Sklypo Aukščio Pakėlimas: Reikalavimai ir Apribojimai Lietuvoje

Tvarkant aplinką, statant vienbutį ar dvibutį gyvenamąjį namą kartais prisireikia performuoti sklypo reljefą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) pabrėžia, kad esant būtinybei sklypo reljefą galima keisti, tačiau atliekami darbai neturi daryti žalos kaimynams, o žemės naudotojų teises gina ir jų pareigas nustato įstatymai.

Įsigijus nelygų sklypą, paprastai imamasi jo performavimo. Tačiau darbų metu gali tekti pasipykti su kaimynais: neretai tokiais atvejais paviršinės nuotekos (lietaus, pavyzdžiui), reljefo paviršiumi patenka į gretimus sklypus ir gali juose pridaryti žalos. Ką daryti?

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija savo pranešime teigia dažnai sulaukianti klausimų, kai įsigijus sklypą, statant gyvenamąjį namą, norint performuoti sklypo reljefą, tvarkant aplinką ar netoliese - kaimyniniame sklype vykstant statybos darbams susiduriama su problema, kai slenka šlaitas ar paviršinės nuotekos reljefo paviršiumi patenka į gretimus sklypus.

„Norint išvengti kaimynų nusiskundimų, pirmiausia svarbu prisiminti tai, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų“, - akcentuoja VTPSI.

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus ir apribojimus, susijusius su sklypo aukščio pakėlimu Lietuvoje, kad galėtumėte planuoti ir vykdyti darbus sklype be problemų ir konfliktų su kaimynais.

Pagrindiniai reikalavimai sklypo reljefui

Žinotina, kad Statybos techniniame reglamente žemės sklypams yra nustatyti tokie reikalavimai:

• Didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
• Paviršinių nuotekų tvarkymas:
  • Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.
  • Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
• Draudimas: Taip pat žinotina, kad yra draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.

Atraminės sienelės: kada reikalingas kaimynų sutikimas?

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo grunto griuvimo ar nušliaužimo į kitą sklypą gali apsaugoti atraminė sienelė, kuri turi būti įrengta laikantis tokiems inžineriniams statiniams taikomų reikalavimų. Norintiems įrengti tokią sienelę visų pirma svarbu žinoti, kad besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai (susitarimai) privalomi:

• Statant atraminę sienelę ant sklypo ribos.
• Savo sklype, jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos. Šio punkto reikalavimai taikomi ir tais atvejais, kai šalia yra laisva valstybinė žemė (teritorija).

Jeigu kaimynai nesutaria kitaip, atraminė sienutė turi būti statoma savo sklype taip, kad jos bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, būtų ne didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelėje nurodyta, kad atraminės sienutės, kurių aukštis ≥ 0.2 m iki ≤ 1 m priskiriamos prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o kurių aukštis > 1 m iki ≤ 2 m - priskiriamos prie II grupės nesudėtingųjų statinių (aukštis matuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus).

Statybą leidžiantis dokumentas (SLD) atraminėms sienelėms

Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (STR 1.05.01:2017) 3 priedo nuostatomis:

• I grupės nesudėtingojo statinio (atraminės sienutės) statybai SLD privalomas statant kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
• II grupės nesudėtingojo statinio (atraminės sienutės) statybai SLD privalomas statant mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei Saugomų teritorijų įstatymas šioje teritorijoje statybos nedraudžia), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Statybos inspekcija primena, kad SLD išduoda savivaldybių administracijos.

Želdinių sodinimas ir atstumai iki kaimyninio sklypo ribos

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus.

Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.

Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Sklypo Planas

Kaip organizuojama statinio statyba ir kaip turi atrodyti sklypas užbaigus statybą, turi būti numatyta statinio projekte. Sklypo planas yra techninio projekto sudedamoji dalis. Jame nurodomi sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo) sprendiniai.

Statybos inspekcija informuoja, kad sklypo planas turi būti parengtas laikantis statybos techninio reglamento „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimų.

Paviršinių Nuotekų Tvarkymas

Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.

Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.

Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.

Maksimalus Aukščio Skirtumas Tarp Sklypų

Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.

Kada Reikalingas Žemės Sklypo Pakėlimas?

