Socialinio būsto pakeitimai Lietuvoje: kas tai ir kaip tai paveiks gyventojus?

Pastaruoju metu įvyko svarbių pakeitimų socialinio būsto nuomos įstatyme, kurie turi įtakos asmenims ir šeimoms, pretenduojantiems į būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius pakeitimus, susijusius su kompensacijų gavimu, reikalavimus ir apribojimus.

Nauji reikalavimai kompensacijoms gauti

Nuo 2024 m. sausio 2 d. baigia galioti anksčiau priimti sprendimai dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijų mokėjimo. Asmenys ir šeimos, dėl kurių sprendimai priimti iki 2023 m. gruodžio 31 d., turi pateikti prašymus iš naujo.

Svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius pakeitimus:

• Giminystės ryšio patikrinimas: Norint gauti kompensaciją, prie reikalingų dokumentų reikia pridėti pažymą apie artimo giminystės ryšio tarp nuomininko ir nuomotojo nebuvimą. Šią pažymą išduoda VĮ „Registrų centras“. Teikiant prašymą dėl pažymos, reikės pateikti nuomotojo sutikimą dėl giminystės ryšio tikrinimo.
• Metinės nuomos kainos apribojimas: Išsinuomojo būstą, kurio metinė nuomos kaina viršija 60 proc.
• Pajamų dalis: Kurių 40 proc. pajamų dalis per mėnesį lygi arba didesnė už nuomos kainą (pagal naująją Įstatymo 18 str.

Kaip kreiptis dėl kompensacijos

Asmenys ar šeimos, norėdami gauti kompensaciją, kreipiasi į Neringos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (Taikos g.

Socialinio būsto pavyzdžiai Neringos savivaldybėje

Neringos savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T1-101 „Dėl savivaldybės socialinio būsto išnuomojimo duomenys neskelbtini, neįrašytai į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą “ išnuomotas 27,54 kv. m naudingo ploto būstas neįgaliam asmeniui, vienam auginančiam vaiką. Neringos savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T1-100 „Dėl savivaldybės socialinio būsto išnuomojimo duomenys neskelbtini, neįrašytai į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą “ išnuomotas 51,39 kv. m naudingo ploto būstas neįgaliam asmeniui.

Išnuomotų patalpų naudingas plotas (kv. m) pagal Neringos savivaldybės tarybos sprendimus

Toliau pateikiami duomenys apie išnuomotų patalpų naudingą plotą (kv. m) pagal Neringos savivaldybės tarybos sprendimus įvairiais metais:

Kaip elgtis įvykus nelaimei?

Iškilus grėsmei žmonių gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 ir, priklausomai nuo aplinkybių, kvieskite policiją, greitąją pagalbą ar ugniagesius.

• Jei bute įvyko vandentiekio avarija, kreipkitės į daugiabutį prižiūrinčią organizaciją.
• Sutartu laiku į namus atvykęs specialistas vėl užplombuos vandens skaitiklį.
• Jei radiatoriai šalti, gali būti, kad šildymo sistemoje atsirado oro ir reikia nuorinti radiatorių.

Svarbi informacija Vilniaus miesto gyventojams

Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams.

Asmenys ir šeimos, norintys gauti socialinį būstą, turi atitikti šiuos kriterijus:

• Asmenys ir šeimos, kurie Lietuvoje neturi nuosavo būsto, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo);
• Yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą;
• Yra deklaravę (deklaracijos forma FR0001) savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus ir jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių (vertinamos tik grynosios („į rankas“) metinės pajamos, atskaičius pajamų ir „Sodros“ mokesčius.

Kada prarandama teisė į socialinį būstą?

Teisė į socialinį būstą prarandama, jei:

• Jų socialinio būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv.
• Jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.);
• Jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius daugiau kaip:
  • 35 proc. (lentelėje antrieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“);
  • 50 proc. (lentelėje tretieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“) tuo atveju, jeigu:
    • Asmuo yra be šeimos;
    • Asmuo turi negalią;
    • Šeimoje yra asmenų su negalia;
    • Šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
• Jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą;
• Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka;
• Jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn.

Atlyginimų skaidrumo direktyvos įgyvendinimas

Siekiant užtikrinti darbo užmokesčio skaidrumą ir mažinti vyrų ir moterų atlyginimų skirtumą už tokį patį ar vienodos vertės darbą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymų projektus, kuriais įgyvendinama Europos Sąjungos direktyva dėl skaidraus darbo užmokesčio. Numatoma, kad šie pakeitimai įsigalios nuo 2026 m. birželio 7 d.

Atsižvelgiant į būsimus teisinius pokyčius, darbdaviams rekomenduojama jau dabar peržiūrėti taikomas darbo apmokėjimo sistemas, o jų neturint - parengti ir patvirtinti naujas, užtikrinančias vienodą darbo užmokestį už tokį patį ar vienodos vertės darbą vyrams ir moterims.

Siekiama prisidėti prie darbdavių pasirengimo būsimiems pokyčiams, Valstybinė darbo inspekcija (VDI), bendradarbiaudama su SADM, parengė darbo apmokėjimo sistemų kūrimo rekomendacijas, kurios padeda praktiškai įsivertinti esamą situaciją ir numatyti reikiamus veiksmus.

„Darbo užmokesčio skaidrumas nėra vien formalus reikalavimas - tai pasitikėjimą, vidinį teisingumą ir organizacijos brandą stiprinantis procesas. Kuo anksčiau darbdaviai pradės vertinti savo darbo apmokėjimo sistemas, tuo sklandesnis bus perėjimas prie naujo teisinio reguliavimo“, - pabrėžia VDI vadovas, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Apolinaras Škikūnas.

Ką darbdaviai gali padaryti jau dabar?

VDI rekomendacijose akcentuojama, kad pasirengimas darbo užmokesčio skaidrumo reikalavimams apima ne vien atlyginimų palyginimą, bet visos atlygio sistemos peržiūrą ar sukūrimą.

„Aiškiai apibrėžti kriterijai, skaidrūs atlygio intervalai ir nuoseklus pareigybių vertinimas leidžia ne tik išvengti diskriminacijos, bet ir padeda darbuotojams suprasti, kaip formuojamas jų atlygis ir kokios yra karjeros galimybės“, - pažymi VDI vadovas.

VDI pabrėžia, kad parengtos rekomendacijos yra rekomendacinio pobūdžio metodinė priemonė. Jose pateikiami pavyzdžiai ir geroji praktika nėra vieninteliai galimi sprendimai, o darbdavių teisės ir pareigos nustatomos teisės aktais. Rekomendacijos nėra privalomos ir neturi teisės akto galios, tačiau gali tapti naudingu pagrindu ruošiantis artėjantiems pokyčiams.

Įstatymų projektams dar turės pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Seimas.

Daugiau informacijos apie siūlomus darbo užmokesčio skaidrumo pakeitimus galima rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje.

VDI parengtos darbo apmokėjimo sistemų kūrimo rekomendacijos skirtos padėti darbdaviams jau dabar kryptingai ir nuosekliai pasirengti būsimam teisiniam reguliavimui bei stiprinti sąžiningo ir skaidraus atlygio kultūrą organizacijose.

tags: #soc #bustu #pakeitimai