Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie socialinio būsto gavimo tvarką Vilniaus mieste.
Socialinio būsto suteikimą galima vertinti kaip vieną pagrindinių priemonių, užtikrinančių ir ginančių žmogaus teises ir mažinančių socialinę nelygybę bei atskirtį. Sužinokite, kur kreiptis, kokie reikalavimai taikomi ir kaip vyksta būsto skyrimo procesas.
Kur kreiptis dėl socialinio būsto?
Įrašymas į socialinio būsto eilę Vilniaus mieste yra administruojamas SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
Pagalbą būstu Kaune gauna įvairios socialinės grupės - nuo žmonių su negalia iki be tėvų globos likusių vaikų, senjorų ar nelaimių ištiktų šeimų. Todėl socialinis būstas suprantamas ne tik kaip fizinė gyvenamoji vieta.
Socialinio būsto nuomos tvarka
Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims. Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.
Būstas nuomojamas pagal prašymo įregistravimo datą ir laiką asmenims sulaukus savo eilės Sąraše.
Tačiau tam tikrais atvejais socialinis būstas (neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, netekusiems būsto asmenims ir pan.) gali būti išnuomotas ir ne eilės tvarka.
Pasak D. Valiuko, tai nereiškia, kad socialinio būsto skyrimo tvarka buvo sugriežtinta. Šią sritį reglamentuoja aukštesni valstybės teisės aktai, kurių savivaldybė privalo laikytis.
Pernai išsiplėtė būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. Kaune šia galimybe pasinaudojo apie 1,7 tūkst. asmenų.
„Mano supratimu, šita forma yra labai patogi žmonėms, ypač kai tie finansiniai sutrikimai yra laikini.
Aišku, susiduriame su problema, kad ne visi butų savininkai nori nuomos sutartis registruoti nekilnojamojo turto registre ir nuomoti oficialiai.
Nors skaičiai rodo, kad situacija palaipsniui keičiasi, jei dar prieš keletą metų oficialių nuomininkų skaičiai buvo gerokai mažesni, dabar šie skaičiai auga.
Nuomos kainos rinkoje kasmet kyla, o kartais šuolis būna itin staigus.
„Rekomenduojame naudotis būsto nuomos mokesčio kompensacija. Iš privačių nuomininkų savivaldybė kol kas nenuomoja butų.
Viena - neturime tokio poreikio. Be to, savininkai kartais sunkiai prognozuoja, ar tikrai per dešimt metų jiems patiems neprireiks to būsto - gal grįš vaikai iš užsienio, norės gyventi tame bute, o bute nuomininkai ir iki nuomos su savivaldybe sutarties pabaigos dar treji metai“, - žmogiškąjį faktorių išskiria D.
Kas yra socialinis būstas?
Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.
Kauno savivaldybė iš viso valdo 3 040 būstų, tačiau ne visi jie priskiriami socialinio būsto kategorijai.
„Visas būsto fondas yra savivaldybės nuosavybė. Tik socialinius būstus savivaldybė traktuoja kaip paramą, o savivaldybės būstai yra tie, kuriuose gyvena žmonės, po 1991-ųjų nepasinaudoję galimybe ar nenorėję išsipirkti butų už investicinius čekius.
Tie būstai liko savivaldybės balanse. Jei iš tokio būsto išsikelia arba miršta jame gyvenęs žmogus, tas būstas pereina į socialinio būsto balansą“, - aiškina Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas D.
Vieną tokių būstų ir aplankėme. „Šis butas ne suniokotas, jis nugyventas. Akivaizdu, kad toks būstas pareikalaus kapitalinio remonto.
„Kartais reikia kapitalinio, kartais planinio, o kartais pakanka tik kosmetinio remonto po to, kai atėjus sutarties terminui, nuomininkai išsikrausto. Bet remonto reikia visada. Kažkaip jie sugeba per trejus metus nugyventi tuos butus“, - šypteli A.
Per metus Kaune vidutiniškai sutvarkoma ir naujiems, laikiniems šeimininkams išnuomojama apie 100-120 būstų.
„Dabartinė problema, kad daugėja mūsų žinioje esančių 3-4 kambarių butų, o realiai eilėje laukiančių šeimų ne tiek daug, dažniausiai laukia vieniši žmonės, kuriems reikia 1 arba daugiausia 2 kambarių būstų.
Tokių eilėje iš 466 yra 370. Didelė šeima socialinį būstą gali gauti kone iš karto.
