Skurdas - viena iš opiausių problemų, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir daugelis pasaulio šalių. Skurdas žmogų išstumia į socialinį užribį, žemesnį visuomenės lygį, o į jį patekti nesunku - tereikia prarasti darbą, susirgti sunkia liga ar pasiduoti žalingiems įpročiams.
Skurstančiaisiais laikomi žmonės, kurių pajamos ir kiti ištekliai (materialiniai, socialiniai, kultūriniai) yra tokie menki, kad neužtikrina toje visuomenėje įprastų būtinų poreikių tenkinimo, skurstantieji negali dalyvauti kitiems žmonėms įprastoje veikloje. Į skurdą patekę arba ties jo riba gyvenantys žmonės patiria ne vien ekonominių problemų, jie taip pat kenčia nuo socialinės atskirties.
Šiame straipsnyje aptarsime skurdo sampratą, priežastis, pasekmes ir galimus sprendimo būdus Lietuvoje.
Skurdo Samprata ir Matavimo Rodikliai
Skurdo samprata yra santykinė ir priklauso nuo šalies ekonominės plėtros lygio, socialinės politikos, visuomenės gyvenimo lygio bendro standarto, gėrybių ir pajamų pasiskirstymo. Svarbi skurdo trukmė. Dėl laikino nedarbo neilgai trukęs skurdas paprastai neturi didesnių padarinių žmogui.
Ilgą laiką skurde gyvenantys žmonės patenka į vadinamuosius skurdo spąstus - žmogus neprisiima atsakomybės už savo gyvenimą, nesistengia pakeisti savo padėties, formuojasi skurdo kultūra. Šiuolaikinėse pramonės visuomenėse nuostabos nekelia tokie reiškiniai kaip benamystė, valkatavimas ar elgetavimas.
Skurdo Ribos
Skurdo, arba skurdo rizikos, lygiui (skurstančiųjų procentinė dalis visame gyventojų skaičiuje) išreikšti naudojamas kriterijus - skurdo riba. Yra dvi pagrindinės skurdo ribų rūšys:
- Absoliuti skurdo riba (dažniausiai nustatoma vadinamojo minimalaus vartojimo reikmenų krepšelio metodu).
- Santykinė skurdo riba, arba santykinė skurdo rizikos riba (susiejama su vidutinėmis disponuojamosiomis pajamomis ar vartojimo išlaidomis).
Kartais absoliuti skurdo riba nustatoma subjektyviuoju metodu - apibendrinus per apklausas gyventojų pateiktus atsakymus į klausimą, kokių minimalių pajamų jiems pakaktų būtiniems poreikiams patenkinti.
Tarptautiniuose tyrimuose taikoma absoliuti skurdo riba - 1,90 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio (perskaičiuoto pagal perkamosios galios paritetą) per dieną. Labiau išsivysčiusiose šalyse dažniau naudojama santykinė skurdo riba, kuri kinta kintant gyventojų vidutinėms pajamoms.
Pagal Europos Sąjungos metodiką ji lygi 60 % šalies vidutinių ekvivalentinio namų ūkio disponuojamųjų piniginių pajamų, tenkančių vienam jo nariui. Abiejų rūšių skurdo ribos gali būti nustatomos ir teisiniu, arba politiniu, metodu: vyriausybė patvirtina ir garantuoja visiems šalies gyventojams minimalias pajamas.
Skurdo Priežastys ir Teorijos
Skurdo aiškinimus galima padalinti į dvi esmines skirtis. Pirmoji jų skurstančiųjų problemas sieja su jų pačių atsakomybe už savo skurdą, tai yra dėl tam tikro jų elgesio ar būdo bruožų, ši traktuotė vadinama „aukos apkaltos“ arba skurdu dėl patologinių veiksnių.
O antroji teorija sako, kad skurdą sukuria ir atkuria struktūrinės visuomenės jėgos. Pirmoji skurdo priežastis aiškinanti priežasčių grupė - skurdas dėl patologinių veiksnių, kurį tam tikra prasme sąlygoja pačių žmonių elgesys ar gyvenimo būdas, ši grupė skirstoma į:
- Individualistinį
- Šeimyninį
- Subkultūrinį požiūrius
Antroji skurdo priežastis aiškinanti traktuotė - struktūrinis požiūris. Čia skurdo priežastys siejamos su visos visuomenės savybėmis. Šis požiūris atskleidžia platesnio masto socialinius procesus, kuriuos nulemia ne pačio žmogaus ypatybės ar gyvensena, bet struktūrinės jėgos.
O. Lewis Skurdo Kultūros Teorija
Tyrinėjant skurdo problemas sociologiškai, be abejonės reikia kalbėti apie vieną didžiausių autoritetų skurdo problemų tyrimuose antropologą Oskar Lewis ir jo skurdo kultūros teoriją. Autorius siūlo į skurdą žiūrėti kaip į dvilypį reiškinį. Visų pirma, skurdas tai ne tik gaunamos minimalios pajamos, tačiau yra ir gyvenimo būdas perduodamas iš kartos į kartą.
