D. Sodų bendrijų gatvių būklės klausimai aktualūs sodų gyventojams, viena tokių - Rasos gatvė Šakių sen. Šilgalių kaime. Sodininkų bendrijos „Rasa“ pirmininkas Vidmantas Pantelaitis susirūpinęs Rasos gatvės, esančios Šilgalių kaime, itin prasta būkle, jis įsitikinęs, kad gatve turi rūpintis savivaldybė, nes tai yra kaimo kelias.
Sodininkų bendrijos „Rasa“ pirmininkas Vidmantas Pantelaitis įsitikinęs, kad beveik 500 metrų gatve rūpintis turėtų savivaldybė, nes tai Šilgalių kaimo gatvė, o savivaldybės atstovai tvirtina, kad gatvės priežiūra yra sodininkų bendrijos reikalas. Antradienį apsilankius pas V. Pantelaitį, šis rodo Rasos gatvę, tapusią tikru galvos skausmu.
„Čia buvo Šilgalių kaimas, yra dvi sodybos, tai yra kaimo kelias, jis skirtas į tas sodybas nuvažiuoti. Kreipiausi į rajono administraciją, sakau, kad gatvę turėtų prižiūrėti savivaldybė, nes ji nėra sodų bendrijos nuosavybė. Gavau atsakymą, kad tai sodų bendrijos kelias“, - apie problemą pradeda pasakoti V. Pantelaitis.
Be to, taip pat rašė prašymą, kad pakabintų ženklą „Gyvenamoji zona“, mat dažnai greičio mėgėjai laksto su automobiliais keldami dulkes. Administracija V. Pantelaičiui pateikė atsakymą, kad leidimą duoda, tačiau ženklą sodų bendrija turi įsirengti už savo lėšas, V. Pantelaičio teigimu, ženklo įrengimas bendrijai kainuotų 200-300 eurų.
„Po lietaus gatvė virsta klampyne, ir dar labiau duobes pagilina, ir kelią gadina du kartus per savaitę važiuojantis 25 tonas sveriantis atliekų surinkimo automobilis, kadangi gale pastatyti keli konteineriai. Ir surinkėjams siunčiau raštą, kad pavasarį pažliugus gatve nevažiuotų. Gyventojai sutinka, kad konteineriai stovėtų gatvės pradžioje, gyventojai nusivežtų šiukšles ir nereiktų dėl kelių konteinerių sunkiasvorei važiuoti. Kelias yra nepritaikytas tokiai technikai“, - tikino pašnekovas.
V. Pantelaitis pasakojo, kad pirmininko pareigų ėmėsi neseniai, atgaivino ir bendrijos veiklą, renkamas nario mokestis. Anot pašnekovo, tvarkytis turi patys, reikia juk kasdien važinėti. Patys gyventojai du kartus per metus samdo greiderį, greideriavimas atsieina 120 eurų. Kelio atkarpa apie 500 metrų, nuolat gyvenamos yra septynios sodybos, iš viso yra apie šimtas sklypų.
V. Pantelaitis nuogąstauja, kad atsitikus nelaimei specialiosioms tarnyboms sunku būtų pravažiuoti. Jis pasakojo, kad prieš dvi savaites atšilus orui, palijus atsirado vėžės, tarsi traukinio bėgiai, kad išvažiuoti su lengvuoju automobiliu buvo neįmanoma. Žiemą, užpusčius kelią, gyventojai taip pat savo jėgomis kasa, valo sniegą.
„Man į galvą netelpa. Valdiškas kelias, o turi rūpintis patys gyventojai. Aš siūlau alternatyvą: mes, gyventojai, susitvarkom tą kelią, užsidedam šlagbaumą ir įsileisim tuos, kas gyvena. Ne, jūs negalit, atkerta man, čia yra valdiškas kelias. Tai kieno tas kelias yra iš tikrųjų?“ - gūžčioja pečiais pašnekovas.
Jis atvirauja: daug lėšų yra jau sudėjęs į gatvės atkarpos tvarkymą prie savo sklypo, nuolat pila žvyrą, tačiau važiuojančios šiukšliavežės atkarpą greitai sugadina.