Dar vienas svarbus momentas - per pastaruosius metus pasikeitė ir pats socialinio būsto gyventojo portretas.
„Pastebėjome, kad yra privatininkų, kurie gyvena dar blogiau nei socialinių būstų nuomininkai. Mūsų būstai sudaro labai nedidelę būstų dalį Kaune.
Remonto reikia visada. Vis dėlto savivaldybės balanse vis dar yra ir būstų, esančių ne daugiabučiuose - namų valdose, senuose mediniuose pastatuose Žaliakalnyje, Vilijampolėje, Šančiuose.
Kai tokie būstai atsilaisvina, dažniausiai jie neremontuojami - pripažįstami netinkamais gyventi, jie reikalauja didelių investicijų, todėl savivaldybei ekonomiškai neapsimoka imtis jų atnaujinimo.
Didžiausiu ir svarbiausiu pastarųjų metų pokyčiu skyriaus vedėjas įvardija pasikeitusį požiūrį į socialinį būstą - jis nebelaikomas vien tik stogu virš galvos.
Atnaujinant būstus neapsiribojama formaliu problemos sprendimu - „suteikti stogą virš galvos“.
„Socialiniam būstui suteiktą paramos formą lydi ir socialinio darbuotojo pagalba ir priežiūra. Nuo paramos būstui neatsiejama socialinė pagalba, - aiškina Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.
„Iš našlaičių ar vaikų namų atėję į socialinį būstą dažnai nemoka net sąskaitų sumokėti. Juos reikia pamokyti, paaiškinti, kaip skaitiklių duomenis nurašyti, kaip prižiūrėti būstą“, - pasakoja A.
Socialinis būstas taip pat nėra nemokamas. Gyventojas turi turėti pajamų komunaliniams mokesčiams - vandeniui, elektrai, šildymui.
Socialinio būsto nuoma Kaune kainuoja 2,56 Eur/kv. m.
„Kitą kartą jie sėdi ir laukia darbo. Kas trejus metus peržiūrimos socialinio būsto nuomos sutartys ir jei matome, kad žmogus nededa pastangų, komisija, sudaryta iš labai įvairių žmonių, sprendžia, pratęsti su juo socialinio būsto nuomos sutartį ar ne, arba kiek pratęsti.
Jei nėra požymių, kad žmogus stengiasi, pradedamas mechanizmas dėl sutarties nepratęsimo, iškeldinimo“, - aiškina D.
Vis dėlto, pasak vedėjo, kalbos apie žmonių išvarymą „prie konteinerių“ neturi realaus pagrindo.
„Ir kokybine, ir finansine prasme viskas pasikeitė į gerąją pusę. Prieš maždaug dešimt metų savivaldybė be pagrindo turėjo ir naudojo daug būstų. Daliai žmonių to socialinio būsto net nereikėjo, - esminius pokyčius įvardijo D. Valiukas.
- Ėmus aktyviai dirbti su nuomininkais, aiškintis situaciją, kiekvieną atvejį vertinti individualiai, paaiškėjo, koks yra socialinių būstų poreikis.
Nuoseklus aiškinimasis, kuo žmonėms iš tiesų galima padėti, davė apčiuopiamų rezultatų - socialinio būsto laukiančiųjų eilė nuo maždaug 3 tūkst. asmenų sumažėjo iki 466.
Tam įtakos turėjo keli veiksniai: būstų atlaisvinimas iš tų asmenų, kuriems socialinis būstas nebuvo būtinas, jų sutvarkymas ir perdavimas tiems, kuriems pagalbos reikėjo realiai.
„Anksčiau buvo įprasta, kad, gavus socialinį būstą, jis tapdavo lyg ir nuolatinis, suprask, visam laikui. Mes inicijavome, kad socialinio būsto nuomos sutartys kas trejus metus būtų peržiūrimos, - pasikeitusį principą aiškina vedėjas.
- Tai lėmė, kad žmonės pradėjo galvoti, o kam gi jiems stovėti eilėje penkis ar dešimt metų ir, tarkime, trejus metus pagyvenus keisti gyvenamąją vietą.
Kylame į vieno daugiabučio Neries krantinėje trečią aukštą. Namas nerenovuotas, tačiau akį patraukia nepriekaištinga tvarka laiptinėje.
„Čia dviejų kambarių butas. Taip paruoštus butus išnuomojame turintiems teisę į socialinio būsto nuomą“, - rakindama buto duris aiškina Nekilnojamojo turto skyriaus Būsto valdymo poskyrio vyr.
