Apsaugos Zonų Nustatymo Lietuvoje Gairės

Apsaugos zona - tai teritorija, skirta inžinerinių tinklų apsaugai, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šios zonos reikalingos siekiant užtikrinti žemės sklypų savininkų ir naudotojų saugumą, tinkamą tinklo eksploatavimą bei apsaugą. Lietuvoje apsaugos zonų nustatymą reglamentuoja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.

Apsaugos Zonų Paskirtis ir Teisinis Reglamentavimas

Nuo 2020 m. įsigaliojęs Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas įpareigojo visus inžinerinės infrastruktūros valdytojus iki 2024 m. suregistruoti eksploatuojamų inžinerinių tinklų apsaugai taikomas apsaugos zonas. Dažnai žemės sklypuose vykdant ūkinę ar kitą veiklą tinkamai neįvertinama, kad sklype inžinerinių tinklų apsaugai yra taikoma apsaugos zona, kurioje turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.

Apsaugos zona - Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų objektų apsaugai skirta teritorija, kurioje turi būti taikomos šiuo įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Kaip Patikrinti, Ar Žemės Sklypas Priklauso Apsaugos Zonai?

Žemės savininkai gali patikrinti, ar jų sklypas patenka į įregistruotą elektros, dujų ar elektroninių ryšių apsaugos zoną keliais būdais:

• Peržiūrėti apsaugos zonų planus, žemėlapius ir schemas Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje.

Valstybinės Reikšmės Kelių Apsaugos Zonos

Žemės savininkas gali patikrinti, ar jam priklausančiame žemės sklype buvo įregistruota kelių apsaugos zona - adresu: Apsaugos zonų planai, žemėlapiai, schemos | Susisiekimo ministerija (lrv.lt). Minėtoje nuorodoje galima atsidaryti valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų brėžinį bei žemės sklypų sąrašą.

Pagal kelio kategoriją, kelio apsaugos zona prie magistralinių kelių yra 70 m, prie krašto kelių - 50 m, prie rajoninių kelių - 20 m.

Kompensacijos Už Apsaugos Zonų Apribojimus

Gavęs pranešimą dėl įregistruotos apsaugos zonos žemės sklype, asmuo gali kreiptis į atitinkamą įmonę (pvz., ESO, Vilniaus šilumos tinklus, AB „Via Lietuva“) ir pateikti prašymą dėl kompensacijos apsaugos zonų apribojimų sukeltoms, pagrįstoms pasekmėms atlyginti.

Teisę į kompensaciją turi tie sklypų savininkai, kurie dėl konkrečių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo patyrė ir (ar) patiria realius ir pagrįstus nuostolius, kuriuos gali būti prašoma kompensuoti. Kompensacijų nagrinėjimas prasidės tik tada, kai bus oficialiai įregistruotos apsaugos zonos. Norint gauti kompensaciją, reikia pateikti dokumentus, įrodančius patirtus nuostolius.

Kreiptis reikia į AB „Via Lietuva“, Kauno g. 14, Vilnius, tel. +370 5 232 9600, el. paštas [email protected], interneto svetainė www.vialietuva.lt.

Pagal galiojantį įstatymą, AB „Via Lietuva“ turi pareigą registruoti jau esamų kelių apsaugos zonas Nekilnojamojo turto registre. Atkreipiame dėmesį, kad šis siunčiamas pranešimas yra informacinio pobūdžio, jokie nauji apribojimai nėra taikomi.

Prašymo Pateikimas ir Nagrinėjimas

Norint gauti kompensaciją, reikia pateikti šiuos dokumentus:

1. Prašymą (nustatytos formos).
2. Žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto adresą (jeigu yra).
3. Dokumentus, įrodančius patirtus nuostolius.

Sprendimas dėl kompensacijos bus priimtas per 20 d. d. nuo prašymo priėmimo nagrinėti dienos.

Svarbu: Kai žemės sklypas ir (ar) nekilnojamasis daiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas visų bendraturčių prašymas ar vieno (kelių) iš bendraturčių prašymas.

Kompensacija apskaičiuojama įvertinus kiekvieno bendraturčio turimą dalį ir kiekvieno jų patirtus ir (ar) patiriamus konkrečius prašyme nurodytus nuostolius, pagrįstus juos įrodančiais dokumentais.

Kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta metodika.

Atkreipiame dėmesį, kad pateikto prašymo nagrinėjimas bus pradėtas ne anksčiau nei bus įregistruoti apsaugos zonų plotai.

Pagal Metodikos nuostatas kompensacija gali būti apskaičiuota tik pagal viešajame registre įregistruotą apsaugos zonos plotą.

Prašymą kompensacijai išmokėti ir papildomus dokumentus galite pateikti tiesiogiai (pasirašytinai), paštu, per kurjerius arba elektroninių ryšių priemone - el. paštu.

Elektroninių ryšių priemonėmis pateikti dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.

Vienkartinė kompensacija mokama vieną kartą ne vėliau kaip per 3 metus nuo sprendimo tenkinti prašymą priėmimo dienos.

Periodinė kompensacija išmokama per 3 metus nuo sprendimo tenkinti prašymą priėmimo dienos.

Požeminio Vandens Vandenviečių Apsaugos Zonos

Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos nustatomos atsižvelgiant į požeminio vandens naudojimo paskirtį, išgaunamo vandens kiekį bei vandenviečių jautrumą taršai. Vandenviečių apsaugos zonos nustatymui teisės aktų nustatyta tvarka rengiamas projektas.

