Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu yra nustatyti paveldosaugos reikalavimai ir konkrečių tvarkymo priemonių sistema Zervynų kaimo gyvenvietės teritorijoje ir apsaugos zonoje. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reiškia kultūros paveldo objektų registriniai numeriai, kokią informaciją jie suteikia ir kokią reikšmę jie turi kultūros paveldo apsaugai.
Zervynų kaimo gyvenvietės (10305) apskaitos dokumentai yra Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM-263. Akte nustatytas kultūros vertybės kompleksiškumas, bei jį sudarantys objektai. Patvirtintos vertybės teritorijos ribos, nustatytos vertingosios savybės. Apibrėžtas vertingųjų savybių pobūdis, objekto reikšmingumo lygmuo.
Unikalus objekto kodas: 10305. Vertybės kodas Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše AtR153. 2007-02-28 patikslinti registriniai vertybės duomenys.
Zervynų kaimo gyvenvietė įtraukta į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 10305), dalis objektų įtraukti kaip vertybės sudėtinės dalys.
Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą objekto vertingosios savybės yra XIX a. pab.-XX a. pr. grupinio, gatvinio kaimo gyvenvietės plano struktūra, panoramos, perspektyvos, tradiciniai mediniai pastatai, kryžiai, dreviniai aviliai, reljefas, gamtos paminklai - ąžuolas ir drevinė pušis.
Apibrėžtos Zervynų kaimo gyvenvietės teritorijos ribos apima užstatytas teritorijas, kapines, dalį laukų ir tarp užstatytų teritorijų įsiterpusius laukus ir miškus.
Pavyzdžiui, Valento Tamulevičiaus sodyba, svirnas (AtR153, 1a); Valento Tamulevičiaus sodyba, kluonas (AtR153, 1b); Tomo Tamulevičiaus sodyba, svirnas (AtR153, 2a); Tomo Tamulevičiaus sodyba, tvartas (AtR153, 2b); Jono Tamulionio sodyba, namas (AtR153, 3a); Jono Tamulionio sodyba, svirnas (AtR153, 3b); Jono Tamulionio sodyba, tvartas (AtR153, 3c); Jono Tamulionio sodyba, tvartas (AtR153, 3d); Jono Tamulionio sodyba, kluonas (AtR153, 3e); Tamošiaus Tamulevičiaus sodyba, namas (AtR153, 4a); Tamošiaus Tamulevičiaus sodyba, svirnas (AtR153, 4b); Tamošiaus Tamulevičiaus sodyba, tvartas (AtR153, 4c); Tamošiaus Tamulevičiaus sodyba, kluonas (AtR153, 4d); Stepo Tamulevičiaus kluonas (AtR153, 5); Antano Tamulevičiaus.
Zervynų kaimo istorija ir unikalumas
Nagrinėjama teritorija - istorijos eigoje susidaręs tradicinis kaimas, su savo struktūra, architektūrine raiška, etnokultūrine tradicija.
Pirmosios gyvenvietės vietovėje kūrėsi jau senajame akmens amžiuje (apie X tūkst.pr.Kr.), tačiau Zervynų kaimo istorija, manoma, prasidėjo apie XIII a. į aptariamą teritoriją atsikėlus jotvingiams (su šia baltų gentimi siejama kaimo vardo etimologija). Dabartinėje vietoje kaimas įsikūrė XVIII a. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Zervynos paminėtos 1742 m. Merkinės bažnyčios metrikų knygose.
XVIII a. Zervynų kaimas Ūlos upe buvo dalinamas į du administracinius vienetus, priklausančius skirtingiems dvarams: kaimo dalis dešiniajame Ūlos upės krante priklausė Varėnos seniūnijai ir dvarui, kairiajame - Kaniavos. Galima prielaida, kad abiejų Zervynų kilmė ir teisinė padėtis buvo skirtinga.
