Vilniuje prasidėjo naujo mokslo paskirties pastato statybos, į kurį 2026 m. įsikels VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institutas (AGAI). Tai žymės didelio projekto pabaigą - AGAI perkėlimą iš Rodūnios g. Anot VILNIUS TECH kanclerio doc. dr., studijų, mokslo, administracijos ir laisvalaikio užsiėmimų sutelkimas vienoje vietoje - Linkmenų studijų miestelyje - leis AGAI bendruomenės nariams labiau susikoncentruoti į studijas, darbą, veiklas, suteiks daugiau galimybių dalintis žiniomis ir puoselėti bendruomeniškumą.
Priestato statybos pradėtos pardavus senus AGAI pastatus šalia oro uosto. 840 m2 ploto priestatas Linkmenų gatvėje, kurio statybą planuojama užbaigti iki 2026 m. Tai, kad naujajame pastate bus rengiami aviacijos specialistai, bus nesunku suprasti vos užėjus į vidų - bendroje erdvėje pasitiks lėktuvas. Nauja erdvė išsiskirs ir savo dizaino sprendimais: be lėktuvo, kuris tikrai atkreips pastato lankytojų dėmesį, čia bus įrengti laiptai, kurie atliks dvi funkcijas - judėjimo ir studentų susibūrimo taško, kur bus galima leisti laiką tarp paskaitų.
Didelis naujojo pastato plotas bus skiriamas ir laisvalaikio erdvėms - holams, bibliotekai su skaitykla. Darbų, kurios vykdo UAB „SADA LT“, sąmata siekia 2,5 mln. eurų. Pastato projektavimo ir statybos darbai finansuojami nuosavomis VILNIUS TECH lėšomis, taip pat lėšomis, gautomis pardavus AGAI pastatus Rodūnios gatvėje.
VILNIUS TECH Investicijos į Infrastruktūrą ir Energijos Taupymą
VILNIUS TECH nuolat investuoja į universiteto infrastruktūros, studijų, mokslo ir gyvenimo sąlygų gerinimą. 2024 m. spalį ant Mechanikos, Elektronikos ir Transporto fakultetų Laboratorinio korpuso pradėjo veikti 39,6 kWp saulės elektrinė, o netrukus tokios elektrinės pradės veikti Centriniuose rūmuose bei Linkmenų fabrike. Iš atsinaujinančių šaltinių gaunamas elektros energijos kiekis sudarys iki 10 proc.
Būsto Remonto Iššūkiai ir Sprendimai
Namų remontas atsiduria ne paskutinėje streso intensyvumo skalės vietoje. Dažnai šis darbas suryja pramogoms skirtą laiką ir net kelia barnius šeimoje. Ką jau kalbėti apie tai, kad remontas beveik visuomet kainuoja daugiau nei buvo planuota.
Remonto Planavimas
Architektas ir architektūros studijos „Roda Architects“ vadovas Rytis Kaminskas teigia, kad būsto remontas ar rekonstravimas turi vieną esminį skirtumą nuo būsto statybos. Imantis remonto dažniausiai atrodo, kad darbų reikės padaryti mažiau. Tačiau situacija pasikeičia pradėjus ardyti sienas, grindis - atsidengia kažkas, ko negalima palikti. Prireikia papildomų darbų, apie kuriuos, planuojant išlaidas, nebuvo pagalvota. Taip ypač dažnai nutinka pradėjus remontuoti naujai įsigytą būstą. Statant jį nuo nulio, galima tiksliai apskaičiuoti, kokių darbų, medžiagų reikės, bet remontuojant visada lieka klaustukas, kurio joks profesionalas negali numatyti.
„YIT Kausta būstas“ projektų vadovo Jurijus Butiajevo teigimu, šiuo atveju gelbsti detalus planas ir kokybiškas būsto įrengimo projektas. Kuo tiksliau sudaromas planas, tuo greičiau ir geriau įrengiamas būstas. Be to, taip lengviau kontroliuoti patį procesą, sutarti su statybininkais, dizaineriais ar kitais darbų vykdytojais.
