Daržovių ir vaisių auginimas namuose: patarimai ir gudrybės

„Pasaulinė „užsiaugink pats“ mada sparčiai ateina ir į Lietuvą. Jau kelerius metus labai ryškiai matome - vis daugiau lietuvių atsigręžia į sodininkystę ir daržininkystę“, - sako G. Kitovė. Namie užsiauginti sultingų pomidorų, traškių agurkų ar spalvingų paprikų trokšta ir tie, kurie neturi noro patys daiginti sėklų ar gyvena bute be savo sklypo, teigiama prekybos tinklo „Iki“ pranešime žiniasklaidai.

Viskas, ko jums reikia, tai noro auginti ir ragauti savo užaugintų gėrybių, tinkamai parinktų sodinukų ir šiek tiek vietos vazonams. Susigundžiusiems įsilieti į daržininkų gretas, šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkė Vesta Paukštelo negaili patarimų, kaip namus paversti maža žalia oaze.

„Daržovių auginimas balkone ar terasoje yra puikus būdas pagyvinti kasdienybę mieste ir mėgautis šviežiais, namuose užaugintais produktais. Tačiau norint sėkmingai auginti augalus miesto sąlygomis, reikia išvengti kelių dažniausiai pasitaikančių klaidų. Daržovių auginimas vazonuose reikalauja kiek kitokios priežiūros ir dėmesio, nes sąlygos skiriasi nuo esančių sode“, - pažymi augalų žinovė. Taigi, kaip paversti savo butą žaliuojančiu daržu? Šiame straipsnyje rasite visus reikalingus patarimus ir gudrybes, kad galėtumėte mėgautis šviežiomis daržovėmis tiesiai iš savo namų.

Kokias daržoves geriausiai auginti balkone?

V. Paukštelo pasakoja, kad balkonui geriausiai tinka daržovės, kurioms nereikia daug vietos ir kurios gerai auga vazonuose. Štai keletas puikių pasirinkimų:

• Vyšniniai ir kitų žemaūgių veislių pomidorai: Jie lengvai auginami, jų daigus nesunku prižiūrėti. Įsigytas paaugintas sodinukas netruks duoti vaisių. Pomidorai mėgsta saulę, todėl vazonus pastatykite saulėtoje vietoje, reguliariai laistykite ir laukite derliaus.
• Salotos: Tai viena iš lengviausiai vazonuose auginamų daržovių. Salotos auga greitai, ir pirmuosius lapus galite nuimti jau po kelių savaičių. Šiuo atveju net nebūtini daigeliai - galite į vazonus tiesiog pasėti sėklų. Svarbu nepamiršti reguliariai laistyti, nes vazonai išdžiūsta greičiau nei dirvožemis sode.
• Paprikos: Dar viena daržovė, kuri gerai auga vazonuose. Joms reikia daug saulės ir reguliaraus laistymo - jei sudarysite tinkamas sąlygas, jos atsilygins jums gausiais, spalvingais vaisiais. Verta išbandyti įvairias veisles - nuo saldžių iki aitriųjų paprikų, taip įnešite įvairovės ir į kasdienį meniu.
• Agurkai: Nors jie atrodo kaip tipiški didelio daržo augalai, yra veislių, kurios puikiai tinka auginti vazonuose. Rinkitės veisles su trumpesniais ūgliais ir atminkite, kad agurkai mėgsta lipti ant atramų, todėl verta investuoti į mažas groteles ar tinklelį. Tai suteiks jūsų agurkams vietos lipti, o jūs sutaupysite vietos balkone.
• Žolelės: Bazilikas, mėta, raudonėlis ar čiobrelis - visi šie augalai puikiai auga vazonuose. Žolelės yra ne tik gražios, bet ir labai praktiškos. Jas galite pasisėti į mažus indelius ir visą sezoną mėgautis jų aromatu. Tiesiog pastatykite juos ant palangės arba saulėtoje balkono vietoje.

Kaip pradėti auginti balkoninį konteinerinį sodą?

Prieš kimbant į sodinimą, verta paruošti balkoną, pažymi V. Paukštelo. Pirmiausia įsitikinkite, kad vazonai yra tinkamo dydžio ir turi pakankamą drenažą. Daržovės, ypač tos, kurių šaknų sistema didesnė, pavyzdžiui, pomidorai ir paprikos, reikalauja daug vietos šaknims augti. Rinkitės vazonus, kurių gylis ne mažesnis kaip 30 cm.

