Žemės sklypo savininko noras apsitverti sklypą tvora ir/ar gyvatvore yra visiškai įprastas bei suprantamas. Bet kokie užtvarai nuo išorinio pasaulio padeda užtikrinti privatumą bei sustiprinti saugumą. Tačiau prieš statant užtvarą ar sodinant gyvatvorę ant sklypo ribos ar šalia jos, būtina susipažinti su teisės aktuose įtvirtintomis taisyklėmis bei reikalavimais.
Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie tai, ką reikia žinoti prieš statant tvorą ar sodinant gyvatvorę, taip pat patarimus, ką daryti, jei kyla ginčai dėl sklypo ribų.
Gyvatvorės sodinimo reikalavimai
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos įsakymu.
Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo:
- Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
- Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
- Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Statybos leidimai ir reikalavimai
Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.
Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.
Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.
Atstumai nuo sklypo ribos
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Sklypo reljefo keitimas
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu.
Atraminės sienelės kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Tvoros statyba ir kaimynų sutikimas
Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti. Šiuo atveju keliamas klausimas susijęs su statybų metu atsirandančiais teisiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir kiti su šiuo įstatymu susiję teisės aktai.
Remiantis Reglamento nuostatomis, kaimyninio sklypo savininko sutikimo tvoros statyboms visada reikia tuo atveju, jei tvora statoma jos konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą. Tuo atveju, jei tvora statoma prie sklypo ribos, t. y. tvoros konstrukcijoms sklypo ribos neperžengiant, kaimyninio sklypo savininko sutikimas bus reikalingas tik tam tikrais atvejais.
Kada reikalingas kaimyno sutikimas?
- Kai arčiau kaip 1 metro iki sklypo ribos statoma tvora, jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 procentų bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°).
- Kai arčiau kaip 1 metro iki sklypo ribos statoma tvora, jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.
Taigi Reglamente, atsižvelgiant į tvoros konstrukcijų padėtį sklypo ribų atžvilgiu, nustatyti du atvejai, kai statant tvorą privaloma gauti besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimą - tvoros konstrukcijoms peržengiant sklypo ribą ir konstrukcijoms sklypo ribos neperžengiant, tačiau pastaruoju atveju būtina atkreipti dėmesį į pačią tvoros konstrukciją, o taip pat įvertinti į gretimą sklypą metamą tvoros šešėlį, kuris priklauso nuo tvoros padėties pasaulio šalių atžvilgiu. Pažymėtina, kad sutikimas turi būti rašytinis. Statytojas, siekiantis gauti tokį kaimyno sutikimą, privalo šiam atskleisti, kaip bus pastatyta tvora, tačiau kaimynas turi teisę ir nesutikti su tvoros statybomis.
Ką daryti, jei gatvės ribos pažeidžia jūsų teises?
Jei manote, kad atliekant gatvės kadastrinius matavimus gatvės ribos buvo nepagrįstai išplėstos (jos neatitinka faktinių gatvės ribų) ir tai pažeidžia Jūsų interesus, galite kreiptis į specialistus.
Ką daryti, jei kyla ginčai dėl tvoros pozicijos?
- Žemės ribų nustatymas: Kreipkitės į licencijuotą geodezininką, kad būtų tiksliai nustatytos jūsų sklypo ribos ir jų nesutapimas su faktine tvoros pozicija.
- Dialogas su vystytoju: Su geodezinių matavimų rezultatais kreipkitės į vystytoją. Svarbu informuoti juos apie situaciją ir pareikalauti sprendimo.
- Kontaktas su kaimynais ir bendru jausmu pagrįstas sprendimas: Jei tvora eina per bendro naudojimo žemę, reikalingas bendruomenės sutikimas dėl galimų pakeitimų. Svarbiausia yra rasti taikų ir visoms šalims priimtiną sprendimą, tačiau jei to padaryti nepavyksta, turite aiškiai žinoti savo teises ir galimus teisinius veiksmus.
Svarbu prisiminti, kad kiekviena situacija yra unikali, todėl prieš pradedant statybas ar sodinant želdinius, būtina išsamiai išanalizuoti situaciją ir pasikonsultuoti su specialistais.
Geodeziniai matavimai prieš parduodant sklypą
Jeigu žemės sklypui atlikti preliminarus matavimai, reikėtų juos patikslinti, nes dažnai būna ploto nesutapimas. Tokiu atveju pirkėjas nusipirks arba mažiau arba daugiau žemės negu bus įrašyta NTR išrašė. Bet daugiau turėtų rūpintis pirkėjas, nes jis rizikuoja gauti mažiau žemės negu perka.
Dažniausiai užduodami klausimai
Žemiau pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su sklypo ribomis ir geodeziniais matavimais:
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar galima internetu sužinoti, ar įmanoma pakeisti žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į statyti gyvenamus namus? | Paskirtis keičiama vadovaujantis vietovės bendruoju planu. Vilniaus rajono bendrąjį planą galite rasti www.regia.lt. |
| Ar reikia atlikti kokius matavimus, jei jau namų valdos sklypo planas yra su visais matavimais, t.y. visi dokumentai yra, tik jį reikia atidalinti į du atskirus su atskirais kadastriniais numeriais? | Norint padalinti žemės sklypą į dvi ar daugiau dalių, jums reikia atlikti formavimo ir pertvarkymo projektą ir kai jis bus patvirtintas atlikti atidalintų žemės sklypų kadastrinius matavimus. |
| Ar galima prisijungti besiribojantį valstybinės žemės sklypą be kaimyno sutikimo? | Jeigu kaimynas ribojasi su valstybine žeme, jis gali pareikšti norą (po pranešimų gavimo) išsipikrti tą patį gabalėlį žemės, tuomet reikės su juo sutarti ir dalinti tą dalį per pus, bet jeigu jis žemės išsipirkti nenori, jo sutikimo jums nereikia. |
| Kiek laiko užtrunka suformuoti ir pakeisti sklypo paskirtį? | Jums reikia rengti formavimo ir pertvarkymo projektą. Visi projektai rengiami www.zpdris.lt sistemoje, užtrunka iki 6 mėn. |
Tikimės, kad ši informacija padės jums išspręsti problemas, susijusias su sklypo ribomis ir santykiais su kaimynais.
Kaip matininkas nustato jūsų nuosavybės ribas