V. Pantelaitis turi klausimą administracijos specialistams - kodėl buvo skirtas prioritetas ir išasfaltuotas sodų bendrijos „Draugystės 3“ kelias Šakių mieste? „Nuvilia toks rajono valdžios požiūris, kuomet kreipiesi, atsimuši kaip į sieną. Atrodo, kad jie savo pinigus iš kišenės trauktų, bet čia yra valstybės, europiniai pinigai, skiriami iš įvairių programų“, - svarstė V. Pantelaitis.
Į keltus sodininkų bendrijos atstovo klausimus prašome atsakyti Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjo Arvydo Šlėderio. Pasak jo, gruodžio mėn. vykusiame tarybos posėdyje buvo patvirtintas vietinės reikšmės kelių sąrašas, o Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos yra gaunamos tik tų kelių tvarkymui. Rasos gatvės tame sąraše nėra.
„Minėta gatvė yra sodų bendrijos bendro naudojimo teritorija“, - paaiškino A. Šlėderis.
Jo pastebėjimu, sodininkų bendrijose nuolat auga gyventojų skaičius, jose esantys keliai vis intensyviau naudojami, todėl atsirado ir problemų.
Pasidomėjus, kodėl buvo asfaltuotas sodo bendrijos „Draugystės 3“ kelias, A. Šlėderis paaiškino, kad 2020 m. KPPP buvo atskira finansavimo eilutė - tikslinės lėšos sodų bendrijoms (sodų bendrijos kelių perėmimui ir sutvarkymui). Anot jo, perimdami ir tvarkydami minėtą „Draugystės 3“ gatvę, jie atsižvelgė į didelį judėjimo intensyvumą ir kitus faktorius.
„Šiandien šitos eilutės nebeliko. Turime naują KPPP įstatymą ir savivaldybė turi pasitvirtinti savo taisykles ir prioritetinį kelių sąrašą, vadinamą trimetę programą. Šiandien tokio mechanizmo, kaip sodininkų kelių perėmimas, šitoje tvarkoje nėra“, - aiškino A. Šlėderis.
Anot jo, rajone yra daug gatvių, kuriose nugyvenę jau kelios žmonių kartos, o vis dar žvyrkelis: Lauko, Parko gatvės galas. „Ir tas savivaldybės įdėtas euras į vieną ar kitą objektą turi tarnauti kuo daugiau žmonių“, - tikino pašnekovas.
O užklaustas dėl šlagbaumo pastatymo A. Šlėderis paaiškino: žemės sklypai, kuriuose yra sodininkų keliai, yra valstybinė žemė, patikėjimo teise perduoda savivaldybėms. Nei žemė, nei keliai, ant jo, nėra ir negali būti teisiškai sodininkų bendrijos nuosavybė.
Pasak A. Šlėderio, savivaldybė sodininkų kelius, gatves perima laikydamasi tam tikrų prioritetų ir kol kas perimta tik viena minėta sodininkų bendrijos „Draugystės 3“ gatvė.
Teisinis reglamentavimas
Kaip apibrėžiama LR sodininkų bendrijų įstatyme, sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo arba nuotekų tvarkymo infrastruktūra gali būti iš bendrijų išperkama arba perduodama savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms.
Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir kelių juostomis bendrijų iniciatyva, atskiru bendrijos susirinkimo sprendimu gali būti perduotos valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms Vyriausybės priimtose taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Bendrijų pirmininkai su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms perduotinų kelių (gatvių) užimamų žemės sklypų suformavimui, perdavimui ir perėmimui vykdyti reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų.
Kelius, gatves savivaldybės perima pagal ketinimo protokole nustatytas sąlygas, laiką ir laikydamasi tam tikros prioritetų. Pirmas prioritetas teikiamas keliams ir gatvėms, kuriomis naudojasi ir ne mėgėjų sodo teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kai tokie keliai ir gatvės atlieka tranzitinę funkciją. Antras prioritetas teikiamas keliams ir gatvėms, kuriomis naudojasi daugiau negu vienos bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai.