„Kitas žingsnis - tinkama dirva. Geriausia - daržovėms skirtas substratas, turtingas naudingų medžiagų. Pavyzdžiui, šiuo metu sodinami pomidorai mėgsta purią, šiek tiek rūgščią dirvą. Juos patogu auginti specialiame substrate, kuris tinka sodinant į vazonus arba netgi be jų - tereikia išpjauti skylę ir daigus sodinti tiesiai į maišą. Taip pat nepamirškite reguliariai tręšti - daržovės vazonuose reikalauja daugiau maistinių medžiagų nei augančios žemėje“, - atkreipia dėmesį žinovė.

Balkono daržovėms reikia ne tik saulės, bet ir reguliaraus laistymo. Kadangi vazonai greičiau išdžiūsta, geriausia laistyti augalus ryte arba vakare, vengiant intensyvios saulės spindulių. Dirvožemis turi būti drėgnas, bet neperlaistytas - per daug vandens gali pakenkti šaknims. Tačiau neleiskite jam perdžiūti - kartais gali tekti palaistyti ir ryte, ir vakare.

„Taip pat verta stebėti augalų būklę ir reguliariai pašalinti nuvytusius lapus. Tai padės jūsų daržovėms duoti geresnį derlių ir ilgiau džiuginti akį bei gomurį, - pasakoja V. Paukštelo. - O ir apskritai daržovių auginimas yra ir puiki atsipalaidavimo forma, leidžianti atsiriboti nuo kasdienių pareigų. Balkonas taps gražesnis ir žalesnis, o tai įvertins tiek kaimynai, tiek ir šviežiu derliu besimėgaujantys namiškiai.“

Kaip užsiauginti braškes bute?

Norite, kad vasariška nuotaika ir ką tik nuskintų braškių kvapas būtų Jūsų namuose ištisus metus? Ar žinojote, kad net ir bute arba daugiabučio namo balkone galima užsiauginti braškes ir jomis mėgautis ištisus metus?

Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti:

• Tinkama auginimui vieta: Braškėms auginti idealiai tinka saulėta vieta be šešėlio, tačiau augs ir erdvėje su šešėliu. Geriausia auginti atviroje vietoje, kurią lengvai gali pasiekti vabzdžiai, apdulkinantys žiedus, tokie kaip bitės.
• Tinkama temperatūra: Tinkamiausia braškių auginimo temperatūra, atsižvelgiant į fotosintezės efektyvumą yra 20 oC. Optimali temperatūra yra tarp 16-25 oC. Svarbu užtikrinti, kad aukščiausia temperatūra neviršytų 29 oC, o žemiausia temperatūra kuo rečiau nukristų žemiau 15 oC. Saugokite braškes nuo šalnų, nes šalnos numarins žiedus ir sumažins derlių.
• Tinkamas apšvietimas: Braškės mėgsta šviesą, todėl rekomenduojame, kad braškės gautų šviesą bent 14 val. per parą. Jeigu dienos trumpos arba pernelyg debesuotos tam gali padėti dirbtinis apšvietimas.
• Tinkamas drėgmės lygis: Braškėms patinka drėgnesnė auginimo aplinka, kurios drėgmės lygis 60-75%. Žemas drėgmės lygis gali įtakoti prastą kalcio įsisavinimą bei prastą uogų kokybę. Svarbu paminėti, kad reikia užtikrinti jog sąlytyje su hidroponine sistema nebūtų per daug drėgmės.
• Braškių tręšimas: Braškių aprūpinimo maistinėmis medžiagomis procesą galima suskirstyti į 3 svarbius punktus: Tinkamas mikroelementų kiekis vandenyje, tinkamas makroelementų kiekis vandenyje ir tinkamas vandens pH lygis.
• Dirbtinis apdulkinimas: Ar žinojote, kad braškes galima apdulkinti ir rankiniu būdu? Taip galima auginti braškes uždaroje patalpoje ištisus metus.
• Kokybiškos sėklos: Atkreipkite dėmesį, kad net jeigu sodinsite sėklas, kurias pirkote metai iš metų, jos gali nesudygti dėl šių priežasčių: sėklų galiojimo laikas pasibaigęs, sėklos dygimo metu negauna pakankamai drėgmės, sėklos dygimo metu gauna per daug drėgmės, sėklos pasodintos per giliai, temperatūra augimo aplinkoje per žema.