Varėnos Zervynos ėjo baudžiavą, o Kaniavos - mokėjo činšą, manoma, kad tai buvo miško žvalgų gyvenvietė (A. Vojevodskaitės tyr.). Pagal 1765 m. meto inventorių kairiajame krante egzistavo du dūmai-ūkiai, dešiniajame - aštuoni. 1861 m. užfiksuota 14 ūkių. Pradėjus irti didžiosioms šeimoms, ūkiai smulkėjo, jų skaičius augo ir 1009 m. žinomi jau 37 ūkiai (kaimo teritorija beveik nepakito).
Zervynų kaimo gyvenvietė - tipiškas XIX a. pab. - XX a. pr. Dzūkijos kaimas (plano pagrindas susidaręs dar XVIII a.), iki XXI-ojo amžiaus išsaugojęs savo autentišką urbanistinę struktūrą, tradicinę medinę architektūrą, išraiškingus mažosios architektūros elementus - kryžius. Vertingas ir raiškus gamtovaizdis - Ūlos upės vingis.
Pavilnio upelis, pakrančių šlaitai, augalija, ne tik lėmė kaimo struktūrą, bet ir dabar laikytinas lygiaverčiu saugotinu dėmeniu ir traukos objektu. Kaimo planas klostėsi savaimingai, gana siaurame statybai tinkamame ruože tarp Ūlos ir kalvų. Dėl savitų gamtinių sąlygų (Ūlos upės, jos vagos sąlygoto reljefo, statybai tinkamų žemės plotų trūkumo) čia neįgyvendintos valakų reformos nuostatos.
Būdinga didelių šeimų-draugių tradicija, užstatyme pasireiškianti grupinėmis sodybomis su bendrais kiemais. Vengiant statyti didelius ir sudėtingų konstrukcijų pastatus, kiemo erdvė zonuojama ir tam skirtoje zonoje grupuojami keli tos pačios paskirties pastatai, priklausantys artimoms šeimoms (ryškiausias pavyzdys - sodybos Nr. 33-36). Tokių sodybų pakraščiuose pastatai glaudžiai apstatyti aplink netaisyklingo stačiakampio formos kiemus, sodybų centre komponuoti laisvai.
Lyginant dabartinius duomenis su prof. K.Šešelgio vadovautos ekspedicijos ir PR1 regeneracijos projekto metu parengtomis esamos būklės duomenų fiksacijomis, būklė vertintina kaip pablogėjusi. Kaimo vertė nyksta dėl dviejų priežasčių: irstant, griūvant seniems pastatams bei statant naujus, šiuolaikinius pastatus, svetimus kaimo senajai architektūrai. Ypač daugėja neprižiūrimų pastatų, dalis jų palyginti su ankstesnių tyrimų duomenimis jau sunykę (daugiausia sunykusių ar baigiančių sunykti pastatų sodybų Nr. 28-29 grupėje.
Tradicinės medinės architektūros pastatai neretai savavališkai remontuojami, rekonstruojami, pritaikomi šiuolaikinėms dabartinių savininkų reikmėms, pažeidžiant vertingąsias savybes: ne visada parenkamos autentiškos medžiagos, jų apdirbimo būdai ir/ar korektiški spalviniai sprendimai.
Ūkinės paskirties pastatai, pasikeitus savininkų gyvenimo būdui (dauguma jų nėra ūkininkai ir nuolatos negyvena kaime, sodybos yra tapę rekreacinės paskirties objektais), nebeužsiimant žemdirbyste ir gyvulininkyste, tačiau ir negalint pritaikyti jų nūdienos poreikiams, nenaudojami ir neprižiūrimi nyksta.
Yra želdinių, nebūdingų tradiciniam kaimo peizažui ir priešingai, dalis autentiški} medžių neišlikę.
Kaimo pastatai klasifikuojami pagal prof. K. Šešelgio pateiktą schemą. Be pastatų kaimui būdingi išraiškingi mažosios architektūros elementai - kryžiai, šuliniai su stogeliais, aviliai. Šuliniai kaime pradėjo plisti nuo 1930m., svirtinių šulinių nebuvo. Kaime yra buvusi kalvė, karčema su ratine (prie kelio į Varėną). Dauguma pastatų statyti XIX a. pab. - XX a. pr.