Vilniaus Miesto ir Rajono Vandenviečių Sanitarinės Apsaugos Zonos Schemos ir Planai:

• Vilniaus miesto Aukštųjų Panerių, Trakų Vokės, Bukčių, Jankiškių, Žemųjų Panerių, Vingio ir Pagirių vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos schema: visa schema, I lapas, II lapas.
• Eisiškių miesto vandenvietės apsaugos zonų planas ČIA.
• Šalčininkų miesto apsaugos zonų planas ČIA. Įsakymas dėl planų tvirtinimo ČIA.

Taip pat patvirtinti šie planai: Įsakymas dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, esančių Šalčininkų rajono savivaldybėje, Eišiškių seniūnijoje, Eišiškių mieste, apsaugos zonų planų patvirtinimo ČIA.

Papildoma informacija apie Vilniaus rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tinklų apsaugos zonas: Vilniaus r. sav. Buivydiškių, Avižienių ir Riešės, Mažosios ir Didžiosios Riešės vandens tiekimo ir nuotekų tinklų apsaugos zonų plano aiškinamasis raštas ir planas ČIA.

Vilniaus miesto apsaugos zonų planai: Vilniaus m., Šaulio g., Vandenio g., Paukščių Tako g., Mergelės g. Ožiaragio g., Svarstyklių g., Dvynių g. Įsakymas dėl Vilniaus m. savivaldybės Šeškinės seniūnijoje esančių vandens tiekimo ir nuotekų tinklų apsaugos zonų plano patvirtinimo yra ČIA.

Informacija apie kitus patvirtintus planus: Įsakymas dėl Vilniaus r. savivaldybės Avižienių seniūnijoje, Bendorių kaime ir Klevinės viensėdyje esančių vandens tiekimo ir nuotekų tinklų apsaugos zonų plano patvirtinimo yra ČIA.

Vandens Tiekimo Ir Nuotekų Tvarkymo Vamzdynų Apsaugos Zonos

Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 m. gylyje, apsaugos zona - išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2,5 m.

Sanitarinės Apsaugos Zonos

Atvirų mechaninio ir/arba biologinio ir/arba cheminio nuotekų valymo įrenginių sanitarinė apsaugos zona:

• 100 m. (kai įrenginių našumas per parą, nuo 0.05 iki 5 tūkst. m3);
• 200 m. (kai įrenginių našumas per parą, nuo 0.2 iki 5 tūkst. m3);
• 400 m. (kai įrenginių našumas per parą, nuo 5 iki 50 tūkst. m3);
• 500 m. (kai įrenginių našumas per parą daugiau kaip 50 tūkst. m3).

Uždarų mechaninio ir/arba biologinio ir/arba cheminio nuotekų valymo įrenginių sanitarinė apsaugos zona:

• 100 m. (kai įrenginių našumas per parą, nuo 5 iki 50 tūkst. m3);
• 200 m. (kai įrenginių našumas per parą daugiau kaip 50 tūkst. m3).

Apsauginė zona apie gręžinį nuo 2022 metų yra tik 3 metrai (anksčiau buvo 5). Tai reiškia, kad 3 metrų spinduliu nuo vandens gręžinio gali būti tik veja - jokių trinkelių, automobilių stovėjimo aikštelių ar statinių. Vandens gręžinio apsauginė zona į kaimyno teritoriją gali išsikišti tik su kaimyno sutikimu.

Vietoj gręžinio pasirinkus šachtinį šulinį, apsauginė zona tampa daug didesnė. Remiantis higienos norma, atstumas iki gyvenamojo namo nuo šulinio turi būti 7 m, iki garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio - 10 m, iki tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės - 25 m, iki lauko nuotakyno - 15 m.

Statybos techniniame reglamente nurodoma, kad aplink šulinį turi būti įrengtas 2 m pločio akmenų grindinys, betono arba asfalto danga su 10 proc. nuolydžiu nuo šulinio, o aplink šulinius, kurių vanduo naudojamas geriamajam vandentiekiui, reikia įrengti 1,5-2 m gylio ir 0,5 m pločio molio arba priemolio spyną.

ESO Apsaugos Zonos

Apsaugos zona - tai ESO nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype įrengto elektros tinklo, skirstomojo dujotiekio ar elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugai skirta teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Nuo 2020 m. įsigaliojęs Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas įpareigojo visus inžinerinės infrastruktūros valdytojus, tarp jų ir ESO, iki 2022 m. gruodžio 31 d. suregistruoti eksploatuojamų inžinerinių tinklų apsaugai taikomas apsaugos zonas (2022 m. pabaigoje šis terminas pratęstas iki 2024 m.

Apsaugos zonos yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas žemės sklypų savininkų ar naudotojų saugumas, saugus tinklo eksploatavimas ir tinkama tinklo apsauga. Dažnai žemės sklypuose vykdant ūkinę ar kitą veiklą tinkamai neįvertinama, kad sklype inžinerinių tinklų apsaugai yra taikoma apsaugos zona, kurioje turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.

ESO valdomam tinklui apsaugos zonas Nekilnojamojo turto registre įregistravo pagal Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintus planus, kurie buvo viešinami bendrovės ir atitinkamų savivaldybių internetinėse svetainėse bei nacionalinėje ir regioninėje spaudoje.

Gavęs pranešimą dėl įregistruotos apsaugos zonos žemės sklype, asmuo gali kreiptis į ESO ir pateikti prašymą dėl kompensacijos apsaugos zonų apribojimų sukeltoms, pagrįstoms pasekmėms atlyginti.

Žemės sklypų, kuriems buvo įregistruota el. ryšių apsaugos zona, sąrašas pateikiamas prie el. pašto pranešimo.

tags: #sklypo #apsaugine #ona