Ką dar verta žinoti?

Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijos vedėja Teresė Jokšienė daugybei žmonių yra patarusi, kaip užsiauginti egzotinių vaisių. Moterį labiau domina išskirtiniai augalai ir vaisiai, kurių gausu universiteto oranžerijoje, tačiau ji sutiko pasidalinti keliais patarimais ir dėl įprastų daržovių sėjimo.

„Dauguma po žiemos jaučia tokį organizmo apsnūdimą, nėra jėgų, trūksta mikroelementų. Jei norime savo daržovių ar žolelių, pirmiausia reikia pagalvoti, kaip greitai norime rezultato - pavyzdžiui, ridikėlių ir saulėgrąžų daigai išdygsta labai greitai, ir juos iškart galime pjauti ir valgyti. Dar skanūs kviečių ir avižų daigai. O jei norime užsiauginti daržoves ar vaisius vasarai, tai, sakyčiau su paprikomis - jau striokas. Reikėjo pasisėti anksčiau, bet jei nepasisėjom - sėkim. Pomidorus taip pat jau galime sėti, salierus,“ - kalbėjo T. Jokšienė.

Pirmiausia visiems augalams ir daržovėms reikia šviesos, tad jei jūsų balkonas pasislėpęs po galingais medžių vainikais - jame be dirbtinio apšvietimo niekas neužaugs.

LEU Oranžerijos vadovės teigimu, turint sąlygas, antai dideles talpas ir lašą išradingumo, balkone, matyt, pavyktų užsiauginti net bulves su moliūgais.

„Daržovės taip pat gali būti namų puošmena. Pavyzdžiui, pupelės - ir žydi, būna labai spalvotomis ankštimis. Galite pasidaryti tvorelę, ir šie augalai ja „lips“, sukurs savitą dekorą. Taip pat salotų būna įvairiaspalviais lapais. Daržovių būna labai dekoratyvių“, - teigė T. Jokšienė.

Štai ir būdas greitai gauti natūralių vitaminų apsnūdusiam organizmui pažadinti.

Paprikų auginimas: patarimai pradedantiesiems

Šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkė Vesta Paukštelo atsako į dažniausius klausimus apie paprikų auginimą. Jos patarimai pravers ir patyrusiems daržovių augintojams - pavyzdžiui, ar žinote, kokia natūrali trąša gerokai paspartins paprikų derlių?

„Paprikų privalumas ir tai, kad jos ne tik daržovės - spalvingi vaisiai bus ir namų puošmena. Be to, jas galima valgyti dar ne visiškai prinokusias. Dėl to, net jei pirmasis paprikų auginimas nebus visiškai sėkmingas, vis tiek turėsite ką paskanauti“, - sako V. Paukštelo.

Kada sėti paprikas?

„Nors paprikų sėklas daigams galima sėti nuo sausio pabaigos iki balandžio mėnesio, optimali sėjos data yra nuo vasario vidurio iki kovo vidurio. Tai yra, kibti į darbus dabar jau tikrai laikas. Paprikų sėklos dygsta ilgai, iki 20 dienų. Be to, jos dygsta netolygiai. Norint paspartinti dygimą, sėklas prieš sėją galima dvi dienas pamirkyti 25-30 °C temperatūros vandenyje“, - pataria augalų žinovė.

Kaip sėti?

Paprikų sėklas sėkite dėžutėse ar kituose plokščiuose induose arba į vazonus. Kaip substratą galima naudoti durpių ir smėlio mišinį (santykiu 1:1), pridedant perlito. Arba paprasčiausia nusipirkti jau paruoštą substratą, skirtą daržovių sėjai. Sėklas sėkite 0,5-1 cm gylyje, o kai paprikos užaugins vieną tikrą lapelį, jas bus galima persodinti į atskirus vazonėlius.

Kur laikyti?

Pasėtas paprikas pastatykite šviesioje ir šiltoje vietoje (22-24 laipsnių temperatūra joms geriausia). „Paprikoms reikia ir šviesos, ir šilumos, todėl parinkite saulėčiausią palangę namuose. Idealu, jeigu ji yra pietinė. Ant vakarinės taip pat gali užaugti paprikos, tik vaisiai bręs lėčiau, ypač raudonosios veislės“, - pasakoja V. Paukštelo.

