti 2020 m. buvo statybos bei sandėliavimo, krovimo, iškrovimo darbai. Įvykių darbe tyrimai rodo, kad 2018 metais 29 proc. darbuotojų žuvo darbo vietoje. 17 proc. darbuotojų žuvo užgriuvus kroviniams ar birioms medžiagoms, 10 proc. 2017 metais 24 proc. darbuotojų žuvo darbo vietoje. 25 proc. darbuotojų žuvo užgriuvus kroviniams ar birioms medžiagoms.
Pagrindinės Priežastys
Dažniausiai nelaimingi atsitikimai darbe įvyksta dėl šių priežasčių:
- Netinkamas darbų organizavimas.
- Nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė įmonėje.
- Darbuotojų saugos reikalavimų nepaisymas.
- Vadovų duotų nurodymų nesilaikymas.
- Sąmoninga rizika sveikata arba gyvybe.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovo Jono Griciaus teigimu, pagrindinė nelaimingų atsitikimų priežastis - saugumo reikalavimų nepaisymas, o prie to galėjo prisidėti ir karantinas. Anot J. Griciaus, visa tai skatina darbuotojus savarankiškai priimti nepagrįstus, nesaugius darbų vykdymo sprendinius, bereikalingą skubėjimą greičiau įvykdyti užduotis.
Šalies vyriausiojo darbo inspektoriaus pavaduotojas Jonas Naujalis patvirtino, jog daugiausia tragiškų nelaimių įvyksta statybose. Pagrindinės to priežastys - nenumaldomai didėjantis darbų statybinėse įmonėse intensyvumas. Esant ribotai statybų rinkai, užsakymus gauna pažadėjusieji dirbti sparčiau ir pigiau, o didėjant darbo tempams, neišvengiamai atsiranda daugiau klaidų organizuojant saugų darbą. Statybos tampa vis aukštesnės, o pigiai statančios lietuvaičių firmelės dažnai neturi nei patikimų gamykloje gamintų pastolių, nei atitinkančių saugumo reikalavimus kopėčių. Vis dažniau naudojamos naujos medžiagos ir šiuolaikinės technologijos, tad patirties stokojantys statybos darbų organizatoriai ir patys darbininkai nesugeba tinkamai įvertinti rizikos laipsnio.
Konkrečių Nelaimių Pavyzdžiai
- Nelaimė statybose Vilniuje: Rekonstruojant Tarptautinio verslo mokyklos pastatą, žuvo suvirintojas, kai nukrito plyta nuo griaunamos sienos. Nustatyta, kad darbuotojas buvo be apsauginio šalmo, o pavojinga zona nebuvo aptverta.
- Tragedija Kėdainių rajone: Nuslinkus šlaitui žuvo du tranšėjoje buvę darbininkai. Nelaimė įvyko nusausinant individualaus gyvenamojo namo rūsį.
- Tragiška nakvynė darbo vietoje Vilniuje: Remontuojant per gaisrą nukentėjusį namą, darbininkas nukrito per neaptvertą angą rūsyje ir mirė. Inspekcija nelaimingo atsitikimo priežastimi pripažino netinkamą darbo organizavimą.
- Skaudi nelaimė R.Vaidoto ūkyje: Jaunuolis nelegaliai dirbo keturias dienas tvarkant šiaudų granulių gamybos cecho teritoriją ir buvo sužalotas.
- Nelaimė įvyko R.Bakanienei Esu baldų pakuotoja. Supakavau vieną lovą. Pradėjau pakuoti kitą. Nuėjau prie savo darbo stalo pasiimti tokios dėžutės. Pasilenkiau, o tuo metu pro šalį vaikinukas vežė supakuotus baldus. Momento, kaip viskas įvyko, tiksliai neatsimenu. Jis kažkaip sukinėjosi atbulomis. Ta lova virto ant manęs. Griūdama galva trenkiausi į stalą. Ačiū Dievui, kad lova užsilaikė ant stalo, kad ne visa ji mane prispaudė. Merginos mane iš po tos lovos ištraukė. Iš visur bėgo kraujas. Iš galvos, iš ausies. Negalėjau kalbėti, negalėjau paeiti.
Nelegalus Darbas: Didėjanti Problema
Darbo inspekcijos Teisės skyriaus viršininkė Vanda Zabulionytė teigė, kad nelegalus darbas Lietuvoje klesti, nors nesudariusiems darbo sutarties darbuotojams nesuteikiamos jokios socialinės garantijos. Vien šiemet iki gegužės 31 dienos darbo inspektoriai išaiškino 537 nelegaliai dirbančius asmenis. Nustatyta, kad maždaug ketvirtis išaiškintų nelegalių darbininkų vėl darbuojasi statybose.
Susigriebiama tik po nelaimės. Tik nutikus nelaimingam atsitikimui darbe nelegaliai dirbantieji pagaliau susigriebia reikalauti savo teisių, tačiau tuomet būna labai sunku įrodyti, jog jie su darbdaviu tikrai buvo sudarę žodinę darbo sutartį.
Ką Daryti Įvykus Nelaimei Darbe?
Jei įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, svarbu nedelsiant imtis veiksmų:
- Informuokite darbdavį: Praneškite apie įvykį savo darbdaviui.
