Rąžės upė, vingiuojanti per Palangą, yra ne tik gamtos grožis, bet ir svarbi miesto dalis, turinti gilias istorines šaknis. Šiandienos straipsnyje panagrinėsime sklypus, esančius šalia šios upės, aptarsime jų patrauklumą, galimybes ir istorinį kontekstą.
Rąžės upė Palangoje. Šaltinis: Wikipedia
Istorija ir Paveldas
Grafų Tiškevičių giminė Palangos dvarą valdė 116 metų - nuo 1824-ųjų iki 1940-ųjų. Juozapo Tiškevičiaus (1724-1815) sūnus Lenkijos kariuomenės pulkininkas Juozapas Mykolas Tiškevičius (1761-1839) pirmasis susidomėjo Lietuvos pajūriu. Jis 1824 m. liepos 13 d. 1882 m. jo ir Rietavo bei Plungės dvarų šeimininkų Oginskių iniciatyva buvo nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija, kuri sujungė Kretingos, Plungės ir Rietavo dvarus.
Palangoje, kairiajame Rąžės upės krante, grafas pradėjo kurti kurortą, kuriame jau XIX a. veikė kurhauzas, šiltosios maudyklės. Tilto statyba buvo užbaigta 1890 metais. Tiškevičiai neįvertino to fakto, kad norint, jog prieplauka tinkamai tarnautų kaip uosto įrenginys, jį reikia prailginti bei pastatyti antrąjį molą, tad prieplauka nebuvo saugi. Per audras laivui tekdavo slėptis Klaipėdos uoste.
Palangos šeimininku tapus F. Tiškevičiui, jo iniciatyva buvo sparčiau pradėta plėtoti kurorto infrastruktūra. Įsitvirtinę Palangoje F. ir A. Tiškevičiai, kaip ir ankstesni šeimininkai, vystė šį kurortą taip, kad jame vasarotojai galėtų ne tik poilsiauti, gydytis, bet ir pramogauti, kad jiems būtų kur susirinkus pabendrauti, paskaityti ir kt.
Šalia Palangos buvusiame Vilimiškės kaime grafas pirmiausiai pastatė plytinę. XIX a. 7 deš., kai 1867 m. buvo nutiestas geležinkelio ruožas Kaunas-Virbalis, stipriai sumažėjo prekybos srautai per Palangą. Kadangi iš pajūrio gero susisiekimo su kitais miestais beveik nebuvo, siekdamas prekiauti Palangos plytinėje išdegtomis plytomis ir kitomis prekėmis, grafas nutarė bent iš dalies atgaivinti Palangos uosto tradiciją.
Jis pastatė ant jūros kranto vieną ilgą molą iš akmenų bei polių ir į jūrą nutiesė medinį tiltą, kurio galas buvo užriestas į šiaurę, tuo bandant sudaryti laivams kiek saugesnę nuo bangų prieplauką. Iš 1988 m. darytų toponuotraukų, gylių matavimų ir kitų tyrimų metu gautos informacijos tyrinėtojai padarė išvadą, kad senasis, grafo Juozapo Tiškevičiaus laikais statyto tilto į jūrą ilgis buvo apie 630 m ilgio (kai kuriuose literatūros šaltiniuose rašoma, kad tilto ilgis buvo apie 1 kilometras).
Po Antaninos gimė sūnus Stanislovas Marija (1907-1974). Mirus tėvui Feliksui Tiškevičiui, jis kartu su motina 1933-1939 m. rūpinosi Palangos dvaro reikalais, o 1939 m. kartu su motina iš Lenkijos pasuko į Rumuniją, tada nuvyko į Italiją, o iš ten - į Angliją, įsikūrė Londone. Pasibaigus karui, kartu su šeima pasitraukė į Kanadą, gyveno Monrealyje.
Sūnus Alfredas Tiškevičius (1913-2008) buvo jauniausias grafų F. ir A. paskutinis Palangos dvaro šeimininkas. Jis gimė 1913 m. lapkričio 17 d. Krokuvoje, augo Palangoje. Iš pradžių, padedamas korepetitoriaus, mokėsi namie. 1926 m. buvo išsiųstas mokytis į Prancūziją. Gerai mokėjo lietuvių kalbą (ją išmoko iš bendraamžių, su jais bendraudamas vaikystėje ir vasaromis iš Paryžiaus sugrįžęs į tėviškę). Kai 1939 m. brolis ir motina pasitraukė iš Lietuvos, rūpinosi Palangos dvaro reikalais.
Sklypų Prie Rąžės Upės Patrauklumas
Sklypai prie vandens visada buvo vertinami dėl savo unikalumo ir gamtos artumo. Rąžės upė suteikia Palangai ypatingo žavesio, o sklypai, esantys šalia jos, pasižymi šiomis savybėmis:
- Vaizdingumas: Upės pakrantės kraštovaizdis sukuria ramią ir atpalaiduojančią aplinką.
- Rekreacinės Galimybės: Galimybė mėgautis pasivaikščiojimais palei upę, žvejyba ar tiesiog atsipalaiduoti prie vandens.