Kaip laistyti?

Pasirūpinkite, kad žemė nuolat būtų šiek tiek drėgna, bet ne šlapia. Geriausia purkšti minkštu kambario temperatūros vandeniu. Augalų žinovė atkreipia dėmesį, kad paprikos gan toleruoja trumpalaikę sausrą, tačiau nuolatinis vandens trūkumas visgi kenks vaisiaus vystymuisi, gali pradėti pulti ligos.

Kada persodinti?

„Į didelius vazonėlius paprikos persodinamos tik gegužės pabaigoje ar net birželio pradžioje. Joms nereikalingi tokie dideli vazonai kaip, pavyzdžiui, pomidorams. Vienam augalui pakaks 5-10 l dydžio vazono. Tuomet paprikas galite perkelti į balkoną visam laikui. Į balkoną paprikas galima iškelti ir anksčiau pavasarį, bet tik šiltomis dienomis. Kai šalta, šiuos augalus būtina įnešti į patalpą, nes paprikos labai mėgsta šilumą, o net menkiausia šalna jas sunaikina“, - įspėja augalų žinovė.

Kuo tręšti?

Paprikoms trąšų pasigaminti galima iš to, ką jau turite namuose. Pavyzdžiui, panaudoti vandenį po bulvių ar kiaušinių virimo. Atvėsusiu juo paliekite augalus - juos pamaitinsite fosforu ir kaliu.

Daržovių auginimas namuose: ką ir kaip?

Mūsų namai ir jų palangės yra tinkamos žalumynų, tačiau ne daržovių auginimui. Daiginti daržovių daigus namie galima, bet auginti visą laiką - nepatartina. Augalui namie trūks drėgmės bei natūralios šviesos. Rekomenduojama daigintas daržovės į lauką, balkoną ar terasą perkelti gegužę ar birželį, kuomet oro temperatūra jau yra tinkama.

Norintiems žalumos savo aplinkoje ir ant valgomojo stalo derėtų rinktis mikrožalumynus. Tai maži, 7-10 cm aukščio, valgomieji augalai, kuriuos galima sėkmingai auginti namų sąlygomis visus metus. Priklausomai nuo rūšies šie augalai užauga per 7-14 d. Mikrožalumynų yra pačių įvairiausių: saulėgrąžų, pipirinių, žirnių, burokėlių lapelių ir panašiai. Šiuos augalėlius lengva užauginti, tad džiaugsmo bus net ir nepatyrusiems sodininkams, neturintiems jokios papildomos įrangos. Iš minėtų augalų rūpintis lengviausia yra puikiai žinoma Velykų stalo puošmena, pipirine. Šis augalėlis užauga per 3-5 d. Šiuo metu patys populiariausi mikrožalumynai yra saulėgrąžos. Taip pat, itin vertingi ir daiginti porai, kuriuos dažnas naudoja vietoje svogūnų.

Nors sėklas daiginti galima ir ant sušlapintos popierinės servetėlės ar vatos, geriausia yra rinktis substratą ar kompostą. Auginant žalumynus žemėje, yra lengviau kontroliuoti jos drėgmę, taigi, paprasčiau prižiūrėti ir palaikyti augalui reikalingas sąlygas. Sausa servetėlė ar vata įprastoje kambario temperatūroje labai greitai išdžiūsta - vos per 3-4 valandas.

Ne mažiau patrauklus ir įdomus, tačiau Lietuvoje dar negirdėtas būdas auginti žalumynus namuose - mažo šiltnamio įrengimas. Tokie šiltnamėliai stebina savo technologijomis - specialiu įrengtu apšvietimu, laistymu. Žinoma, tokie įrenginiai kainuoja tikrai nemažai. Reikėtų atsiminti, kad net ir šiltnamiai yra skirti prieskoninėms žolelėms arba daigams, kuriuos vėliau reikia perkelti į kitą auginimo vietą.

