Bankroto procesas yra sudėtinga procedūra, kurios metu siekiama patenkinti kreditorių reikalavimus iš skolininko turto. Vienas iš svarbiausių šio proceso etapų yra skolininko turto perėmimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip šis procesas vyksta Lietuvoje, kokie yra pagrindiniai jo etapai ir teisinis reglamentavimas.
Bankroto proceso esmė ir tikslai
Nagrinėjant bylas, svarbu ne tik priimti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, bet ir įgyvendinti rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje suformuluotus įpareigojimus. Asmens tikslas nėra pats teismo procesas ir teismo sprendimo priėmimas. Pažeistos subjektinės teisės atkuriamos tada, kai atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus, pavyzdžiui, perduoda priteistą turtą, atlygina žalą, grąžina pinigus.
Civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo priėmimu. Dažnai valstybės pagalbos reikia net įsiteisėjus teismo sprendimui. Jeigu atsakovas savanoriškai nevykdo priimto teismo sprendimo, pradedamos taikyti priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemonės.
Teismo sprendimo įgyvendinimo sąvoka kur kas platesnė, nei vykdymo sąvoka. Įgyvendinami visi teismo sprendimai, o ar kils būtinybė pasinaudoti procesinėmis prievartos priemonėmis, tam kad įvykdyti teismo sprendimą, priklauso nuo priimto sprendimo turinio.
Teismo sprendimų klasifikacija
Mokslininkai procesualistai pateikia kur kas detalesnę teismo sprendimų rūšis klasifikaciją. Teismo sprendimai civilinio proceso teisės doktrinoje klasifikuojami remiantis įvairiais kriterijais. Pagal teisės gynimo būdą, taikomą teismo sprendimu, skiriami teismo sprendimai dėl pripažinimo, priteisimo ir teisinis santykis modifikavimo.
- Sprendimai dėl pripažinimo: Pažeista subjektinė teisė apginama jau konstatuojant, kad ieškovas turi tam tikrą teisę, o atsakovas ją pažeidė.
- Sprendimai dėl priteisimo: Atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus (pavyzdžiui sumokėti tam tikrą pinigų sumą) arba susilaikyti nuo tam tikrs veiksmų atlikimo.
Norint atskleisti teismo sprendimo įgyvendinimo ir teismo sprendimo vykdymo sąvokų skirtumą reikšminga paminėti teismo sprendimų klasifikaciją pagal teisės gynimo būdą ir priverstinio vykdymo būtinumą. Pagal teismo sprendimo priverstinio vykdymo būtinumą skiriami teismo sprendimai, kuriuos reikia priverstinai vykdyti (vykdytini teismo sprendimai) ir kurie nereikalauja priverstinio vykdymo.
Apie priverstinį sprendimų vykdymą galima kalbėti ir tada, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu (LR CPK 273 straipsnis). Atsakovui atsisakius vykdyti teismo nurodymus, ieškovui kyla būtinybė kreiptis į antstolį, kuris, pasitelkęs priverstinio vykdymo mechanizmą, padės atstatyti pažeistas atsakovo teises, kuris pažeidimo faktą sprendimu patvirtino teismas, kitaip tariant, kyla būtinybė pradėti priverstinio teismo sprendimų vykdymo procesą.
Pagal LR CPK teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats (LR CPK 281 str.). LR CPK 281 straipsnis pateikia bendrąją taisyklę, kad galima pradėti priverstinai vykdyti sprendimą tik jam įsiteisėjus. Vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, išvengiama jo įvykdymo atgręžimo klausimo sprendimo (LR CPK 760 - 762 str.), jeigu išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka sprendimas yra panaikinamas.
Neįsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti priverstinai vykdomas tik LR CPK 282 - 283 straipsniuose nurodytais atvejais. Tai siekiama apginti pagrindines žmogaus teises, taip pat jeigu delsimas vykdyti sprendimą gali padaryti ieškovui daug žalos.
