Apsaugos zona - tai teritorija, skirta elektros tinklo, skirstomojo dujotiekio ar elektroninių ryšių tinklų apsaugai, įrengtoje žemės sklype, kuris nepriklauso ESO nuosavybės teise. Šioje teritorijoje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Apsaugos zonos yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas žemės sklypų savininkų ar naudotojų saugumas, saugus tinklo eksploatavimas ir tinkama tinklo apsauga. Dažnai žemės sklypuose vykdant ūkinę ar kitą veiklą tinkamai neįvertinama, kad sklype inžinerinių tinklų apsaugai yra taikoma apsaugos zona, kurioje turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
Specialiųjų Žemės Naudojimo Sąlygų Įstatymas
Nuo 2020 m. įsigaliojęs Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas įpareigojo visus inžinerinės infrastruktūros valdytojus, tarp jų ir ESO, iki 2022 m. gruodžio 31 d. suregistruoti eksploatuojamų inžinerinių tinklų apsaugai taikomas apsaugos zonas (2022 m. pabaigoje šis terminas pratęstas iki 2024 m.
ESO valdomam tinklui apsaugos zonas Nekilnojamojo turto registre įregistravo pagal Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintus planus, kurie buvo viešinami bendrovės ir atitinkamų savivaldybių internetinėse svetainėse bei nacionalinėje ir regioninėje spaudoje.
Kaip Patikrinti, Ar Žemės Sklypas Patalenka Į Apsaugos Zoną?
Žemės savininkas gali patikrinti, ar jam priklausančiame žemės sklype buvo įregistruota kelių apsaugos zona - adresu: Apsaugos zonų planai, žemėlapiai, schemos | Susisiekimo ministerija (lrv.lt). Minėtoje nuorodoje galima atsidaryti valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų brėžinį bei žemės sklypų sąrašą.
Pamatyti, kur yra įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, galite Nekilnojamojo turto registro elektroninėje priemonėje SŽNS priemonė. Pamatyti, kur yra nutiesti magistralinio dujotiekio vamzdynai bei įregistruotas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, galite geoinformacinės aplinkos žemėlapyje REGIA.
Kompensacijos Už Apsaugos Zonų Apribojimus
Gavęs pranešimą dėl įregistruotos apsaugos zonos žemės sklype, asmuo per 15 d. d. gali kreiptis į ESO ir pateikti prašymą dėl kompensacijos apsaugos zonų apribojimų sukeltoms, pagrįstoms pasekmėms atlyginti.
Teisę į kompensaciją turi tie sklypų savininkai, kurie dėl konkrečių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo patyrė ir (ar) patiria realius ir pagrįstus nuostolius, kuriuos gali būti prašoma kompensuoti. Kompensacijų nagrinėjimas prasidės tik tada, kai bus oficialiai įregistruotos apsaugos zonos. Norint gauti kompensaciją, reikia pateikti dokumentus, įrodančius patirtus nuostolius.
Kai žemės sklypas ir (ar) nekilnojamasis daiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas visų bendraturčių prašymas ar vieno (kelių) iš bendraturčių prašymas, o Kompensacija apskaičiuojama įvertinus kiekvieno bendraturčio turimą dalį ir kiekvieno jų patirtus ir (ar) patiriamus konkrečius prašyme nurodytus nuostolius, pagrįstus juos įrodančiais dokumentais.
Reikalavimai Prašymui Dėl Kompensacijos:
- Žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto adresas (nurodoma, jeigu yra).
Patarimai Renkantis Sklypą: Kaip Išvengti Klaidų?
Brangstant butams, vis daugiau gyventojų ima galvoti apie kitą alternatyvą - nuosavą namą. Prieš perkant sklypą reikia atkreipti dėmesį į visą sąrašą „kabliukų“, kad išleisti pinigai nebūtų išmesti į balą.
Dažniausia klaida renkantis sklypą yra visų galimų apsaugos zonų sklype ir, kur yra sklypas, neįvertinimas. Apsaugos zonos, pirmiausia, gali būti inžineriniams tinklams, pavyzdžiui, sklype arba palei sklypą iš gatvės pusės gali eiti elektros apsaugos zona. Taip pat būna kelio apsaugos zona, ypač vietinės reikšmės keliai turi tokias zonas, kurios gali siekti ir 10 metrų nuo įvažiavimo pusės, tai tokiu atveju pastatą jau reiktų traukti net 10 metrų nuo kelio.
