Visuomenėje vyrauja suvokimas, kad santuokoje įgytas turtas tampa bendru ir gali būti naudojamas bendroms prievolėms vykdyti. Tačiau rečiau susimąstoma, koks konkretus turtas po santuokos sudarymo tampa bendru ir kokios teisinės pasekmės sutuoktiniams dėl to gali kilti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta skolų išieškojimas iš asmeninės nuosavybės, ypač kai kalbama apie sutuoktinių turtą.
Bendrosios jungtinės nuosavybės teisė reiškia, kad turtas yra bendras, o konkretaus sutuoktinio dalis šiame turte nėra nustatyta.
Skolos išieškojimas iš bedarbio pašalpos | Teisinėkonsultacija.lt
Sutuoktinių prievolės ir turto teisinis režimas
Sutuoktinių prievolės, kaip ir turtas, gali būti tiek bendros, tiek asmeninės. Asmeninės prievolės gali atsirasti iki santuokos arba jos metu. Svarbu suprasti, kad po santuokos sudarymo ima galioti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, kad turtas, įsigytas po santuokos tiek abiejų, tiek vieno sutuoktinio vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Ar žmonos skolos gali būti išieškomos iš vyro turto ir - atvirkščiai? Taip, jeigu sutuoktinių turtas nėra teisiškai padalintas. Prievolės dėl santuokos netampa bendros, tačiau, asmeniui sudarius santuoką, jo turto teisinis režimas gali pasikeisti. Svarbu, ar asmenys yra nusistatę teisinį savo turto režimą vedybų sutartimi.
Į kokį šeimos turtą nukreipiamas skolų išieškojimas?
Įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito sutuoktinio lėšų, jeigu šios lėšos nėra jo asmeninė nuosavybė. Asmenine nuosavybe pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnį pripažįstamas iki santuokos atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos.
Tai reiškia, kad nemokaus sutuoktinio skolos atlikus tam tikras teisines procedūras gali būti išieškomos iš bet kokio šeimos turto, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis - pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Pagal šį principą sutuoktiniui priklauso dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai.
Išieškojimo sąlygos iš bendro sutuoktinių turto
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš dalies, priklausančios bendram sutuoktinių turtui. Iš to galime suprasti, kad išieškojimas galimas tik iš sutuoktiniui asmenine nuosavybe priklausančio turto arba iš bendro turto dalies, priklausančios skolininkui.
Dažnas nustemba sužinojęs, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis ar senatvės pensija - pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Sutuoktiniui priklauso 50 % dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai.
Visgi tokia antstolio teisė nėra absoliuti bei gali būti įgyvendinama tik esant tam tikrų sąlygų visumai. Visų pirma, antstolis gali vykdyti išieškojimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pagal vieno iš sutuoktinių asmenines prievoles tik tuo atveju, jei skolininku esantis sutuoktinis neturi jokio asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto arba tokio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti. Tai reiškia, kad tokį išieškojimą vykdantis antstolis pirmiausia turi išsiaiškinti, ar skolininku esantis sutuoktinis turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti įvykdytas toks išieškojimas, ir tik nustačius, kad sutuoktinis tokio turto neturi, išieškojimas gali būti nukreipiamas į to sutuoktinio dalį bendrame turte.
Antra, nors įstatymas įtvirtina prezumpciją, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, išieškojimą vykdantis antstolis, net ir esant aukščiau nurodytais pirmajai sąlygai, negali savarankiškai įvykdyti išieškojimo iš ½ dalies bendro sutuoktinių turto, tame tarpe ir iš ½ dalies kito sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio. Antstolis tokią teisę įgyja tik po to, kai yra tiksliai nustatoma skolininku esančio sutuoktinio dalis bendrame turte, o pats antstolis teisės nustatyti sutuoktinio dalies bendrame turte pagal įstatymus neturi. Tokią teisę turi tik patys bendraturčiais esantys sutuoktiniai ir teismas, į kurį šiuo tikslu turi teisę kreiptis tik išieškotojas, bet ne pats antstolis.
Ir tik po to, kai tokiu būdu yra tiksliai nustatoma skolininku esančio sutuoktinio dalis bendrame turte, antstolis įgyja teisę pradėti vykdyti išieškojimą iš tos dalies, tame tarpe - ir iš dalies kito sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio ar kitų panašaus pobūdžio pajamų. Kadangi paprastai yra nustatoma, kad skolininku esančiam sutuoktiniui priklauso ½ dalis kito sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio ar kitų panašaus pobūdžio pajamų, būtent iš šios dalies ir yra vykdomas išieškojimas, o likusia ½ dalimi šių pajamų kitas sutuoktinis gali disponuoti laisvai savo nuožiūra.
Visgi šiame kontekste būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas suteikia išieškojimą vykdančiam antstoliui teisę areštuoti visą bendrą turtą tol, kol bus nustatyta skolininku esančio sutuoktinio dalis šiame turte, kas tuo pačiu reiškia, kad kitas sutuoktinis tokio arešto taikymo laikotarpiu laikinai negalės laisvai disponuoti visu savo gaunamu darbo užmokesčiu ar kitomis panašaus pobūdžio pajamomis.