Vadovaujantis LR žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei. Medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri LR želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą. Sodo sklype statomiems statiniams keliami tam tikri, specifiniai reikalavimai.
Pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Mėgėjų sodo sklype statant statinius maksimalus sklypo užstatymo tankis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus vienbučiams gyvenamiesiems pastatams. Gyvenamojo pastato ar sodo namo aukštis negali viršyti 8,5 m. Sodo sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama Žemės įstatymo nustatyta tvarka.
Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis žemės ūkio mėgėjų sodo teritorijoje ar jos dalyse keičiama tuomet, kai planuojama ir vykdoma bendrijos veikla neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų ar kai bendrija likviduojama.
Be to, NŽT atkreipia dėmesį ir į tai, kad dažnai pamirštamas ir ignoruojamas specifinis reikalavimas, numatytas parduodant privatų sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje. Įstatymai numato, kad bendrijos nariai ir kiti asmenys privalo informuoti bendriją apie savo sodo sklypo ar jo dalies nuosavybės teisių perėjimą tretiesiems asmenims. Prieš perleisdami savo sodo sklypą ar jo dalį trečiajam asmeniui, savininkai privalo pranešti bendrijai jos įstatuose nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai.
Sodininkų bendrijose prasideda aktyvusis metas: užmiesčio teritorijose esantys sodai vėl atgyja ir prisipildo besidarbuojančių žmonių. Prasidedant naujam sodininkystės sezonui, svarbu aptarti ne tik ūkio, bet ir teisės klausimus apie sodų bendrijas. Sodininkų bendrija yra sodininkų bendrai įsteigta, atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis. Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims.
Ar verta įstoti į bendriją įsigijus žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje? Bendrijos nariai ir ne bendrijos nariai iš esmės turi tokias pačias teises ir pareigas, išskyrus tai, jog ne bendrijos nariai neturi balsavimo teisės bendrijos narių susirinkime ir pareigos mokėti bendrijos nario mokestį. Galbūt iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad neapsimoka mokėti bendrijos nario mokesčio, o narystė bendrijoje yra visiškai nenaudinga.
Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme yra pateiktas pavyzdinis bendrojo naudojimo objektų sąrašas. Dėl bendro turto remonto, pagerinimo, infrastruktūros plėtros sprendžia sodininkų bendrijos narių susirinkimas. Bendraturčio pareiga proporcingai savo nuosavybės daliai mokėti bendro turto išlaikymo, išsaugojimo išlaidas, rinkliavas ir kitokias įmokas išlieka nepriklausomai nuo to, naudojasi bendraturtis bendru turtu ar ne.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmenys, nesantys bendrijos nariais, turi proporcingai prisidėti ir prie sodininkų bendrijos išlaidų, skirtų bendrijos darbuotojų darbo užmokesčiui. Vertinama, kad administravimo išlaidos, į kurias įeina bendrijos valdymo išlaidos, t. y. Vadovaujantis LR Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 d. Įstatymas neįpareigoja bendrijos pasirašyti sutartį su ne bendrijos nariu, tačiau įpareigoja bendriją jam pateikti sąskaitą, kurioje atsispindėtų jo mokėtini mokesčiai bendrijai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).
Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis).
Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis) (2008 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. LR Sodininkų bendrijų įstatymo 22 ¹ str. 4 d. 3 p. 1. Už bendrojo turto priežiūrą, išlaikymą.
Vadovaujantis LR Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d. Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga - vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.
Taigi, kiekvienas sklypo savininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, tarp jų ir pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis (kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas)).
Bendraturtis turi teisę atsisakyti paslaugų, teikiamų asmeniniams sodo savininkų poreikiams tenkinti, panaudojant bendrą turtą, ir nemokėti atitinkamo atlyginimo už jas, tačiau tai neturi įtakos jo, kaip bendraturčio, pareigoms dalyvauti eksploatuojant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013). Tas faktas, kad atsakovo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas su statiniais turi nuosavą inžinerinę infrastruktūrą ir jis nesinaudoja bendrojo naudojimo objektais, nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo bendrojo naudojimo objektų savininko pareigų vykdymo.