Tradicinės architektūros pastatų pamatai - medinės trinkos, nuo XX a. - Sienos ręstos iš pušinių rąstų (pirkioms ir svirnams dažniausiai iš aptašytų ar apipjautų, ūkiniams pastatams iš apvalių, nužievintų), Kluonų rąstų vainikai - be sąlaidų, kitų pastatų dažniausiai turi apvalias išdrožas rąstų apačioje.
Plačiau žiūr. red. K.Šešelgis. Lietuviu liaudies architektūros paminklai I. Zervynų kaimas, Vilnius, 1974, p. a - pirkios. Senesnio tipo pirkios dviejų galų. simetriškos kompozicijos, skersinėmis sienomis padalintos į tris erdves - priemenę ir kamarą centre, gyvenamąsias erdves - galuose. Kartais galinės erdvės dalinamos pertvaromis į kelias patalpas. Mažesnės Šeimos statydavo viengales pirkias. 2/3 fasado sudarydavo stogas, dažniausiai dengtas šiaudais ar nendrėmis. Šiuo metu vyrauja dvišlaičiai stogai, anksčiau būta keturšlaičių ir pusvalminių. Sienos rąstinės, vėliau pradėta jas apkalti lentelėmis. įvairiomis kryptimis (ypač toks puošybos būdas būdingas pakraigių skydams). b - svirnai statyti iš rąstų, dažniausiai nedideli (dėl negausių ten laikytų atsargu), dvišlaičiais stogais, dengtais šiaudais ar malksnomis. c - tvartai ištęsto keturkampio plano, siauri, suręsti iš apvalių sienojų, su patalpomis skirtingų rūšių gyvuliams laikyti. Stogai sudaro 1/2 fasadų aukščio, dengti šiaudais, malksnomis. d - kluonai yra dviejų tipų. Pirmieji - su šoniniu įvažiavimu, dvišlaičiu stogu, siauru ilgu ręstiniu korpusu. Pastato centre - grendymas, iš šonų - šalinės javams sukrauti. Antrieji vėlyvesni, su galiniu įvažiavimu, proporcingai didesniu stogu, viduje visada dalinami į du aukštus. e - pirtys dažniausiai statytos iš senų rąstų, priešpirčiai galėjo būti lentiniai. Dažnai pirtis bendra kelioms sodyboms. Mažo tūrio ir ploto, dvišlaičiais stogais iš malksnų ar šiaudų. nedideliais langiukais - visos jos panašių architektūros formų ir interjerų.
Zervynų kaimo vietovėje žmonės gyveno jau nuo paleolito. Dabartinės planinės struktūros ir architektūros kaimas susiformavo XIX a. pab.-XX a. pr. Kaimo planinė struktūra ir dauguma pastatų nesunaikinta. Vertingiausia kaimo savybė - išlikęs XVIII a.
Vertybės teritorija apima 30,33 ha plotą.
Esamas Zervynų kaimo gyvenvietės vertybės teritorijos plotas - 30,33 ha. Zervynų kaimo gyvenvietė yra Dzūkijos nacionalinio parko ir Ūlos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, todėl remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 486) p. 2.
Pagal Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamentą Ūlos kraštovaizdžio draustinio teritorija priskiriama konservacinio prioriteto zonai. Norint pakeisti specialiojo plano nustatytus reglamentus, būtina rengti sodybų grupės specialųjį planą.
Pagrindiniai Zervynų kaimo vertybių duomenys:
| Duomenys | Reikšmė |
|---|---|
| Unikalus objekto kodas | 10305 |
| Vertybės kodas | AtR153 |
| Teritorijos plotas | 30,33 ha |
Atsižvelgiant į nurodytą priklausomybę, vertybės teritorijoje galioja Dzūkijos nacionalinio parko planavimo dokumentai Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schema (patvirtinta 1997 m. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 419) ir Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas (patvirtintas 2002 m. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr.
Jau nuo akmens amžiaus šis slėnis buvo gyvenamas (brėž. pažymėtos dviejų senovės gyvenviečių teritorijos), aplinka darė įtaką kaimo formavimuisi. Šiuo metu Ūlos upe tęsiasi itin populiari bemotorio vandens turizmo trasa ir nepaisant to, kad turistų srautas ribojamas Dzūkijos nacionalinio parko administracijos sprendimu, siekiant apsaugoti gamtinę aplink.
