Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama gyventojų saugumui ekstremalių situacijų ar karinių konfliktų atvejais. Aplinkos ministras 2024 m. vasario 28 d. priėmė naują statybos techninį reglamentą STR 2.07.02:2024 „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai“, kuriame nustatyti minimalūs techniniai bei saugumo reikalavimai naujai įrengiamoms slėptuvėms, priedangoms, kolektyvinės apsaugos statiniams.
Šis reglamentas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl manytina, kad jame numatytos taisyklės padės įrengti saugias ir būtinaisiais patogumais aprūpintas slėptuves, priedangas, kolektyvinės apsaugos statinius.
Visų pirma, svarbu žinoti, kad slėptuvė ir priedanga, pagal teisės aktų nuostatas, nėra visiškai identiški apsaugos objektai. Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas pateikia priedangos ir slėptuvės sąvokas.
Taigi, priedanga apibrėžiama kaip statinys, patalpa, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, galintis sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ar kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu. O slėptuvė yra specialiosios paskirties statinys arba specialiai įrengta patalpa gyventojams, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu arba turi priskirtų būtinų užduočių, apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.
Slėptuvė yra skirta valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų funkcijų tęstinumo užtikrinimui karinės agresijos ar kitokios ekstremalios situacijos atveju. Tad slėptuvių įrengimas yra valstybės, savivaldybės institucijų atsakomybė. O priedanga - tai objektas, skirtas civilių gyventojų apsaugai.
Pagal teisės aktus, nuo 2023 m. sausio 1 d. visuose naujai statomuose daugiabučiuose namuose, kurie yra aukštesni nei 5 aukštai, bei visuomeninės paskirties statiniuose, talpinančiuose daugiau nei 100 asmenų, už priedangų įrengimą yra atsakingas statytojas. Šiuo metu valstybė nėra nustačiusi jokių privalomų reikalavimų dėl priedangų įrengimo senesniuose pastatuose ar privačiuose gyvenamuose namuose.
Tokiu atveju priedangos įrengimu, laikantis naujojo reglamentavimo reikalavimų, turėtų pasirūpinti patys gyventojai, t. y. daugiabučio bendrasavininkai, statinio administratorius ar savininkas. Parenkant patalpas slėptuvei ar priedangai prioritetas teikiamas mūriniuose, monolitiniuose statiniuose esančioms patalpoms su gelžbetoninėmis konstrukcijomis, rūsiams, pusrūsiams, cokoliniams aukštams, eksploatuojamoms slėptuvėms.
Teisės aktai, visų pirma - Vyriausybės nutarimas, nustato slėptuvių ir priedangų poreikio vertinimo reikalavimus, atsižvelgiant į numatomas ekstremalias situacijas ir kitus pavojus. Parenkant statinius ar patalpas, tinkamas slėptuvei įrengti, pirmiausia turi būti svarstoma valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių ir patalpų panaudojimo galimybė ir tik tada, kai tokių statinių ir patalpų nėra galimybių panaudoti, svarstoma privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir patalpų panaudojimo galimybė nuomos, panaudos ar kitais sutartiniais pagrindais arba naujų statinių ir patalpų statyba.
Slėptuvės nėra žymimos specialiais ženklais. Priedangos yra parenkamos atsižvelgiant į:
- valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų savivaldybės administracijos direktoriui pateiktą informaciją apie jų valdomas ir savivaldybėje esančias priedangas, statinius ir patalpas, kurie gali būti parenkami priedangoms įrengti;
- nustatytą priedangų poreikį, vienam gyventojui priedangoje numatant 1,5 kv. metro bendrojo patalpos ploto;
- aplinkos ministro nustatytus priedangų įrengimo reikalavimus;
- vietą (teritoriją) ir joje galinčius kilti pavojus, siekiant maksimaliai apsaugoti gyventojus nuo jų gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių;
- asmenų su negalia poreikius, kurie aptariami su nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis asmenų su negalia interesus.
Parinktos, priedangoms įrengti tinkamos patalpos įtraukiamos į Parinktų priedangų ir jų poreikio sąrašą ir žymimos specialiuoju ženklu.