Sklypo pakėlimas nėra tik estetinis sprendimas - tai ir praktinis darbas, kuris lemia tiek būsimų augalų augimą, tiek ir viso sklypo patogumą. Sklypo pakėlimas ypač naudingas šiais atvejais:

• Prieš vejos įrengimą. Jei sklypas yra duobėtas arba turi nelygų paviršių, lietaus vanduo gali kauptis tam tikrose vietose ir sugadinti būsimą veją. Pakėlus žemę ir suformavus tolygų nuolydį, užtikrinamas geresnis drenažas, todėl veja auga lygi, sveika ir tanki.
• Prieš įvairius statybos darbus. Jei sklypas yra žemiau arba jo paviršius nelygus, lietaus ar tirpstančio sniego vanduo gali kauptis prie pastatų pamatų. Pakėlus sklypo lygį, išvengiama drėgmės ir pelėsio rizikos rūsiuose bei apsaugomi pamatai nuo ilgalaikės žalos.
• Planuojant sodo ir kraštovaizdžio darbus. Pakeltas sklypas leidžia pagerinti dirvožemio kokybę, nes ant grunto supilamas derlingas juodžemis. Tai sudaro puikias sąlygas vaismedžių, gėlynų ar daržo gėrybių augimui. Be to, pakėlus žemę galima formuoti įvairius reljefus - dekoratyvinius šlaitus, gėlynų zonas ar alpinariumus, taip sukuriant patrauklų kraštovaizdį.

Sklypo Lygio Pakėlimo Etapai

Sklypo pakėlimas - tai kelių etapų procesas, kuris lemia, kaip sklypas atrodys ir funkcionuos ateityje. Tinkamai atliktas pakėlimas užtikrina, kad veja augs sveika, sodai bus derlingi, o pastatai - saugūs nuo vandens.

1. Sklypo įvertinimas. Pirmiausia yra nustatoma, kuriose vietose žemę reikia pakelti, kokio storio sluoksniai bus pilami, įvertinamas reljefas ir vandens nutekėjimas. Šis žingsnis leidžia suplanuoti tikslią darbų eigą, grunto ir juodžemio sluoksnius, nuolydžio formavimą ir biudžetą.
2. Grunto pylimas. Į žemiausias sklypo vietas pilamas gruntas, kuris padeda sukurti stabilų pagrindą ir neleidžia sklypui nusėsti. Gruntas padeda formuoti norimą reljefą ir natūralų nuolydį, kad vanduo bėgtų nuo pastatų ir žemės paviršius būtų tinkamas vejos įrengimui ir tolimesniems darbams.
3. Juodžemio sluoksnio pylimas. Ant grunto yra užpilamas derlingas juodžemis - būtent jis skirtas augalų ir vejos sėjimui. Ši žemė aprūpina augalus maistinėmis medžiagomis, leidžia jų šaknims įsitvirtinti ir užtikrina sveiką augimą. Be tinkamo juodžemio, sklypas nebus funkcionalus: veja gali augti nelygiai, o gėlynai ar sodai gali būti nederlingi.
4. Lyginimas ir nuolydžio formavimas. Paskutinis sklypo pakėlimo etapas apima du svarbius darbus. Pirmiausia paviršius išlyginamas, pašalinant visas duobes ir iškilimus, kad sklypas taptų lygus ir estetiškas. Po to suformuojamas nuolydis, kuris leidžia lietaus ar tirpstančio sniego vandeniui natūraliai nutekėti nuo pastatų ir vejos - taip išvengiama balų susidarymo žemiausiose sklypo vietose.

Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)

• Kada rekomenduojamas sklypo pakėlimas? Sklypo pakėlimas rekomenduojamas, jei jo paviršius nelygus, kaupiasi vanduo ar planuojate vejos, sodų ar statybos darbus.
• Kiek sluoksnių žemės reikia sklypo pakėlimui? Tai priklauso nuo sklypo reljefo ir jūsų norimų tikslų.
• Ar sklypo pakėlimui reikia specialios technikos? Priklauso nuo sklypo dydžio ir reljefo.
• Kada galima sėti veją po sklypo pakėlimo? Po sklypo pakėlimo rekomenduojama leisti žemei šiek tiek nusėsti, kad paviršius būtų stabilus.

Tikimės, kad ši informacija padės jums sėkmingai planuoti ir įgyvendinti sklypo reljefo formavimo darbus, išvengiant nesusipratimų su kaimynais ir laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų.

tags: #sklypo #aukscio #pakelimas