Žmonės gyvenantys skurde, turi gana skirtingą kultūrą lyginant su likusiais visuomenės nariais. Kultūra tuo tarpu formuoja lūkesčius, pvz. žiniasklaida „pasitarnauja“ populiarindama tas vertybes, kurios sunkiai prieinamos daugeliui arba išvis nepasiekiamos, teisėtais būdais.
Vieni visuomenės nariai dėl to laimi - jie puikiai adaptuojasi, kiti pralaimi - nes nesugeba pritapti prie pokyčių lemiamų socialinio gyvenimo sąlygų, taigi jie lieka užribyje, paraštėse. Tokioje situacijoje formuojasi kultūra, kuri kaip adaptacinė reakcija į kaitą sukelia beviltiškumo jausmą, fatalizmą, pasyvumą, susitaikymą su likimu.
Skurdo Lygis Lietuvoje
Skurdo tyrimai Lietuvoje pradėti atkūrus nepriklausomybę. 2000 m. priimta Skurdo mažinimo Lietuvoje strategija, vėliau - 2004-2006 nacionalinis kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmų planas, 2009 - Nacionalinė 2010 Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi programa ir kita.
2006 m. įkurtas 50 organizacijų vienijantis Lietuvos nevyriausybinių organizacijų Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, priklausantis Europos kovos su skurdu tinklui (EAPN, įkurtas 1990).
Lietuvos statistikos departamento duomenimis:
- 2018 m. skurdo rizikos riba namų ūkiui, kurį sudarė vienas asmuo, buvo 345 eurai per mėnesį, namų ūkiui, susidedančiam iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų, - 724 eurai per mėnesį.
- Už šią ribą mažesnėmis pajamomis disponavo 18,8 % visų gyventojų (13,8 % Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio, 27 % kitų miestų ir 31,3 % kaimo gyventojų).
- Žemiau absoliučios skurdo ribos (245 eurai per mėnesį vienam asmeniui arba 515 eurų per mėnesį namų ūkiui, susidedančiam iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų) gyveno 11,1 % Lietuvos gyventojų.
- 2020 m. absoliutaus skurdo riba buvo 257 eurai vienam asmeniui ir 540 eurų šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 m. amžiaus, skurdo rizikos lygis buvo 430 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui.
- 2021 m. absoliutaus skurdo riba buvo 260 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 546 eurų šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 m. amžiaus, žemiaus absoliutaus skurdo ribos gyveno apie 110 000 gyventojų, skurdo rizikos lygis buvo 483 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1015 eurų šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 m. amžiaus.
Ši informacija leidžia geriau suprasti skurdo mastą ir tendencijas Lietuvoje.
Skurdo Mažinimo Strategijos ir Politika
Jungtinės Tautos 1993 m. kovą su skurdu įvardijo vienu svarbiausių uždavinių. 1995 m. Kopenhagoje paskelbtą Žmogaus socialinės raidos deklaraciją pasirašė 116 šalių (ir Lietuvos) vyriausybių vadovai ir įsipareigojo parengti savo šalių skurdo mažinimo strategijas.
Visų pirma, mes neturime tikslo mažinti skurdą, todėl jis ir nekinta reikšmingai. Nėra tarpinstitucinio bendradarbiavimo, suvokimo, kad socialinė sritis ir skurdo mažinimas nėra vien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) reikalas. Tai apima labai daug sričių - švietimo ministeriją, ūkio ministeriją, finansų ministeriją. Kadangi pats skurdas yra labai kompleksinė problema, tad ir jai spręsti reikia kompleksinių priemonių. Toliau kalbant, mes neturime skurdo mažinimo strategijos.
Sakyčiau, kad mes pagaliau priaugom prie bendro susitarimo. Tai nėra lengva, bet yra valstybių, kurios susitaria, pavyzdžiui, Airija. Jie ėmė ir susitarė - dėl skurdo mažinimo strategijos. Tiesiog susitarė kokia kryptimi eis. Lygiai taip ir Lietuvoje reiktų išlipti iš peštynių marškinėlių ir žengti žingsnį - visiems susėsti ir galvoti kaip mes mažinsime skurdą ir keisime situaciją.
Dar labai svarbus yra savivaldybių vaidmuo. Gali priimti pačius geriausius įstatymus, bet tiesiogiai tą politiką įgyvendina savivaldybės. Tad jeigu pati savivaldybė sau nekels tikslo per savo socialines priemones sumažinti skurdą, tai vargu ar kas pasikeis.