Slėptuvių ir priedangų įrengimo reikalavimai yra dvejopo - teisinio ir techninio - pobūdžio. Projektuojant slėptuvę privalo būti numatoma vieta geriamojo vandens, maisto ir kuro atsargoms saugoti. Slėptuvės projektiniai sprendiniai turi užtikrinti joje esančių žmonių apsaugą nuo kinetinių grėsmių, kenksmingų medžiagų, kenksmingų dujų ir aerozolių, jonizuojančios spinduliuotės, katastrofinių meteorologinių reiškinių. Joje turi būti numatyta vieta pirmosios medicininės pagalbos priemonėms laikyti.
Slėptuvė turi būti pritaikyta riboto judumo asmenims, be to, joje turi būti numatyta įėjimo ir išėjimo patalpa, avarinis išėjimas, žmonių apsaugos patalpa, medicinos punktas arba medicinos postas, sanitariniai mazgai, dušai, maisto sandėlis su maistui ruošti skirta zona (virtuve), geriamojo vandens atsargų ir avarinio nuotekų rezervuaro patalpos.
Reglamentavimas numato reikalavimus slėptuvės konstrukcijoms, joje privalo būti įrengtos šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, elektros, elektroninio ryšio (interneto) sistemos. Priedangų projektavimui nustatyti menkesni reikalavimai, tačiau joje taip pat turi būti vieta pirmosios medicininės pagalbos priemonėms laikyti, įėjimas ir išėjimas bei avarinis įėjimas ir išėjimas, pirminių gaisro gesinimo priemonių laikymo vieta. Priedangose turi būti elektros sistema, apšvietimas.
Priedangos ir slėptuvės negali būti įrengiamos vietose, kurioms gresia potvynių, žemės drebėjimų pavojus, saugomose aplinkos teritorijose, pavyzdžiui, nacionaliniuose parkuose, vietose su apsunkinta ar apribota prieiga. Priedangos ir slėptuvės privalo būti lengvai pasiekiamos.
Fiziniai asmenys turi teisę įsirengti priedangas ir savo iniciatyva, jiems nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, statiniuose, taip pat ir būstų savininkai (bendraturčiai), jei dėl to sutariama. Tačiau tam dažnu atveju yra būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą, jei priedangai įrengti planuojama statyti naują statinį arba leidimą rekonstruoti jau esantį statinį, siekiant naujai įrengti tam tikras patalpas kaip priedangą ir taip pakeisti jų paskirtį.
Statybą leidžiančius dokumentus įstatymo nustatyta tvarka išduoda meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Pagal naująjį reglamentavimą, fizinis asmuo taip pat privalo laikytis visų priedangos įrengimui numatytų reikalavimų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad valstybė nenumatė jokių instrumentų, kurie galėtų paskatinti gyventojus įsirengti priedangas senesnės statybos daugiabučiuose. Suprantama, kad priedangos įrengimas reikalauja pakankamai didelių išlaidų, todėl siūlytina numatyti mechanizmą, palengvinantį gyventojams šią naštą.
Pavyzdžiui, galimybių gauti lengvatinį kreditą priedangos įrengimui sudarymas daugiabučio namo gyventojams, kreditą imant ir gaunant įsteigtos bendrijos vardu, o valstybei kokia nors dalimi prisidedant prie tokio kredito grąžinimo. Be to, galėtų būti sudarytos sąlygos kredito įmokas visiškai arba iš dalies kompensuoti asmenims, kurie gauna mažiausias pajamas ar yra nepasiturintys.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje yra vykdoma senų daugiabučių namų renovacija, galėtų būti svarstoma teisės aktuose numatyti prievolę, vykdant daugiabučio gyvenamojo namo renovaciją, esant techninėms galimybėms, gyvenamajame name įrengti priedangą. Nors daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijai vykdyti yra suteikiami lengvatiniai kreditai, priedangų įrengimas, vykdant renovaciją, galėtų būti bent iš dalies papildomai finansuojamas valstybės, pavyzdžiui, skiriant tam dalį gynybos mokesčio, dėl kurio įvedimo politiniame ir visuomeniniame lygmenyse šiuo metu vyksta aktyvios diskusijos.