- Kreipkitės į medikus: Nedelsdami kreipkitės į gydytoją ir nurodykite, kad įvykis susijęs su darbu.
- Užfiksuokite įvykį: Pasistenkite užfiksuoti įvykio vietą, aplinkybes, liudininkų kontaktus.
- Kreipkitės į VDI: Jei įvykis sunkus arba mirtinas, apie jį turi būti pranešta Valstybinei darbo inspekcijai.
Svarbu žinoti, jei paslydote vykstant į darbą ar grįžtant namo, tai gali būti pripažinta su darbu susijusiu įvykiu. Nelaimingą atsitikimą pripažinus draudžiamuoju įvykiu, ligos išmoka siekia net 77,58 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Palyginimui, paprastos ligos atveju išmokos dydis - tik 62,06 proc.
Teisinė Bazė ir Socialinės Garantijos
Kaip LRT.lt teigė advokatų kontoros „WALLESS“ asocijuotoji partnerė Alina Makovska, visi darbuotojai Lietuvoje yra draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Jei darbuotojas nelaimingo atsitikimo metu mirė ir nelaimingas atsitikimas nelaikomas draudžiamuoju įvykiu (pagal nelaimingų atsitikimų darbe socialinį draudimą), mirusio darbuotojo išlaikytiniai gali reikalauti turtinės žalos atlyginimo iš darbdavio. Jei miręs darbuotojas buvo savo artimojo maitintojas, toks artimasis gali reikalauti kaip žalos atlyginimo tokios mirusiojo pajamų dalies, kurią jis gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.
Visi aukščiau nurodyti asmenys, anot teisininkės, taip pat turi teisę reikalauti, kad darbdavys atlygintų neturtinę žalą dėl darbuotojo mirties. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai darbuotojas mirė darbe, nes įkrito į lifto šachtą. Buvo pripažinta, kad darbdavys nebuvo tinkamai instruktavęs darbuotojo apie saugumo taisykles. Tuomet teismas priteisė mirusio darbuotojo dukrai 12 tūkst. eurų. Buvo ir atvejis, kai dėl kenksmingų darbo sąlygų darbuotojo plaučiai buvo pažeisti cheminėmis medžiagomis ir galiausiai jis dėl to mirė. Tokioje byloje teismas priteisė mirusiojo artimiesiems 6 tūkst. eurų laidojimo išlaidų ir 6 tūkst. eurų neturtinės žalos mirusiojo seseriai.
Valstybiniu socialiniu draudimu apdrausti asmenys, už kuriuos darbdavys mokėjo nelaimingų atsitikimų darbe tarifą nuo darbo užmokesčio, įvykus draudžiamajam įvykiui turi teisę į išmokas, mokamas iš "Sodros" biudžeto. Gali gauti didesnę ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuri siekia 77,58 proc. darbo užmokesčio, atskaičiavus mokesčius.
Jei nustatoma, kad darbdavys neįgyvendino darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įmonėje ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo arba buvo sužalotas darbuotojas, įmonei pradedamos taikyti didesnės „Sodros“ įmokos.
Prevencinės Priemonės
Siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių, būtina imtis prevencinių priemonių:
- Reguliarus darbuotojų instruktavimas: Užtikrinkite, kad darbuotojai būtų tinkamai apmokyti ir instruktuoti apie saugos reikalavimus.
- Rizikos vertinimas: Atlikite reguliarų rizikos vertinimą darbo vietose ir įgyvendinkite būtinas saugos priemones.
- Saugos priemonių užtikrinimas: Aprūpinkite darbuotojus reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis (šalmais, akiniais, pirštinėmis ir kt.).
- Techninė priežiūra: Užtikrinkite reguliarų įrengimų ir technikos patikrinimą bei priežiūrą.
- Vidaus kontrolės užtikrinimas: Įgyvendinkite veiksmingą vidaus kontrolės sistemą, skirtą užtikrinti saugos reikalavimų laikymąsi.
Anot J. Griciaus, reikia raginti darbdavius kuo skubiau pervertinti atliekamų darbų organizavimo ypatumus ir įgyvendinti būtinas, ypač vidinės kontrolės užtikrinimo, darbuotojų saugos ir sveikatos priemones.
Lentelė. Nelaimingų atsitikimų darbe priežastys ir prevencija
| Priežastis | Prevencinės Priemonės |
|---|---|
| Netinkamas darbų organizavimas | Aiškus darbų planavimas, instrukcijos, priežiūra |
| Nepakankama saugos kontrolė | Reguliarūs patikrinimai, auditai, saugos mokymai |
| Saugos reikalavimų nepaisymas | Atsakomybės nustatymas, motyvavimas laikytis taisyklių |
| Netinkama įranga | Reguliari įrangos priežiūra, naujų technologijų diegimas |
Primename, kad skaudi nelaimė R.Vaidoto ūkyje įvyko praėjusių metų vasarą, jaunuoliui tvarkant šiaudų granulių gamybos cecho teritoriją. Nustatyta, kad jaunuolis R.Vaidoto ūkyje nelegaliai dirbo keturias dienas. Teisme R.Vaidotas teigė apgailestaujantis dėl įvykio, bet kaltu dėl to neprisipažino. Tai, kad jis neigia padaręs pažeidimą, teismas vertina kaip jo gynybos versiją ir siekį išvengti administracinės atsakomybės.