Medžiagų Pasirinkimas ir Finansų Valdymas
Šalia nuoseklaus planavimo svarbu nepamiršti ir tokio paties medžiagų pasirinkimo. Pasak interjero dizainerės Kristinos Grybaitės, pasitaiko, jog klientai nesudaro preliminarios išlaidų lentelės ir spontaniškai įsigyja daiktą ne pagal savo kišenę. Turėjau klientų, kurie nusipirko labai brangias vonios plyteles ir daugiau nei metus miegojo ant čiužinio, nes neturėjo pinigų lovai.
Architektas ir projektuotojas R. Kaminskas įspėja, kad brangiausiai klientams kainuoja aklas madų sekimas. Visuomet stengiuosi įtikinti klientus nesivaikyti vienadienių madingų dalykų. Tikrai niekada neprašausite su kokybiškais klasikiniais sprendimais: mediniais paviršiais, baltomis sienomis.
Svarbūs Aspektai Atliekant Renovaciją
Projektų vadovas J. Butiajevas pastebi, kad žmonės labiau rūpinasi namų estetiniu vaizdu ir ne visada atkreipia dėmesį į tokius svarbius aspektus kaip vėdinimo sistema, tvarkinga, saugi ir ilgaamžė elektros instaliacija, kokybiška hidroizoliacija, pastato vamzdynų būklė, garso izoliacija ir pan.
Planuojantiems būsto atnaujinimą rekomenduoju pasidomėti šios srities naujovėmis, pavyzdžiui, energijos išteklių taupymo sprendimais, papildoma garso izoliacija, vėdinimo bei rekuperacijos sistemomis, leidžiančiomis net itin alergiškiems žmonėms gyventi patogiau.
Būsto Remonto Paskolos
Specializuoto paskolų banko „Bigbank“ filialo Lietuvoje duomenimis, vidutinė būsto remonto paskola šiemet buvo beveik 1000 eurų didesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. 2017 m. sausio-balandžio mėnesiais žmonės būsto atnaujinimui vidutiniškai skolinosi 7455 eurus, 2016 m. Po euro įvedimo žmonėms reikėjo laiko apsiprasti. Šiandien lūžis jau įvykęs: lito ir euro vertę žmonės suvokia panašiai, todėl skolinasi drąsiau, o paskolų sumos nuosekliai auga. Tai įrodo ir palyginimas su kitomis Baltijos šalimis. Pavyzdžiui, lietuviai išlaidomis būsto remontui stipriai lenkia Estijos gyventojus. Ten buto ar namo atnaujinimui vidutiniškai skiriama paskola yra 4243 eurai - beveik perpus mažiau nei Lietuvoje.
Profesionalų Pagalba ir Taupymas
Atlikti smulkius remonto darbus, pvz., pakabinti lentyną, galite ir patys - tam nebūtina samdyti specialistų. Tačiau esama situacijų, kada geriau kreiptis į savo srities profesionalus: architektus, dizainerius ir kt. Norėdami sutaupyti gyventojai dažnai nusprendžia viską pasidaryti savarankiškai, o vėliau tenka taisyti klaidas ir išleisti dar daugiau pinigų.
Paklausta, kas išduoda, jog įsirengiant namus taupyta neteisingai, interjero dizainerė K. Grybaitė teigia, jog tai - chaosas. Pasak dizainerės, skoningi namai pasižymi vientisumu: jei leidžiate sau prabangias vonios plyteles, turite investuoti ir į dušo kabiną, unitazą bei prausyklę.