- Patogi Lokacija: Daugelis sklypų yra netoli Palangos centro ir kitų svarbių objektų.
Skelbime buvo rašoma, kad namas yra apie 500 metrų nuo jūros, toliau nuo centrinės alėjos, todėl jos šurmulio nesigirdi, uždaras pastato kiemas yra ant Ronžės upės kranto, o privažiuoti galima iš S. Daukanto gatvės.
Palangos tiltas. Šaltinis: Palangatic.lt
Atsiliepimai ir Nuomonės
Kalbant apie atsiliepimus apie gyvenimą ar investicijas į sklypus prie Rąžės upės, svarbu atsižvelgti į keletą aspektų. Vietiniai gyventojai dažnai pabrėžia šios vietos ramybę ir gamtos grožį, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į galimus iššūkius, tokius kaip potvyniai ar didesnė drėgmė.
„Oi, kokia sodri Ronžė“, - pamatę gerokai didesnį upelį stebėjosi palangiškiai. „Kai jau jūra nebepriima vandens, tuomet Jūratės g. krantinę upelis ima semti, dabar to nebuvo. Daugiau upelio vandens lygis ir nekilo“, - pastebėjimais pasidalino UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus.
Tačiau esu giliai įsitikinęs, kad niekas kitas nepadės, jeigu pats sau nenorėsi padėti. Reikia tik šiek tiek pasukti galvas, rankas ir problema bus išspręsta. Žmonės saviveikla užsiiminėja, kas kaip nori, o tada būna bėda. K. „Vicemeras, su kuriuo lankėmės sodų bendrijoje, teisingai pasakė: jis pats gyvena sodų bendrijoje, semia sklypą, tačiau dėl to jis nekviečia pagalbos, pats bando spręsti problemą“, - papasakojo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ vadovas K. Su bendrovės vadovu aptarėme ir dar vieną mūsų skaitytojui kilusį pastebėjimą.
Paskambinęs į redakciją palangiškis išsakė savo nuomonę, jog Plytų gatvėje, prie Rąžės trūksta bent kokio gėlių žydėjimo. K. Skierus, pasvarstęs, išsakė ir savo nuomonę: „Man toji vieta ir taip atrodo graži. Pasodinti dekoratyviniai krūmai, daugiau žalumos. Kažkuomet toje vietoje stovėjo medinės vazos su gėlėmis, tačiau jos ten nelabai tiko, tarsi svetimkūnis buvo.
NT Rinka Prie Rąžės Upės
Nekilnojamojo turto rinka Palangoje, ypač prie patrauklių vietų, tokių kaip Rąžės upė, yra dinamiška. Kainos gali svyruoti priklausomai nuo lokacijos, ploto ir kitų faktorių. Štai keletas pavyzdžių iš pateiktos informacijos:
- Spalio 26-29 dienomis vyksiančiame aukcione už 573,1 tūkst. eurų pradinę kainą bus parduodamas 414 kv. metrų bendro ploto medinis dviejų aukštų pastatas ir 11,9 aro ploto sklypas J. Basanavičiaus g. 18.
- Viename skelbimų buvo pažymėta, jog už 852,37 kvadratinių metrų ploto objektą prašoma 1,1 mln. eurų.
- Už baro ir lauko terasos nuomą prašoma 120 tūkst. eurų sezonui, už vidinės salės su scena, persirengimo kambariais ir du barus - 100 tūkst. eurų, už virtuvę - 100 tūkst. O štai už svečių namus prašoma vos 21 tūkst.
Kultūrinis atgimimas: Filmoteka "Naglis"
Buvusiame Palangos kino teatre „Naglis“ po atnaujinimo, įsikurs Regioninė filmoteka - Vakarų Lietuvos regiono kino ir medijų traukos, sklaidos ir edukacijos centras. Rekonstruotoje filmotekoje atsiras dvi kiną rodančios salės, lauko kinas, audiovizualinių menų kultūros centras su skaitykla ir mediateka, ekspozicijų erdvės, audiovizualinio darbo bei rezidencijų studijos.
Esama kino salė bus apsukta 180 laipsnių kampu. Tai leis po salės tūriu sukurti kokybišką, šviesią visuomeninę erdvę ir ją atverti į gamtą - Rąžės upės vingį ir šalia jo augančius medžius. Rytinėje kino teatro pastato dalyje numatoma sukurti lauko terasą su kino ekranu - kino kiemelį, vizualiai ir funkciškai apjungtą su naujai įrengiama kino teatro vestibiulio erdve.
Šis projektas finansuojamas iš 2021-2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšų ir Valstybės biudžeto asignavimų.
Filmoteka Naglis. Šaltinis: Architektusajunga.lt
Apibendrinant, sklypai prie Rąžės upės Palangoje yra patraukli vieta tiek gyvenimui, tiek investicijoms. Istorinė aplinka, gamtos grožis ir patogi lokacija sukuria unikalų derinį, kuris vertinamas daugelio. Tačiau svarbu atsižvelgti į galimus iššūkius ir atidžiai įvertinti nekilnojamojo turto rinkos tendencijas prieš priimant sprendimus.