Svarbu: Pirkėjai patys sunkiai gali įsivertinti gaisrinius reikalavimus, kurie riboja užstatymą iki kaimyninių pastatų. Projektuojant namą mieste reikalaujama, kad nuo jo iki gaisrinio hidranto būtų ne daugiau nei 200 metrų, o jeigu pastatas projektuojamas kaimo vietoje, ne toliau nei 1 km atstumu nuo projektuojamo pastato turi būti vandens telkinys.
Taip pat reikia būti atsargiems perkant sklypą šalia vandens telkinių. Nuo vandens telkinio yra nustatoma apsaugos juosta ir nuo jos standartiškai 10 metrų statyba yra negalima.
Prieš perkant sklypą reikia atkreipti dėmesį, ar jame yra vandentiekio ir nuotekų sistemos, ir per kur jos eina, nes komunikacijos gali labai riboti užstatymo galimybes. Taip pat apsaugos zonas turi ir vietiniai gręžiniai, tad jeigu sklypas mažas, o namo žmogus nori didesnio, gali nepavykti tokio noro įgyvendinti.
Žmonės, pirkdami sklypą, neįvertina, kokios namo formos, kelių aukšto namo norės. Taip pat, ar jam reikia papildomų pastatų sklype. Nes ne visuose sklypuose galima pastatyti bet kokį namą ir dar priestatų. Taip gali nutikti ir dėl užstatymo intensyvumo rodiklių, kurie nustatomi bendruoju planu arba detaliaisiais planais.
Jeigu žmogus nori pasistatyti vieno aukšto namą su garažu, jam reikėtų ieškoti apie 12 a sklypo. Jeigu turime 10-12 a sklypą, dažniausiai projektuojame vieno aukšto namą, normalaus dydžio kiemą. Tai yra komfortiškas variantas. Dažniausiai žmonės domisi namais iki 100 kv. m, tai tokiems namams, jeigu nėra papildomų sąlygų, apribojimų, užtektų ir 8 a sklypo.
Iš esmės viskas eina kartu - reikia kartu ir galvoti, žinoti, kokio namo reikia, ir tuomet rinktis sklypą.
Ką Daryti, Kad Išsirinktume Geriausią Variantą?
- Reikia susirasti ir išnagrinėti teritorijos, kurioje planuojama pirkti sklypą namo statyboms, bendrąjį planą.
- Prieš perkant sklypą reikėtų prašyti pardavėjo, kad suteiktų informacijos apie sklypo detalųjį planą.
- Taip pat reikia pasižiūrėti NT išrašą, nes jame taip pat galima rasti daug naudingos informacijos, būna aprašyti servitutai, ar tokių sklype yra, apsaugos zonas. Bet išrašas turi būti atnaujintas.
- Mažiausiai „kabliukų“ atsiranda tuomet, kai sklypui yra parengtas detalusis planas.
- Visada patrauklu turėti galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, vandentiekio, dujų.
Vandens Gręžinių ir Šulinių Apsaugos Zonos
Apsauginė zona apie gręžinį nuo 2022 metų yra tik 3 metrai (anksčiau buvo 5). Tai reiškia, kad 3 metrų spinduliu nuo vandens gręžinio gali būti tik veja - jokių trinkelių, automobilių stovėjimo aikštelių ar statinių. Vandens gręžinio apsauginė zona į kaimyno teritoriją gali išsikišti tik su kaimyno sutikimu.
Vietoj gręžinio pasirinkus šachtinį šulinį, apsauginė zona tampa daug didesnė. Remiantis higienos norma, atstumas iki gyvenamojo namo nuo šulinio turi būti 7 m, iki garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio - 10 m, iki tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės - 25 m, iki lauko nuotakyno - 15 m.
Statybos techniniame reglamente nurodoma, kad aplink šulinį turi būti įrengtas 2 m pločio akmenų grindinys, betono arba asfalto danga su 10 proc. nuolydžiu nuo šulinio, o aplink šulinius, kurių vanduo naudojamas geriamajam vandentiekiui, reikia įrengti 1,5-2 m gylio ir 0,5 m pločio molio arba priemolio spyną.
SVARBU! Norint vykdyti darbus magistralinių dujotiekių apsaugos zonoje, reikia gauti „Amber Grid" sutikimą. Taip pat būtina žinoti, kad statyba, atsižvelgiant į pastatų skaičių, aukštingumą ir kitus veiksnius, gali būti ribojama ir už apsaugos zonų ribų 200 m atstumu į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies ir 200 m atstumu nuo kraštinių jo taškų.
Elektros tinklų apsaugos zonos - elektros, katodinės apsaugos tinklų ir įrenginių apsaugai. Elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos - ryšių tinklų apsaugai.