Taigi, kokie yra praktiniai rūsio pritaikymo slėptuvei aspektai? Pirmiausia, labai svarbu atskirti, kad priedanga ir slėptuvė nėra tas pats. Gyventojams pasislėpti nuo tiesioginio ar netiesioginio apšaudymo grėsmės, kilus oro pavojui ar karinei agresijai, yra skirtos priedangos. Jomis iš esmės gali būti įvairios patalpos su kuo mažesniu durų ir langų plotu, pavyzdžiui: daugiabučių rūsiai, požeminės stovėjimo aikštelės, vonios kambariai, sporto įstaigų rūbinės ir panašiai.
Pagal Vidaus reikalų ministerijos nustatytą tvarką, priedangos, įvertinus jų būklę ir priedangoje esančias priemones, yra skirstomos į tris lygmenis: skirtas slėptis iki 5 val., iki 24 val. ir iki 72 val.
Vilniaus savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas aiškina: „Kai kalbame apie privačios nuosavybės statinius, atskiro leidimo įsirengti priedangą, jei tam nereikia patalpų remonto, kapitalinio remonto ar pastato rekonstrukcijos - nereikia. Jei priedanga įrengiama bendrojo naudojimo patalpose, tuomet reikia namo bendrijos arba administratoriaus iniciatyvos. Visuomet galima kreiptis į savivaldybę ir konsultuotis, ar gyventojo priedangai numatytos patalpos yra tam tinkamos, kokius inžinerinius pakeitimus gali reikėti atlikti“.
Karybos ekspertas Darius Antanaitis pataria, kad prieš įsirengiant asmeninę slėptuvę geriausia pasitarti su civilinės saugos specialistu, tačiau, jei jo nėra, galima pasikliauti savo gyvenimiška logika. Pirmiausia reikia pagalvoti, nuo kokių žalingų veiksnių reikalinga slėptuvė. Jei tai karinė situacija, grėsmės gali būti apšaudymas, branduolinis užterštumas ar cheminė tarša. Jei slėptuvė reikalinga karo atveju, pagrindiniai pavojai bus skeveldros, tiesioginis apšaudymas arba bombų bei raketų pataikymas.
Nuo tiesioginio apšaudymo pakanka būti žemiau žemės lygio ir turėti apsaugas iš viršaus bei šonų. Jei norima padidinti išgyvenimo tikimybę esant tiesioginiam raketos ar bombos pataikymui, vertėtų įvertinti laikančiąsias sienas ir papildomai sutvirtinti lubas, įrengiant medines kolonas.
„Paprastai žmonės slėptuvėje būna palyginti trumpai, tačiau būtina patikrinti, ar yra tinkama ventiliacija, vandens šaltinis, galimas antras išėjimas, taip pat svarbu užtikrinti, kad gelbėtojai žinotų apie slėptuvėje esančius žmones. Cheminės avarijos atveju reikia įvertinti, kokia medžiaga išsiliejo, nes kai kurios cheminės medžiagos yra sunkesnės už orą ir gali sukelti pavojų rūsio patalpose esantiems žmonėms. Branduolinio užterštumo atveju būtina turėti filtrus arba bent jau užsandarinti atviras angas, kad radioaktyvios dulkės nepatektų į vidų“, - patarė D. Antanaitis.
Kaip įsirengti slėptuvę rūsyje
Jeigu nusprendžiate savo rūsį pritaikyti pasislėpimui nuo nelaimių, pirmiausia, žinoma, reikia iš jo išnešti viską, ko nereikia. O ką daryti tada - nuo ko pradėti, ką patikrinti, kad nelaimės atveju rūsio lubos ir sienos netaptų amžinojo poilsio vieta ar priežastimi? Anot karybos eksperto, paprastai rūsiai jau būna pakankamai gerai įrengti ir daugeliu atvejų gali suteikti tinkamą apsaugą.
Tačiau norint juos pritaikyti kaip slėptuvę ekstremalioms situacijoms, galima atlikti kelis patobulinimus:
- Konstrukcijos sustiprinimas - jei lubos nėra pakankamai tvirtos, jas galima paremti rąstais ar metalinėmis atramomis, kad būtų sumažinta jų griūties rizika.