Vykdymo procesas: samprata ir etapai
Analizuojant vykdymo proceso sampratą, būtina pažymėti, kad LR CPK nustatyta tvarka vykdomi ne tik teismo priimti sprendimai ar kiti procesiniai dokumentai, bet ir kitos institucijos išduoti vykdytini dokumentai. Vykdytinas dokumentas yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą - pagrindinį vykdomąjį dokumentą. Vykdymo procesas galimas tik esant vykdomajam dokumentui. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (LR CPK 586 str.).
Vykdomieji dokumentai yra:
- Vykdomieji raštai, išduoti teismų jų sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu;
- Teismo įsakymai;
- Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;
- Kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.
Kai kuriais atvejais vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas. Tokiais atvejais vykdomojo dokumento išduoti nereikia. Vykdymo procesas galimas tik esant vykdomajam dokumentui ir be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (LR CPK 586 str.).
Vykdomojo rašto išdavimas
Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, pagal rašytinį išieškotojo prašymą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (LR CPK 646 str. 1 d.). Be išieškotojo prašymo vykdomasis raštas gali būti išduodamas tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala, kai išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvybę (LR CPK 646 str.).
Skubaus vykdymo atvejais pagal išieškotojo rašytinį pareiškimą vykdomąjį raštą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo išieškotojui išduoda skubiai vykdytiną sprendimą priėmęs pirmosios, apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas (LR CPK 646 str. 2 d.). Teismo išduotą vykdomąjį raštą antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta, pateikia išieškotojas arba jo atstovas. Taigi vykdymo procesas paprastai prasideda išieškotojo iniciatyva, taip vykdymo procese realizuojamas dispozityvumo principas, įtvirtintas LR CPK 13 straipsnyje.
Antstolis vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda jį vykdyti (LR CPK 651 str. 3 d.). Apibendrinant tai kas išdėstyta šioje dalyje, darytina išvada, kad kai kuriais atvejais kalbėti apie teisės į teisminę gynybą visišką realizavimą, galime tik tada, kai teismas ne tik priima teismo sprendimą, bet toks teismo sprendimas yra vykdomas.
Vykdymo procesiniams teisiniams santykiams atsirasti reikalinga juridinis faktų sudėtis - vykdomojo dokumento išdavimas, vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti ir antstolio priėmimas jį vykdyti. Valstybė, prisiėmusi pareigą užtikrinti materialinių subjektų teisių gynimą, tai įgyvendina, užtikrindama kiekvienam teisės subjektui teisminę jo pažeistų teisių ir interesų gynybą bei teismo proceso metu priimto teismo sprendimo įvykdymą prievarta.
Valstybės naudojamos prievartos priemonės, kuriomis siekiama priversti asmenį paklusti priimtam teismo sprendimui ir įvykdyti jame suformuluotus paliepimus, visuma ir yra vykdymo procesas. Vykdymo proceso tikslas - užtikrinti vykdytinų teismo sprendimų įgyvendinimą, taikant valstybės prievartos priemones, kai teismo sprendimo skolininkas nevykdo gera valia.
Vykdymo proceso teisinis reglamentavimas ir principai
Civilinio proceso teisės doktrinoje civilinio proceso ribos paprastai apibrėžiamos teisminiu procesu ir šio proceso metu priimto teismo sprendimo vykdymu, žinoma jei jis yra būtinas. Civilinis procesas, kaip bet kuris kitas procesas, vyksta tam tikrais etapais (civiliniame procese šie etapai vadinami stadijomis).
Kad būtų pasiekti civiliniam procesui keliami tikslai (tam tikrais atvejais) nepakanka, vien išnagrinėti bylą ir priimti teismo sprendimą. Vykdymo proceso, kaip baigiamosios civilinio proceso stadijos tikslas - įgyvendinti teismo sprendimus, kad būtų pasiekti visam civiliniam procesui keliami tikslai.
Teismo proceso ir vykdymo proceso tikslų vienovę nurodo ir V. Viašinskis. Vertindami vykdymo proceso teisinę prigimtį, galime nagrinėti teisingumo vykdymo bei teismo sprendimo kaip teisingumo akto vykdymo sampratas, ir atskleisti esant itin glaudų ryšį tarp teismo priimto sprendimo, kaip teisingumo akto, ir šio sprendimo realaus įgyvendinimo.