Geografinė padėtis. Zervynų kaimas išsidėstęs abipus Ūlos upės, vaizdingame slėnyje, apsuptas dirbamų laukų ir miškų. Didžioji dalis kaimo priklauso Dzūkijos nacionaliniam parkui ir yra jo rytinėje dalyje. Parko riba sutampa su keliu šiaurinėje kaimo dalyje, į jo teritoriją nebepatenka kapinės ir dvi sodybos. Kaimas yra Dzūkijos nacionalinio parko konservacinio funkcinio prioriteto zonoje - Ūlos kraštovaizdžio draustinyje. Jame saugomas ir reprezentuojamas vienas unikaliausių Lietuvoje ypatingos gamtinės bei kultūrinės vertės Ūlos žemupio slėnio kraštovaizdis su dzūkų etnografiniais Zervynų, Mančiagirės.
Zervynų kaimas
Sodybų skirstymą grupėmis žiūrėti brėž. 1. • Papildyti kultūros vertybių registrą.
1. planavimo sprendiniai XIX a. pab.-XX a. pr. grupinio, gatvinio kaimo gyvenvietės plano struktūra (TRP; 2006), panoramos (FF. Nr. 1-7; 2006), perspektyvos (FF. Nr. 8-24: 2006), užstatymo pobūdis - tradiciniai mediniai pastatai (pastatų numeracijos schema; FF. Nr. 2. įvairios išraiškos formos - kryžiai (būklė patenkinama. FF. Nr. 64-68, 2006), tvoros (būklė patenkinama, FF. Nr. 69-72, 2006), dreviniai aviliai 40-toje sodyboje (būklė patenkinama, FF. Nr. 75-76.
3. 4. želdynai ir želdiniai - gamtos paminklas - ąžuolas (būklė patenkinama. FF. Nr. 81, 2006). drevinė pušis (būklė patenkinama. FF. Nr. 5. upės - Ūlos upės vaga (FF. Nr. 6.
Dabartinė vertybės teritorija, nustatyta Zervynų kaimo gyvenvietės akte Nr. KPD-RM-263. patvirtintame Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboje 2007 02 28 dalinai nesutampa su kadastrinėmis sklypų ribomis. Į vertybės teritoriją patenka dalis sklypų Nr. 382500070136, Nr. 382500070142 bei Nr. 382500070170. Koordinuotos vertybės ribos nevisai tiksliai sutampa su kadastrinių sklypų Nr. 382500070013, Nr. 382500070131, Nr. 382500070097, Nr. 382500070058, Nr. 382500070098, Nr. 382500070114, Nr. 382500070175, Nr.
Veiksniai. a) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin. 2004, Nr. 153-5571) 11 str. nuostatos, pagal kurias kultūros paveldo objekto teritorijos ribos nustatomos taip. Tuo vadovaujantis vertybės teritorija, nustatyta Zervynų kaimo gyvenvietės akte Nr. KPD-RM-263, patvirtintame Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboje 2007-02-28, patikslinta, ją sutapdinant su aukščiau paminėtų sklypų ribomis. Remiantis patvirtinta specialiojo plano koncepcija prie vertybės teritorijos prijungta sklypo Nr. 382500070136 trūkstama dalis. laisvo valstybinės žemės fondo žemės plotas vertybės pietinėje pusėje, sklypai Nr. 382500070062, Nr. 382500070050, Nr. 382500070049, Nr. 382500070061, Nr.
Paveldosaugos reikalavimai
Bendra pastaba visoms teritorijoms: papildomos informacijos apie sunykusius Zervynų kaimo pastatus, statinius, mažąją architektūrą rekomenduojama ieškoti Paminklų konservavimo instituto 1981 m.
atkuriamų pastatų aukštis - pagal tyrimų duomenis (atstatytinų pastatų apmatavimus žiūr. - E - sklypo dalis, kurią galima užstatyti. Galimas esamo užstatymo tankio didinim...
tags: #sklypo #registriniai #numeriai