- Ventiliacijos užtikrinimas - būtina patikrinti, ar ventiliacija tinkamai veikia, pašalinti užsikimšimus, įrengti papildomus ortakius ar improvizuotus filtrus, kurie sulaikytų dulkes ir radioaktyvias daleles.
- Aplinka ir gaisrinė sauga - svarbu pašalinti lengvai degius daiktus, tokius kaip popierius, mediena ar degios cheminės medžiagos, taip sumažinant gaisro pavojų.
- Atsarginis išėjimas - jei įmanoma, reikėtų įrengti atsarginį išėjimą, kuris leistų evakuotis, jei pagrindinis įėjimas būtų užverstas griuvėsiais.
- Maisto ir vandens atsargos - slėptuvėje būtina turėti ilgai galiojančio maisto, vandens atsargų, taip pat pirmosios pagalbos reikmenų ir būtiniausių įrankių.
- Komunikacija ir apšvietimas - naudinga turėti radiją su baterijomis arba rankiniu generatoriumi, taip pat žibintuvėlius ir atsarginių baterijų, kad būtų galima palaikyti ryšį ir turėti šviesos net dingus elektros tiekimui.
- Šilumos izoliacija ir komfortas - rūsys gali būti vėsus, todėl verta pasirūpinti šiltais drabužiais, antklodėmis ir, jei įmanoma, papildomu šildymo šaltiniu, pavyzdžiui, saugia krosnele ar cheminiais šilumos paketais.
Labai svarbūs aspektai tokiai vietai - ventiliacija ir saugus elektros tiekimas. G. Grubinskas atkreipė dėmesį į oro patekimo užtikrinimą ir apsaugą: „Į patalpas turi būti užtikrinamas oro patekimas, taigi jei patalpos turi ventiliaciją arba langelius, reiktų pasirūpinti šių oro patekimo vietų apsauga. Ventiliacijos sistema yra reikalinga tuomet, kai priedangoje planuojama praleisti daugiau nei 5 val. Jei ventiliacija arba oro patekimas į patalpas yra natūralus, kylant oro pavojui tokias vietas reikia pridengti (pavyzdžiui, paklode), tam, kad būtų sumažinta oro taršos iš lauko rizika. Rekomenduojama priedangoje turėti respiratorių ar kitų asmens apsaugos priemonių“.
D. Antanaitis patarė, kaip ventiliaciją patikrinti buitiniu būdu. Pirmiausia reikėtų rasti ir apžiūrėti ortalius. Jei jų nėra arba jie užsikimšę, galima atlikti paprastą testą su žvakės liepsna - stebint, ar ji juda, galima spręsti apie oro judėjimą patalpoje. Jei patalpa yra visiškai sandari, anksčiau ar vėliau joje esantys žmonės gali uždusti dėl deguonies trūkumo.
„Sprogimų metu pagrindiniai žalingi veiksniai yra smūginė banga ir skeveldros. Tokiu atveju ventiliacija nėra esminis apsaugos elementas, skirtingai nei esant branduoliniam užterštumui. Branduolinės taršos atveju pavojų kelia gama spinduliuotė, nuo kurios apsaugo storos betono sienos, taip pat alfa ir beta dalelės. Nors šias daleles gali sustabdyti net plona sienelė ar tam tikros medžiagos, jos yra ypač pavojingos, jei patenka į organizmą per maistą, kvėpavimo takus ar vandenį, nes gali sukelti mirtiną žalą“, - apie galimus pavojus, susijusius su oro judėjimu, kalbėjo specialistas.
Norint apsisaugoti nuo radioaktyvių dulkių, galima naudoti specialius filtrus arba improvizuotas apsaugos priemones - medžiagas, kurios leidžia orui prasiskverbti, bet sulaiko dulkes. Senos statybos daugiabučių rūsiuose elektros laidai dažnai - netvarkingi, kartais sujungti savadarbių „meistrų“, todėl labai svarbu įsitikinti, kad elektros tiekimas ar nutrūkinėję laidai nekels papildomų rūpesčių prireikus pasislėpti.