Dizainerė pataria, kaip namams suteikti skoningo savitumo. Ant baltų sienų pakabinkite meno kūrinius, suteikiančius autentiškumo. Investuokite į įdomesnius, originalios formos, akį traukiančius šviestuvus. Šiandien galima rasti ir tokių, kurie skleidžia įvairių spalvų spindulius ant lubų. Jie suteikia būstui taip reikiamų akcentų. Gražiai, bet už mažesnę kainą įsirengti interjerą padės ir sendaikčių parduotuvės, įvairios išparduotuvės. Žinoma, tam reikia laiko, kantrybės ir pajautimo.
Studentų Bendrabučių Renovacija
Studentų atstovai sako, kad renovuotus šalies bendrabučius ant vienos rankos pirštų galėtum suskaičiuoti. Ilgai laukiama renovacija stringa ir tėra užglaistoma valdžios pažadais. Tačiau gyventi ten - įmanoma. Piktina tik tai, kad renovuotuose pastatuose, kur gyvenimo sąlygos geresnės, tenka daugiau atseikėti ir už nuomą.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas sako, kad bendrabučiai šalyje yra ganėtiniai prastos būklės. Jų renovacija iš tiesų juda labai lėtai. Sutvarkytus pastatus, ko gero, būtų galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kalbėjome apie tai su valdžios atstovais, sulaukėme pažado, kad bus stengiamasi dėmesį skirti ne tik problematiškai išorei, bet ir vidui. Iš to, kad išorinės sienos gražios - bendrabutyje tik šilta. Tačiau kai dušai, virtuvės neatitinka elementarių higienos sąlygų...
Vilniaus universiteto (VU) studentų atstovybės prezidentas Andrius Uždavnavičius didelių pokyčių bendrabučių klausimu nemato. Kas renovuota, tas renovuota. Kiti pastatai laukia savo eilės. Dažniausiai išpučiamas burbulas, kad tie bendrabučiai tokie jau prasti. Natūralu, tai - senos statybos pastatai. Tačiau didelių blogybių nėra.
Šiaulių universiteto studentų sąjungos prezidentė Margarita Vagdarytė įsitikinusi, kad bendrabutis - ne viešbutis, tad nors renovacijos ir „prašosi“, gyventi Šiauliuose studentui čia galima gana patogiai. Kalbant apie kainas, ko gero, mūsų bendrabučiai prieinamiausi visoje Lietuvoje. Kainos nedidelės - dvivietis kambarys kainuoja apie 42 eurus, trivietis - iki 37 eurų.
Klaipėdos universitetas savo studentams siūlo apsigyventi viename iš trijų universiteto bendrabučių. Pastatai nėra nauji, todėl remontas jiems reikalingas, tačiau čia sukurtos geros sąlygos gyvenimui, poilsiui ir studijoms. KU bendrabučiuose gyvenimo išlaidos nuolatinių studijų studentams vyrauja nuo 37 Eur iki 52Eur per mėnesį.
Būsto Nuomos Kainos ir Tendencijos
Šiemet susidomėjimas butų nuoma pradėjo didėti gegužės mėnesį. Dar labiau išaugo birželį ir liepą. Laikas ieškoti būsto nuomai priklauso nuo įvairių aplinkybių. Turbūt geriausia būsto nuomos paieškų neatidėti paskutinei minutei, nes nuoma didmiesčiuose domisi ne tik studentai. Kartais nereikia nei poros savaičių, kol surandamas nuomininkas. Kita vertus, butų nuomos pasiūlymų atsiranda kasdien, taigi tereikia stebėti pasiūlą.
Vilniuje vidutinė butų nuomos kaina skelbimuose liepos mėnesį siekė apie 8,32 Eur/kv. m, Kaune - apie 6,1 Eur/kv. m, Klaipėdoje - apie 6,3 Eur/kv. m, Šiauliuose - apie 4,2 Eur/kv. m.