Teismų praktikoje, nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, ne kartą nurodyta, kad bendraturčio pareiga proporcingai savo nuosavybės daliai mokėti bendro turto išlaikymo, išsaugojimo išlaidas, rinkliavas ir kitokias įmokas išlieka nepriklausomai nuo to, naudojasi bendraturtis bendru turtu ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2. Bendrijos administravimo išlaidas. Bendrojo naudojimo objektų administravimas ir priežiūra sudaro pagrindinę bendrijos veiklą, bendrijos veikla susijusi su visų bendraturčių interesais, todėl ne bendrijos narys turi proporcingai prisidėti ir prie šių sodininkų bendrijos išlaidų.
Teismai yra pasisakę, kad „negalima nustatyti, kokia dalis bendrijos pirmininko paslaugų yra teikiama visiems sodininkams (ne bendrijos nariams, kitiems asmenims), o kokia - išimtinai bendrijos nariams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl išlaidų būtinų bendrajai nuosavybei eksploatuoti ir prižiūrėti, taip pat nurodyta, kad prie šių išlaidų pagrįstai priskirtos ne tik lėšos, sumokėtos už medžiagas, darbus, paslaugas tiesioginiam bendro tokio turto išlaikymui, tvarkymui, bet ir kitos išlaidos, kurios būtinos bendro turto priežiūrai administruoti, pvz., kanceliariniams reikmenims, kitoms priemonėms, būtinoms skelbimams, ataskaitoms apie panaudotas lėšas rengti, kt.“
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs lingvistinę SBĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatos formuluotę, taip pat joje esant terminą „už visas paslaugas“ sprendžia, jog aptariama nuostata numato pareigą ne bendrijos nariui apmokėti ir Bendrijos mokamą atlyginimą samdomiems darbuotojams. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas nėra Bendrijos narys nepaneigia aplinkybės, jog Bendrijos samdomi darbuotojai neatlieka pareigų, skirtų Bendrijos bendrojo naudojimo objektams administruoti, taip pat kitų pareigų, susijusių su bendru Bendrijos tinkamu teisių ir pareigų užtikrinimu.
Bendrojo naudojimo objektų administravimas ir priežiūra sudaro pagrindinę bendrijos veiklą, bendrijos veikla susijusi su visų bendraturčių interesais, todėl negalima nustatyti, kokia dalis bendrijos pirmininko paslaugų yra teikiama visiems sodininkams (ne bendrijos nariams, kitiems asmenims), o kokia - išimtinai bendrijos nariams. Aptarto teisinio reguliavimo pagrindu sprendžiama, kad atsakovas, nesantis Bendrijos nariu, turi proporcingai prisidėti ir prie sodininkų bendrijos išlaidų, skirtų Bendrijos darbuotojų darbo užmokesčiui. Vertinama, kad administravimo išlaidos, į kurias įeina bendrijos valdymo išlaidos, t. y.
Sodininkų bendrijų kelių perdavimo savivaldybėms prioritetų eilė
Sodininkų bendrijų kelių perdavimo savivaldybėms prioritetų eilė:
- Keliai (gatvės), kuriais (kuriomis) naudojasi ir ne mėgėjų sodo teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai (kai keliai (gatvės) atlieka tranzitinę funkciją);
- Keliai (gatvės), kuriais (kuriomis) naudojasi daugiau negu vienos bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai;
- Keliai (gatvės), skirti aptarnauti bendrijas, kuriose ne mažiau kaip 20 procentų žemės sklypų savininkų yra gyvenamąją vietą šioje bendrijos teritorijoje deklaravę asmenys;
- Keliai (gatvės), nepaminėti (nepaminėtos) šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose.
Mokesčių optimizavimas: Individuali veikla ar Mažoji bendrija? Kaip sutaupyti dešimtis tūkstančių?
tags: #sodininku #bendrijos #keliai #nuosavybes #teise #priklauso