„Rūsiai ne tik slėptuvės, bet ir gyvenamųjų namų gyventojų nuosavybė, kuria reikia rūpintis. Todėl nereikia laukti karo, būtina sutvarkyti elektros instaliaciją, kitu atveju namas gali sudegti, net jei karo nesulauks. Manau, namo administratoriai privalo pasirūpinti name gyvenančių žmonių saugumu ne tik karo, bet ir taikos metu“, - aiškino D. Antanaitis.
Rūsys - geriausia slėptuvė
Name, kuriame gyvenama, esanti asmeninė slėptuvė gali būti idealus sprendimas siekiant greitai ir saugiai atsitraukti nuo pavojaus. Tačiau rūsio pritaikymas tam kelia ir nemažai klausimų, pavyzdžiui, ką galima ir ko nereikėtų ten laikyti? O kas nutiktų, jeigu namas būtų sugriautas, o išėjimas iš rūsio - užverstas?
Karybos ekspertas tvirtina, kad nereikėtų nerimauti, nes rūsys - ideali vieta tokiam sprendimui: „Slėptuvės apskritai paprastai įrengiamos rūsiuose. Galimybė, kad visas namas bus sunaikintas, aišku, yra, tačiau ji nėra labai didelė. Be to, gelbėtojai žinos, kur yra gyventojai, kai reikės valyti užgriuvusį pastatą. Mano galva, daugiabučių rūsys yra geriausia įmanoma slėptuvė, nes jis yra po žeme, turi daugumą komunikacijų: vandenį, elektrą, kanalizaciją, ventiliaciją. Be to, jis yra labai arti gyventojų ir, kas labai svarbu, turi dvigubą paskirtį: naudojamas kaip rūsys ir kaip slėptuvė“.
Jis atkreipė dėmesį, kad slėptuvė įrengiama paprastai trumpam laikotarpiui, todėl didesnio komforto dažniausiai nereikia. Norint, visada galima pasirūpinti generatoriumi, tačiau reikia užtikrinti gerą patalpos ventiliaciją, nes veikiant generatoriui išsiskiria nuodingos dujos. Taip pat svarbu pasirūpinti vandens atsargomis ir maistu. Tačiau rūsiuose žmonės dažnai laiko ilgai galiojančius produktus, įvairius konservus, marinuotas daržoves ir panašiai.
Slėptuvės įrengimas labai priklauso nuo gyventojų finansinių galimybių ir fantazijos. G. Grubinskas tokią idėją turintiems gyventojams priminė, kad priedangose turėtų būti laikomi tik tie daiktai, kurie ir įprastu metu neprieštarauja priešgaisrinės saugos reikalavimams. Taigi dideli kiekiai kuro ar dujų gyvenamųjų namų rūsiuose ar požeminėse stovėjimo aikštelėse negali būti laikomi. Dujų balionėlis individualiai viryklėlei gali būti paruoštas kiekvieno žmogaus išvykimo krepšyje, kurį su savimi galima pasiimti į priedangą.
„Pasidaryk pats“ rūsio sienų karkasas (kaip apdailinti rūsį, 2 dalis)
Dalis numatytų statybos rangos darbų rūsio pritaikymui priedangai - pavyzdžiui, įėjimo ir išėjimo durų atnaujinimas, pertvarkymas ar įrengimas - priskiriami prie energinį efektyvumą didinančių priemonių. Numatyta, kad siekiant atitikti gaisrinės saugos reikalavimus modernizuojant daugiabutį namą turi būti atnaujinta, keičiama arba įrengiama apsauga nuo žaibo. Bendrojo naudojimo patalpų, kuriose esantys langai turi būti keičiami, sąrašas papildytas garažais. Siūloma, kad turi būti keičiamos buto ir kitų šildomų patalpų durys, jei jos ribojasi su išore. Pastabas ir pasiūlymus Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos pakeitimų projektui galima teikti iki balandžio 8 d.
Šiame straipsnyje apžvelgėme pagrindinius aspektus, susijusius su slėptuvių ir priedangų įrengimo galimybėmis Lietuvoje. Svarbu prisiminti, kad rūpinimasis savo ir artimųjų saugumu yra kiekvieno iš mūsų atsakomybė, o tinkamai įrengta slėptuvė ar priedanga gali išgelbėti gyvybes ekstremalios situacijos atveju.