Neatsižvelgiant į konkrečią pastato vietą, įrengimą, statybos metus ar kitus parametrus, vidutinė skelbimuose siūloma vieno kambario buto nuomos Vilniuje kaina yra apie 200-280 Eur per mėnesį, dviejų - apie 350-400 Eur. Kauno mieste vieno kambario butus siekiama išnuomoti vidutiniškai už 170-200 Eur, dviejų kambarių - už du su puse - tris šimtus eurų. Klaipėdoje vieno kambario butų vidutinė nuomos pasiūlos kaina yra apie 170 Eur, dviejų kambarių butų - apie 280-340 Eur.
Dabar metas pakankamai intensyvus, nes studentai vis dar ieško butų nuomai. Kalbant apie nuomotojų norą ar nenorą įsileisti studentus, viskas priklauso nuo paties nekilnojamojo turto. Kuo geresnis jo įrengimas, tuo mažesnė tikimybė, kad nuomotojas norės jį patikėti studentams. Verčiau renkasi dirbančias poras, vyresnio amžiaus žmones. O ten, kur nekilnojamasis turtas įrengtas vidutiniškai ar prasčiau, nuomotojai mažiau išrankūs. Studentus galima būtų pavadinti tokių nuomotojų tiksline auditorija. Įprasta, kad kai pasirašinėjame sutartis, nuomininkai palieka depozitą, tai priverčia atsakingiau žiūrėti į turtą ir į bendravimą su nuomotojais. Pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujasi studentai, ieškodami buto ar kambario nuomai - kaina ir lokacija.
Daugiabučių Modernizacija: Kompleksinis Ar Dalinis Atnaujinimas?
Nerimaujantiems, kad daugiabučio atnaujinimas ištuštins pinigines, prieš kurį laiką siūlyta dalinės modernizacijos, kai atnaujinamos tik vidinės pastato inžinerinės sistemos ir subalansuojama šildymo sistema nešiltinant sienų, idėja. Energetikos ir termoinžinerijos technologijos mokslų daktaras, daugiabučių namų modernizacijos ekspertas Ramūnas Gatautis laikosi pozicijos, kad jei namą norima atnaujinti, tą reikia daryti kompleksiškai - nuo stogo iki pamatų, kad, iškentus pastato atnaujinimą, per artimiausius 20-30 m. gyventojams nereikėtų sukti galvos dėl kabelių, vamzdynų keitimo ar kitų darbų.
Prie ne visuomet pozityvaus gyventojų požiūrio į renovaciją prisidėjo ir pastaruoju metu mažėjusios šildymo kainos. R. Gatautis priminė, kad nors dalinės modernizacijos idėja prieš kurį laiką laikyta patraukliu variantu, galiausiai buvo susigaudyta, kad toks pastatų atnaujinimo variantas turi didelių trūkumų.
Įgyvendinant kompleksinį daugiabučio atnaujinimo projektą projektuotojas ir rangovas suteikia garantiją ir tik jis vienas atsako už galutinį rezultatą prieš butų savininkus, taigi, galima reikalauti ir tikėtis kokybės. Pastato remontas etapais, kai vienais metais tvarkomos sienos, kitais - stogas, dar kitais - šildymo sistema, gali baigtis kaip patarlėje apie devynias aukles ir vaiką be galvos.
Viešojoje erdvėje entuziastingai diskutuota idėja vykdyti sekliąją (dalinę) modernizaciją, t. y. netvarkyti viso pastato, o tik „pigiai pačiupinėti“ patalpų šildymo dalį, specialisto nesužavėjo. Toks variantas, anot pašnekovo, yra nevykęs tiek techniškai, tiek ekonomiškai, tiek morališkai ir gali būti naudingas butų savininkams tik išskirtiniais atvejais. Kodėl? Todėl, kad pastatas yra vientisas inžinerinis įrenginys, kurio elementai privalo derėti tarpusavyje.