Daržą ant palangės rekomenduojama įsirengti pietinėje, pietrytinėje ar pietvakarinėje namų pusėje, kadangi taip jūsų auginami žalumynai nuolat gaus pakankamai šviesos ir bus palepinami saulės spinduliais bei šiluma. Pavėsyje jie bus gerokai mažiau kvapūs, nes dėl šviesos stygiaus nesukaups eterinių aliejų. Jūsų mini daržui puikiai tiks medinės dėžės, moliniai ir keraminiai vazonai, kuriuos prieš naudojant derėtų išvalyti, dezinfekuoti kalio permanganato tirpalu bei išdžiovinti. Jei turimos palangės per siauros ar per trumpos - pasitelkite fantaziją ir pabandykite vazonus pakabinti ar turimą palangę prailginti, pavyzdžiui, prie jos pristumiant aukštesnį siaurą stalą.

Atminkite, kad namuose augantiems žalumynams itin svarbus drėgnas aplinkos oras. Tad vengiant perlaistymo, galinčio sukelti augalo puvimą, rekomenduojama drėgną aplinką sukurti tiesiog kartais apipurškiant juos vandeniu - reikiamą vandens kiekį augalai iš oro pasiims patys. Sėjant daržoves ir prieskoninius augalus, egzistuoja taisyklė - neužberti žeme storiau, nei trigubas sėklos skersmuo. Ypač smulkių sėklyčių iš viso nereikia užberti.

10 valgomų gėrybių, kurias sėkmingai galima užsiauginti netgi ankštame bute

• Svogūnas. Reta šeimininkė nebandė virtuvėje užsiauginti svogūnų laiškų, įkišusi svogūno galvutę į stiklainį su vandeniu. Tam nereikia visiškai jokių daržininko sugebėjimų. Patyrę „palangės daržininkai“ pataria - kad stiklainyje nesiveistų dumbliai ir geriau vystytųsi šaknys, jo šonus užtamsinkite popieriumi ar plėvele.
  
• Pipirnė. Visiškai jokių įgūdžių nereikia ir užsiauginti aštroko skonio bei stipraus kvapo prieskoniniam augalui - sėjamajai pipirnei. Pipirnės dedamos į salotas, mišraines, jomis pagardinami sumuštiniai.
  
• Krapai. Bulves mėgstančių lietuvių virtuvėje šis kvapnus prieskonis nepakeičiamas. Krapus ant palangės auginti nesudėtinga, sėti juos reikia į vazonėlį su puria, drėgnoka žeme.
  
• Petražolės. Petražolė - nereiklus augalas. Ant palangės labiau tinka auginti ne šaknines, o lapines petražoles.
  
• Čiobreliai. Čiobreliai, o taip pat mairūnai, dašiai, melisos geriausiai auga plokščiuose dubenėliuose. Čiobrelis gana nelepus, daugiametis augalas.
  
• Bazilikai. Bazilikai sudygsta maždaug per dvi savaites. Šie augalai mėgsta saulę ir negali pakęsti skersvėjų. Sakoma, kad ant palangės auginamo baziliko kvapas atbaido uodus.
  
• Agurkai. Virtuvėje ar balkone įmanoma užsiauginti netgi agurkų. Namuose auginti tinkamiausi ankstyvieji salotiniai ar vėlyvesni savidulkiai agurkai. Kitokius teks apdulkinti patiems.
  
• Pomidorai. Namuose tinkamiausi auginti mažaūgiai vynuoginiai ir vyšniniai pomidorai. Galima juos daiginti iš sėklų arba tiesiog įsigyti jau paaugusius daigus.
  
• Braškės. Ant palangės įmanoma užsiauginti netgi braškių ar žemuogių. Paprasčiausia - dar rudenį išsikasti iš sodo braškės ar žemuogės kerą ir pasodinus į erdvų vazoną reguliariai laistyti.
  
• Salotos. Salotos - gana nereiklus augalas. Jas galima sėti tiesiai į indą, kuriame augs, o vėliau sudygusias išretinti.

Lengvai auginamos daržovės

Tarp daržovių yra ir kaprizingų, ir augalų su „ramiu charakteriu“. Pastaruosius galima išauginti įdėjus minimaliai pastangų. Tokios daržovės gerai auga netgi neparuoštoje dirvoje ir net tuo atveju, jei daržo savininkas aplanko jas ne dažniau kaip kartą per savaitę. Šiai grupei priklauso daugiausiai bulvinių ir moliūginių šeimų daržovės. Visos šios daržovės mėgsta šilumą ir saulėta vietas, kadangi nokina vaisius, kuriems reikia daug maisto medžiagų. Todėl žemė turi būti laidi, humusinga ir derlinga.