Vaizdas stebina. Sienos nudažytos baltai, grindys pilkos, erdvė švari, tvarkinga. Kaip mėgstama sakyti - tikras euroremontas.
Taip, butas be baldų. Tik virtuvėje paliktos kelios naudotos, bet dar tinkamos spintelės. Tačiau šiandien baldai nebėra didžiausia problema - žmonės juos dovanoja ar parduoda už simbolinę kainą.
Kitas savivaldybės socialinis būstas - Šilainiuose. Trijų kambarių butas taip pat paruoštas įsikelti.
„Po kiekvieno nuomininko padarome remontą. Kartais reikia didesnio, kartais mažesnio - jokių tapetų, tik švariai, šviesiai dažytos sienos“, - pastebi A.
Savivaldybė neturi galimybių kiekvieną būsto laukiantį asmenį nuvesti ir gyvai parodyti butą.
„Mes neturime tokios prabangos kiekvieną nuomininką lydėti iki butų. Parodome nuotraukas kompiuteryje ir žmogus pasirenka.
Savivaldybė sąmoningai laikosi principo, kad socialiniai būstai neturi būti vizualiai atpažįstami ar žymėti neigiamu socialiniu „ženklu“.
Svarbūs apibrėžimai
Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
Svarbi informacija Vilniaus miesto gyventojams
Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams.
Socialinio būsto skyrimo prioritetai
Tam tikroms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms ar asmenims, netekusiems būsto, gali būti taikoma pirmenybė skiriant socialinį būstą.
Šioje svetainėje naudojami mūsų ir trečiųjų šalių slapukai. Jūsų sutikimas nereikalingas dėl būtinųjų slapukų, kurie padeda mums valdyti interneto svetainę ir užtikrinti jos apsaugą, naudojimo.
Norėdami naudoti statistikos, analitikos ir rinkodaros slapukus, turime gauti jūsų sutikimą. Šiuos slapukus naudojame siekdami tobulinti svetainę, užtikrinti patogesnį naudojimąsi ja bei pasiūlyti jums aktualų turinį ir paslaugas.
Juos galite pakeisti skiltyje „Parinktys“ arba sutikti su visų slapukų naudojimu paspaudę mygtuką „Sutikti su visais“. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
Būtinieji slapukai yra reikalingi svetainės veikimui, saugumui ir funkcionalumui bei naršymui joje. Statistiniai slapukai padeda mums suprasti, kaip jūs naudojatės svetaine, kad galėtume ją patobulinti.
Norime Jus informuoti, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jeigu sutinkate, prašome, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Klaida gaunant duomenis.
Būtini slapukai reikalingi, kad svetainė veiktų ir kad galėtumėte naudotis jos bent minimaliomis funkcijomis: ją naršyti, sutikti ar nesutikti su slapukų naudojimu. Atsimena lankytojo cookie politikos funkcinės kategorijos pasirinkimą. Galimos vertės 0.
Atsimena lankytojo cookie politikos funkcinės kategorijos pasirinkimą. Galimos vertės 0. Atsimena lankytojo cookie politikos funkcinės kategorijos pasirinkimą. Galimos vertės 0.
Atsimena, kad lankytojas peržiūrėjo/pasirinko cookie politiką. Galimos vertės 0. Apsaugoti formas nuo kenkėjiško siuntimo.
Šie slapukai leidžia svetainei įsiminti Jūsų pasirinkimus, nustatymus, nuo kurių priklauso, kaip ir ką matote svetainėje, pvz., kurią svetainės kalbinę versiją Jums rodyti ir pan. Jie taip pat suteikia galimybę Jums rodyti suasmenintą informaciją.
Šie slapukai naudojami analizuojant svetainės lankomumo statistiką. Jie leidžia skaičiuoti apsilankymus ir srauto šaltinius, kad galėtume išmatuoti svetainės efektyvumą ir ją tobulinti, siekdami ją padaryti kuo naudingesnę ir patogesnę lankytojams. Jie padeda mums sužinoti, kurie puslapiai yra labiausiai ar mažiausiai lankomi, sužinoti, kaip lankytojai vaikšto per svetainės puslapius.
Šuos slapukus nustato trečiosios šalys, pvz., YouTube.com. Jos stebi jūsų elgesį su jų tiekiamu turiniu, pvz. peržiūrint vaizdo įrašus. Jei išjungsite šiuos slapukus, svetainėje negalėsite žiūrėti jų teikiamo turinio, pvz., YouTube.com vaizdo įrašų.
tags: #socialinio #busto #skyrimas