Pastato, statyto vadovaujantis dar sovietiniais normatyvais, sienų šilumos pralaidumas yra didelis. Atitinkamai buvo suskaičiuota ir sumontuota pastato šildymo sistema. Šiais laikais apšiltinant daugiabutį jo sienų šilumos varža pagerėja daugiau kaip 6 kartus, todėl šilumos patalpoms šildyti reikia sunaudoti bent dvigubai mažiau. Atitinkamai dėl mažesnio poreikio šildymui ir pati šildymo sistema atnaujintame pastate turi būti dvigubai mažesnės galios.
Todėl modernizuojant pastatą kompleksiškai, projektuotojai suderina naujų sienų šilumos varžas ir naujus radiatorius kiekvienai patalpai. Butų savininkai investuoja į gerai sukomplektuotą sistemą tik tiek, kiek būtinai reikia. Tuo tarpu jei pastato sienos lieka kiauros, o aptvarkoma tik šildymo sistema, šilumos poreikis patalpoms šildyti ir lieka koks buvęs, tad ir radiatoriai turi būti tokios galios, kad pajėgtų patiekti tiek šilumos, kiek jos prarandama per prastos izoliacijos sienas, t. y. bent dvigubai didesnės galios, nei reikėtų visiškai atnaujintam pastatui.
Fizikos dėsnių apmauti nepavyks - šiluma prarandama ne per radiatorius, o per kiauras sienas, langus, stogą, duris. Nepadidinus sienų šiluminės varžos, radiatorių pakrapštymas šilumos suvartojimo nesumažins. Ekonomikos prigauti irgi neišeis.
Specialistas įspėjo, kad ignoruoti kiaurų sienų problemos ilgai nepavyks ir tik laiko klausimas, kada pastato savininkai vis tiek privalės jas apšiltinti - po vienerių, ketverių ar septynerių metų. O tada paaiškės, kad atnaujintoji pastato šildymo sistema yra dukart didesnės galios, nei pakaktų, t. y. Šiuo metu visiškai atnaujinamų daugiabučių šilumos įrangos keitimas į klasikinę dvivamzdę sistemą kainuoja apie 40-50 eurų už kv. m buto ploto, t. y. vidutiniškam 2700 kv.
R. Gataučio manymu, ko gero, labiausiai daline renovacija suinteresuoti šildymo sistemomis ir šilumos davikliais prekiaujantys verslininkai. Buvo mėginimų įrodyti, kad dalinė renovacija - tikrų tikriausias stebuklas, kad gyventojai sutaupys 25-30 proc. šilumos vien sukiodami radiatorius. Tai netiesa. Tai paprasčiausias žmonių erzinimas, kuris galiausiai atsisuks tiek prieš daugiabučių gyventojus, tiek prieš įrangos tiekėjus, nes, investavus nemenkus pinigus tik į šildymo sistemos minimalų atnaujinimą, žadėtų sutaupymų nebus ir gyventojai bus nuvilti.
Šitaip prigautus butų savininkus vėliau prikalbinti atnaujinti visą daugiabutį gali būti labai sunku, jei apskritai įmanoma. Žinant, kad Lietuva, palyginti su kaimyninėmis Rytų Europos šalimis, ir taip atsilieka atnaujintų ir apšiltintų daugiabučių skaičiumi, tokie trumparegiški bandymai pasipinigauti čia ir dabar gali tapti nacionaline bėda.
Paklaustas apie klaidas, kurias daro taupūs lietuviai, kad po renovacijos netrukus prireikia dar vienos renovacijos, pašnekovas atkreipė dėmesį į dvi problemas. Pirmoji - vis dar gajus daugiabučių butų savininkų tikėjimas, kad jų pastato kapitalinis remontas turi apsimokėti, t. y. kad tai savotiškas verslas, turintis duoti pelną, kitaip jo daryti neverta. Tačiau šis „verslas“ labai priklauso nuo šilumos kainos, kuri savo ruožtu priklauso nuo tarptautinių naftos kainų, o šios svyruoja. Šiuo metu centralizuotai tiekiama šiluma, ypač didžiuosiuose miestuose, gerokai atpigusi. Todėl kartais bandoma modernizuoti daugiabučius pačiomis mažiausiomis išlaidomis.