Pomidorai yra vieni iš daugiausiai dėmesio reikalaujančių kultūrų. Tačiau jie labiausiai auginami visame pasaulyje ir gausiai vartojami maisto pramonėje. Išvesta daugybė veislių, kurios pritaikytos auginti ne tik lauke ar šiltnamiuose, bet ir balkonuose. Poreikiai: Pomidorai geriausiai auga saulėtoje, šiltoje vietoje ir kai šaknys turi pakankamą kiekį vandens. Per didelis arba per mažas vandens kiekis kenks pomidorų augimui, jie gali susirgti ligomis. Pomidorai labai mėgsta, kai juos patręši pelenais ir yra labai jautrūs rūkui.

Paprikos veislių yra tikrai daug, todėl kiekvienas gali pasirinkti pagal savo poreikius. Svarbu tik vienoje vietoje nesodinti karčiųjų su saldžiomis paprikomis, nes jos viena nuo kitos apsidulkina ir gali įgauti kartumo ar saldumo skonį. Poreikiai: Paprikos labai reiklios daržovės, todėl geriausia joms augti šiltnamiuose. Nes jos mėgsta šilumą ir nuo vėjo apsaugotas vietas. Žemė turi būti laidi ir laistoma šiltu vandeniu, geriausiai tinka oro temperatūros vanduo. Todėl šiltnamiuose įrenkite kubilą, kur vanduo galės šilti.

Kukurūzai užauga iki 2 m aukščio, todėl prieš sodinant atsiminkite, kad jie turi gausią lapiją ir meta šešėlį.

Baklažanai - tai bulvinių šeimos augalas. Baklažanai - viena opiausių daržovių, kuri itin reikalauja šilumos. Tai ypatingų sąlygų reikalaujanti daržovė, tačiau ji vertinga savo maistinėmis medžiagomis. Poreikiai: Kad baklažanai augtų, jiems reikalinga 20-24 laipsnių temperatūra. Jei per šalta, baklažanai nustoja augti ir skursta. Jei per karšta, lapeliai pradeda geibti.

Yra kelios agurkų veislės: vienos - skirtos marinavimui, kitos - salotoms ar konservavimui. Veisles rinkitės pagal tai, ką planuojate su agurkų derliumi daryti. Agurkai - tai daržovė, kuri vartojama dažniausiai. Poreikiai: Agurkai nėra labai daug priežiūros reikalaujanti daržovė, bet bijo šalčių. Todėl dirvoje sėklos dygti pradeda, kai žemė įkaista iki 15 laipsnių temperatūros. Agurkams reikia šviesos, šiltos ir nuo vėjo apsaugotos vietos. Todėl šalia galite pasodinti lysvę kukurūzų: jie bus puiki užuovėja agurkams.

Moliūgas vis labiau populiarėja tarp sodininkų, nors jam auginti reikia skirti nemažai vietos. Bet dėl maistinių savybių ir skonio moliūgus auginti verta. Moliūgai puikiai tinka vaikams, pirmosioms daržovių košytėms, nes yra nealergizuojantys. Jei moliūgą sudžiovinsite, jis bus puikus pakaitalas vietoj saldainių. Poreikiai: Mėgsta augti šiltoje vietoje, kur žemė pakankamai drėgna (bet nepermirkusi) ir humusinga. Moliūgai puikiai auga ant komposto krūvų.

Cukinijos labai panašios į moliūgus, tik skiriasi savo pailga forma. Jos daug vandeningesnės, todėl nuskintos trumpiau laikosi. Be to tik šviežios yra pačios skaniausios. Poreikiai: Poreikiai panašūs kaip ir moliūgų.

Mūsų klimato sąlygomis melionus ir arbūzus užauginti yra sudėtinga. Bet jei vasara karšta gali ir pavykti. Poreikiai: Melionai yra labiausiai šilumą mėgstantį daržovė, todėl jiems prinokti reikia ilgos ir šiltos vasaros. Dirva turi būti šilta, humusinga ir derlinga. Prieš sodinant daigelius į dirvą pridėkite komposto.

tags: #sodintos #namuose #darzoves #ir #vaisiai