Pavyzdžiui, 2012 -2014 m. buvo vykdyta socialinės piniginės paramos reforma. Tai pagrindinis tikslas buvo suefektyvinti lėšų panaudojimą, bet nebuvo keliamas tikslas sumažinti skurdą. Reforma vykdoma, bet viskas dėl pinigų, dėl efektyvumo. Įvykdžius reformą paramos gavėjų skaičius sumažėjo. Dalis žmonių dėl ekonomikos pagerėjimo išėjo iš paramos sistemos, bet niekada nebuvo rimtai domėtasi, kas nutiko su žmonėmis, iškritusiais iš paramos sistemos ir ar iš tiesų jie išėjo iš skurdo.
Dar išskirčiau, jog pati mūsų visuomenė skurdą suvokia kaip pačių skurstančiųjų problemą. Lietuvoje skursta kas penktas žmogus, o tai iš tiesų yra labai didelis skaičius žmonių, bet vis dar manoma, kad jie yra patys dėl to kalti. O kadangi „jie patys yra dėl to kalti“, mes, kaip visuomenė, duodam valdžios institucijoms „įrankį“ nieko dėl to nedaryti - „tegul patys skurstantieji savo problemas ir sprendžia“.
Tačiau, jeigu pati visuomenė garsiai kalbėtų, jog skurstantieji taip pat yra mūsų žmonės ir mes turime jais rūpintis, nes jie pakliuvo į tą situaciją nesvarbu dėl kokių priežasčių, tai tada atsirastų tam tikras spaudimas, valdžia veiktų ir sprendimai būtų priimti.
Apibendrinant, stigmatizavimas irgi labai neigiamai veikia skurdo problemos sprendimą, juk niekas nenori, nepasirenka gyventi skurde…
Pažeidžiamos Gyventojų Grupės
Žiūrint pagal amžiaus grupę, labiausiai skurstantys yra pensininkai - 2017 metų duomenimis, iš jų skursta 36 proc. Paminėtina, jog šis skaičius yra ženkliai paaugęs nuo 2016 metų.
Kalbant apie kitas grupes, skurstančių vienišų tėvų su vaikais yra - 48,4 proc., daugiavaikių šeimų - 44,3, bedarbių - 61,5 proc. Neraminanti tendencija - jau šeštus metus auga asmenų su negalia skurdo rizikos lygis Lietuvoje. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad net 35 % neįgaliųjų susiduria su skurdo rizika. Asmenų su negalia skurdo rizikos lygis beveik dvigubai didesnis negu tų, kurie negalios neturi (17 %).
Turėdami itin ribotas galimybes dalyvauti visuomeniniame gyvenime bei darbo rinkoje, neįgalieji vis dažniau atsiduria socialinėje atskirtyje ir visuomenės užribyje.
Kaip Galime Prisidėti Prie Skurdo Mažinimo?
Visų pirma keisti savo požiūrį. Skursta kas penktas, tai yra didelis skaičius, tad labai lengva atsidurti šių žmonių tarpe - liga, darbo netekimas, slaugomas asmuo - daugybė priežasčių gali būti.
Todėl reikia galvoti apie tai, kad skurstantys asmenys yra mūsų visuomenės dalis ir negalima tikėtis, kad tai išsispręs savaime. Visuomenė privalo daryti spaudimą politikams.
Toliau, visada galima eiti savanoriauti arba prisidėti prie NVO imantis kažkokių konkrečių veiksmų padėti žmonėms, turintiems finansinių sunkumų. Galiausiai, tiesiog padėti šalia esančiam žmogui.
Kartais tiesiog reikia nepamiršti, kad yra, galbūt, kaimynas kuriam gali padėti arba, jeigu pats negali padėti, o žmogus pats nepraneša savivaldybei apie savo bėdas, galima paskatinti jį kreiptis arba nueiti kartu su juo.
Tiesiog, pastebėjimas žmogaus, kuris yra sudėtingoje situacijoje, nes jis ten, greičiausiai, nėra amžinai, tačiau klausimas, kaip greitai mes jam padėsime, jeigu tik galime.
Šis straipsnis apžvelgė skurdo problemą Lietuvoje, jo priežastis, pasekmes ir galimus sprendimo būdus. Svarbu suvokti, kad skurdas yra kompleksinė problema, reikalaujanti ne tik valstybės, bet ir visuomenės įsitraukimo.
Lentelė: Skurdo rodikliai Lietuvoje (2018-2021 m.)
| Rodiklis | 2018 m. | 2020 m. | 2021 m. |
|---|---|---|---|
| Skurdo rizikos riba (vienam asmeniui) | 345 Eur | 430 Eur | 483 Eur |
| Absoliutaus skurdo riba (vienam asmeniui) | 245 Eur | 257 Eur | 260 Eur |
| Skurdo rizikos lygis | 18.8% | N/A | N/A |
| Gyvenančių žemiau absoliutaus skurdo ribos | 11.1% | N/A | Apie 110,000 gyv. |