Praktikoje tai reiškia, kad siekiant sutaupyti atsisakoma dalies reikalingų darbų, pavyzdžiui, netvarkomi šildymo ir vandens tiekimo, nuotekų vamzdynai, elektros instaliacija, ventiliacija ir pan. Arba kitas pastato remonto piginimo būdas - renovacijos darbų pirkimas už mažiausią kainą.
Tai reiškia, kad renovuojant bus naudojamos prasčiausios statybinės medžiagos ir dirbs prasčiausi specialistai. Juk niekam ne paslaptis, kad dalis įmonių pirmiausia verždavosi dalyvauti statybos rangos darbų pirkimo konkursuose, o tik paskui imdavo sukti galvą, iš kur gauti statybininkų. Tačiau praktika parodė, kad tai daro neigiamą įtaką projektų kokybei, tad vėliau buvo leista taikyti ne tik mažiausios kainos, bet ir kokybinio naudingumo kriterijus.
Tiesa, šiuo metu Aplinkos ministerija vėl bando atgaivinti tvarką, kad daugiabučių atnaujinimo projektavimo paslaugos ir statybos rangos darbai gali būti perkami tik per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO). R. Gatautis stebisi: „Šį „taupymo“ variantą mes jau išbandėme savo kailiu ir jis baigėsi prastai. Vadovaujant aplinkos ministrui V. Mazuroniui jau buvo mėginta įvesti tvarką pirkimus vykdyti tik per CPO. To rezultatas - daugiabučių renovacija Lietuvoje sustojo, kol reikalavimas nebuvo atšauktas.
Renovacija, anot pašnekovo, lietuviams tapo ne tik finansinio raštingumo, bet ir nuosavybės valdymo testu. Esminė problema, kodėl renovacija tiek metų Lietuvoje nepajudėjo iš vietos ir dabar juda vangiai, yra pusiau sovietinė daugiabučių namų administravimo sistema, - įsitikinęs daugiabučių renovacijos ekspertas. - Butas dažniausiai yra vertingiausias žmogaus turtas ir jis privalo šia nuosavybe tinkamai rūpintis. Kodėl vis dar manoma, kad daugiabučiu privalo rūpintis savivaldybė, o ne butų savininkai? Butų savininkai už savo daugiabutį yra atsakingi lygiai taip pat kaip, tarkime, už savo automobilį. Bet juk niekas nemano, kad jei automobilio padangos plikos, tai jo savininkas ne perka jas naujas, o laukia kol savivaldybė skirtų administratorių, kad šis bėgtų į servisą ir pakeistų ratus?
Todėl lietuviška sistema, kai savivaldybė yra įpareigota skirti daugiabučio namo administratorių, kai tas paskirtasis administratorius yra monopolinė savivaldybės įmonė, negali būti laikoma normalia civilizuota tvarka. Tai nesusipratimas.
Valstybės Parama Daugiabučių Modernizavimui
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo skyriaus vedėja Gintarė Burbienė, paklausta, ar įmanoma gauti paramą tik vidinėms inžinerinėms sistemoms sutvarkyti ir šildymo sistemoms subalansuoti, sakė, kad parama iš Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos skiriama tik tada, jei pasirenkamos priemonės sutaupys ne mažiau nei 40 proc. Žinoma, per renovacijos procesą gali būti atnaujintas šilumos punktas ir panaudotos kitos priemonės, bet praktika rodo, kad tokiu atveju būtinas ir sienų, stogo, langų šiltinimas. Paskatinimas - 10 proc.