Teisingumo tikslas bus pasiektas tik tada, kada bus įvykdytas teismo sprendimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas vienoje iš bylų taip pat yra pažymėjęs, jog teisingumas gali būti įvykdytas ir pasiekti savo tikslą tik tada, kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas.
Teismo vaidmuo vykdymo procese
Įvykdžius institucinę antstolių sistemos reformą - teismo sprendimų vykdymo pagrindines funkcijas perdavus privatiems antstoliams, daugelį teismo sprendimų vykdymo klausimų reglamentuoja ne tik LR CPK, bet ir LR Antstolių įstatymas, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija ir kt.
Šie teisės aktai sąlygojo ir tam tikrs abejonis dėl teismo sprendimų vykdymo vietos civilinio proceso teisės sistemoje atsiradimą, kurios grindžiamos būtent tuo, kad įvykdžius institucinę antstolių sistemos reformą teismas nebėra vykdymo proceso subjektu, antstoliai tiesiogiai teismui nepavaldūs, o ir vadinami jie nebe teismo antstoliais, o tiesiog antstoliais.
Tačiau vien subjektyvusis kriterijus - kas ir kaip vykdo priimtą teismo sprendimą, dar nenulemia vykdymo proceso vietos civilinio proceso teisės sistemoje. Pasak E. A. Pašukanio, valdžia priklauso tam, kurio valia yra įgyvendinama, o ne tam, kuris įgyvendina tą valią. Valdžios organu turi būti laikomas tas organas, kurio valia įgyvendinama, o ne tas, kuris įgyvendina svetimą valią.
Teismas vykdymo procese atlieka svarbias funkcijas, pavyzdžiui, sankcionuoja tam tikrus antstolio veiksmus (LR CPK 602 straipsnis) ir kt. Be jau minėtos vykdymo proceso, kaip baigiamosios civilinio proceso stadijos prigimties teorijos, išskiriamos ir kitos teorijos dėl teisinės vykdymo proceso prigimties.
Teismų praktika
Civilinė byla Nr. 2A-541-943/2015 yra puikus pavyzdys, kaip teismas nagrinėja ginčus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bankroto procese. Šioje byloje BUAB „Saulės labirintai“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiomis žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas prieš bankroto bylos iškėlimą. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pripažino sandorius negaliojančiais ir taikė restituciją.
Ši byla iliustruoja, kaip svarbu teisingai įvertinti sandorių teisėtumą ir jų įtaką kreditorių interesams bankroto procese. Teismas atidžiai analizuoja sandorių sudarymo aplinkybes, kainą ir šalių ketinimus, siekdamas užtikrinti kreditorių interesų apsaugą.
Apeliacinės instancijos teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-434/2014 pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir paliko skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs atsakovo A. S. kasacinį skundą konstatavo, kad byloje nėra tinkamai įvertintas ir aptartas restitucijos taikymo klausimas, be to, nurodė, kad nėra atitinkamo ryšio egzistavimo tarp restitucijos taikymo pagal negaliojančiu pripažinto 2010 m. spalio 20 d. sandorio ir 2010 m. gruodžio 6 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu. Kasacinės instancijos teismas, panaikinęs apeliacinės instancijos teismo nutartį, perdavė 2010 m. gruodžio 6 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo klausimus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Taigi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalykas yra 2010 m. gruodžio 6 d. pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo klausimų teisinis įvertinimas.
Ieškiniu 2010 m. gruodžio 6 d. pirkimo - pardavimo sutartį, kuria S. ir L. P. A. S. perleido už 17 000 Lt 0,89 ha ploto ginčo žemės sklypą, buvo prašoma pripažinti tariamuoju. Ieškovo atstovė teigė, jog šis sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, nesiekiant jokios ekonominės naudos. Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą - išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2005). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006). Taigi, tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas.
Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai - ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas kompleksiškai - tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą - atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014).
tags: #skolininko #turto #peremimas #bankroto #procese