Išieškojimą vykdantis antstolis neturi aukščiau aptariamos teisės nukreipti išieškojimą į skolininku nesančio sutuoktinio darbo užmokestį (jo dalį), jei sutuoktiniai yra sudarę vedybinę sutartį bei joje yra susitarę, kad visas jų turtas, įgytas po santuokos sudarymo, jiems priklauso asmeninės nuosavybės teise, arba yra susitarę, kad asmeninės nuosavybės teise jiems priklauso kiekvieno iš jų gaunamas darbo užmokestis.
Vedybų sutartis kaip apsauga nuo skolų išieškojimo
Kai vieno sutuoktinio skolos yra pradedamos išieškoti iš kitam sutuoktiniui priklausančio turto ar lėšų, dažnu atveju sutuoktiniai sudaro vedybų sutartį. Tokia sutartimi jie gali pakeisti įstatymo taikomą turto teisinį režimą ir susitarti, kad visas po santuokos sudarymo įgytas sutuoktinių turtas, yra laikomas kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe.
Sutuoktiniai gali pasirinkti alternatyvų viso savo turto ar tam tikros jo dalies teisinį režimą (asmeninės ar bendrosios dalinės nuosavybės) sudarydami vedybų sutartį. Tad jeigu sutuoktiniai vis dėlto nelinkę dalytis tokių prievolių (vieno iš sutuoktinių skolų padengimo) našta, jie gali nusistatyti teisinį savo turto režimą vedybų sutartimi. Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium.
Vedybų sutartis gali būti sudaryta tiek iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis), tiek bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis). Vedybinė sutartis, sudaryta iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip.
Siekiant išvengti tokios situacijos, kuomet vieno iš sutuoktinių asmeninės skolos yra pradedamos išieškoti iš kito sutuoktinio darbo užmokesčio, sutuoktiniams vertėtų sudaryti vedybų sutartį, į ją įtraukiant sąlygą, kad kiekvieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis bei pajamos, gautos iš kitokios sutuoktinių veiklos, yra laikomas jų asmenine nuosavybe. Taip pat vedybų sutartyje galima susitarti ir dėl kito šeimos turto teisinio režimo.
Sudarius ir įregistravus tokią sutartį, reikėtų kreiptis į antstolį su prašymu, pavyzdžiui, nutraukti skolos išieškojimą iš skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio ar kitų pajamų, iš kurių jau yra pradėtas vykdyti išieškojimas.
Išieškojimo apribojimai
- Skolos išieškojimas iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galimas tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų (CPK 663 str.).
- Skolos išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.
Pagal bendrą taisyklę 20 proc. nuo sumos neviršijančios MMA ir 70 proc.
Antstolio veiksmai areštavus sąskaitą
Dažna situacija, kai iš asmens darbo užmokesčio yra išieškomos jo sutuoktinės (-io) skolos, nors pats asmuo ir nėra pripažintas bendraskoliu ir jokie vykdomieji raštai dėl išieškojimo iš jo nėra išduoti. Asmens darbovietėje gaunamas antstolio patvarkymas, kuriuo darbdavys įpareigojamas atlikti išskaitymus iš skolininkės (-o) sutuoktinio (-ės) darbo užmokesčio bei išieškotas sumas pervesti į antstolio banko sąskaitą.
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas (įskaitant ir iš darbo teisinių santykių gaunamas pajamas), sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Antstolis dėl nemokaus sutuoktinio (-ės) skolų gali nukreipti išieškojimą į bet kokį šeimos turtą, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.
Tais atvejais, kai skolininkas (-ė) nedirba ir neturi išieškoti tinkamo turto, skola gali būti išieškoma iš jo sutuoktinio (-ės) pajamų ar banko sąskaitoje laikomų piniginių lėšų. Taigi, skolos išieškojimas gali būti vykdomas iš skolininko (-ės) sutuoktinės (-io) darbo užmokesčio (ar kito bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto), jeigu šios piniginės lėšos nėra jos (-o) asmeninė nuosavybė. Nors prievolės dėl santuokos ir netampa bendros.
Pažymėtina tai, kad turtas yra bendras tol, kol nepadalijamas įstatymo nustatyta tvarka.
Teismų praktika
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad abiejų sutuoktinių dalys yra lygios.
Skolų išieškojimas skyrybų atveju
Skyrybų procese sutuoktiniai pasidalija ne tik turtą, bet ir prievoles. Teismas patvirtina šalių taikos sutartį arba savo sprendimu išsprendžia ginčą dėl prievolių kilmės ar turimo turto pasidalinimo. Todėl nereikia bijoti, kad skyrybų atveju, sutuoktinio turimos skolos bus padalintos proporcingai, jei jos yra asmeninės.
Svarbu nedelsti ir kreditoriams Neuždelsti turto padalijimo svarbu ir kreditoriams. Jei sutuoktinių pajamų atidalinimo procedūros per tam tikrą laiką neatliekamos, kreditorius nebegali tikėtis skolos išieškojimo būtent iš šių pajamų.
Konsultacijoje pateikti paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.