Anot pašnekovės, dalinės modernizacijos idėja, kai į paramą renovacijai galėtų pretenduoti ir tie daugiabučiai, kurių gyventojai nusprendė atnaujinti tik vidines inžinerines sistemas ir subalansuoti šildymo sistemą, buvo išsakyta, kai buvo keičiamas Valstybės paramos įstatymas daugiabučių atnaujinimui. Šio įstatymo nauja redakcija pasirodė 2017 m. birželio mėnesį. Tuomet siūlyta, kad reikėtų suteikti galimybę nerengiant atskirų sudėtingų investicinių planų ar projektų leisti gyventojams atsinaujinti neautomatizuotus šilumos punktus.
Anot pašnekovės, apskritai įgyvendinta tik maža dalis tuomet nuskambėjusio ambicingo siūlymo. Gyventojams teikiama 10 proc. parama, jei neautomatizuotas šilumos punktas keičiamas į naują automatizuotą.
Aplinkos ministerija aiškina, kad pirmieji penki renovacijos metai tebuvo įsibėgėjimo stadija, esą atnaujinti planuotus 24 tūkst. daugiabučių iki 2020-ųjų metų dar įmanoma. Programa, kaip ir atskiras projektas, turi kelias fazes. Pirma fazė - įsibėgėjimo fazė. Visą laiką rezultatai yra kuklesni, kol pasiekiama masiškumo.
Viena iš siekiamybių, kad 70 proc. daugiabučių būtų renovuota. Tokiomis prognozėmis atvirai abejojantys valstybės kontrolieriai skaičiuoja, kad renovacijos programa galėtų būti įgyvendinta tik tuo atveju, jei nuo šiol butų renovuojama ne mažiau nei po 10 daugiabučių kasdien.
2024 m. Mažoji Renovacija: Šildymo ir Karšto Vandens Sistemų Modernizavimas
AB ,,Šiaulių energija“ primena, kad 2024 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui (,,mažoji renovacija“). Gyventojai, norintys atnaujinti (modernizuoti) senas, neefektyvias daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas, dar gali teikti paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) ir gauti iki 70 proc. Paraiškas galima teikti iki 2025 m. liepos 23 d. per APVA informacinę sistemą APVIS.
Šildymo ir karšto vandens sistemos modernizavimas arba mažoji renovacija - kas tai? Tai šildymo ir karšto vandens sistemos modernizavimas ir subalansavimas taip, jog tiekiama šiluma pastate būtų panaudojama efektyviai. Ši modernizacija ypač aktuali tiems daugiabučių namų gyventojams, kurie pastate jaučia netolygų šilumos pasiskirstymą, t. y.
Mažosios Renovacijos Priemonės
Pasinaudojant valstybės parama galima pasikeisti senus, jau susidėvėjusius elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus šilumos punktus arba atnaujinti senus automatizuotus, susidėvėjusius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje, arba įsirengti atskirą šilumos punktą.
- Individualus šilumos reguliavimas ir atitinkami mokėjimai.
- Įgyvendinant daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo projektą daugiabučio namo gyventojai turi galimybę įsirengti nepriklausomą šildymo sistemą, kuri palaiko daugiabučio namo šildymo sistemoje pastovų reikiamą slėgį ir apsaugo nuo slėgių svyravimų magistraliniuose tinkluose.
Kas Gali Teikti Paraiškas?
Paraiškas gali teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.
Kriterijai:
- Iki paraiškos pateikimo daugiabutis namas buvo atnaujintas (modernizuotas) pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ir jame nebuvo atliktas vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas.
- Bendrasis plotas ne didesnis kaip 1000 kv. m.
- Įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ar yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.
- Yra medinių konstrukcijų.
- Šilumos punktas yra elevatorinis arba senas susidėvėjęs automatinis šilumos punktas, negalintis reguliuoti šilumos suvartojimo pastate priklausomai nuo lauko oro ir pastato šildomų patalpų temperatūrų pokyčio.
Subsidijos Dydis
tags: #skola #uz #nupirkto #buto #renovacija