Ypatingos ir Neypatingos Paskirties Pastatų Skirtumai Lietuvoje

Atskirti statinio kategoriją ir suvokti nesudėtingų, ypatingų ir neypatingų statinių skirtumus svarbu užsakovui, rangovui ir kitiems statybos dalyviams. Statiniai, pagal technologijų sudėtingumą, techninius parametrus, konstrukcijas ir paskirtį skirstomi į kategorijas. Pastatai klasifikuojami Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.

Pagal STR, statiniai, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, yra nesudėtingi statiniai, neypatingi statiniai ir ypatingi statiniai. Žinoti statinio kategoriją bei suprasti jų skirtumus yra svarbu visiems statybos dalyviams, nuo Užsakovo iki Rangovo. Tik teisingai nustačius statinio kategoriją galima išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas ir ar turi būti gautas statybos leidimas.

Taip pat svarbu žinoti, kokie reikalavimai keliami Projekto vadovui, Statybos Techninės priežiūros vadovui, Statybos vadovui ir kitiems pagrindinių sričių vadovams.

Kam Svarbu Žinoti Statinio Kategoriją?

• UŽSAKOVAS turėtų įsitikinti, kad Projektuotojas, Rangovas, Techninis prižiūrėtojas ir kiti dalyviai yra kompetetingi ir turi teisę vykdyti numatomus darbus.
• PROJEKTUOTOJAS, RANGOVAS turėtų teisingai įsivertinti statybos objektą bei suprasti ar jis turi teisę vykdyti visus numatomus darbus.

Statinio Kategorijos

Į statinių skirstymą pagal Kategorijas siūlome žiūrėti šiek tiek plačiau, t.y. atkreipti dėmesį ir į tai, kas nėra laikoma statiniais. Taigi, pradėkime nuo pačių paprasčiausių objektų ir judėkime link sudėtingesnių:

1. Objektai, kurie nelaikomi statiniais
2. Nesudėtingi statiniai
3. Neypatingi statiniai
4. Ypatingi statiniai

Objektai, Nelaikomi Statiniais

Statiniais Nelaikomi:

• Kilnojamieji daiktai:
  • Statybininkų nameliai
  • Kiti mobilūs (kilnojami) įrenginiai
• Objektai, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas K<10:
  • Nedidelis pėsčiųjų tako apšvietimo stulpas
  • Kiti statiniai, kurie nepapuola į nesudėtingų statinių kategoriją ir kurių K<10
• Įstatymuose išskirti atvejai (Elektros energetikos ir Elektroninių ryšių įstatymai):
  • Priklausiniais
  • Elektroninių ryšių įstatymo atvejis - ryšių kabelinės sistemos ir kt.

Aukščiau išvardintais atvejais objektai nelaikomi statiniais ir jiems statybos įstatymas negalioja, o tai savaime reiškia, kad Nereikia statybos įstatyme ir techniniuose reglamentuose aprašomų Projektų, Statybos leidimų, įmonių ir specialistų atestatų ir kt.

Svarbu pastebėti, kad tam tikrais atvejais tokių objektų įrengimui ir eksploatavimui gali būti keliami reikalavimai kituose teisės aktuose.

Nesudėtingi Statiniai

Nesudėtingi statiniai neretai painiojami su neypatingais statiniais. Labai dažnai painiojami būtent Nesudėtingi statiniai su Neypatingais statiniais. STR nesudėtingi statiniai, šių statinių konstrukcijų ypatybės, techninės savybės aprašomi antroje ir trečioje lentelėse.

Taigi kokie statiniai priskiriami Nesudėtingųjų kategorijai?

Nesudėtingasis statinys - tai:

• Paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m ir plotas ne didesnis kaip 80 kvadratinių metrų;
• Paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio tarpatramis iki 6 metrų.

Neretai manoma, kad nesudėtingų statinių statybai nereikalingas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas. Tiesa, kad šių statinių projektavimas ir statyba yra paprastesnė nei ypatingos ar neypatingos kategorijos statinių ir jai taikomi ne tokie griežti reikalavimai.

Statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

Nesudėtingais statiniais laikomi paprastų konstrukcijų pastatai ir inžineriniai statiniai. Tai gali būti gyvenamieji - vieno ir dviejų butų, pagalbinio ūkio ir kiti negyvenamieji pastatai, sodo namai, šiltnamiai, įvairios užtvaros, atraminės sienutės ir kiti statiniai.

Statybos inspekcija primena, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.

Mums gerai žinomi iki 80 kv. m ploto gyvenamieji vieno ar dviejų butų namai yra priskirtini būtent II grupei, kuri yra aukštesnės kategorijos ir jai keliami griežtesni reikalavimai. Šie pastatai, kaip ir aukštesnių kategorijų (ypatingos ir neypatingos) analogiški gyvenamieji pastatai, turi būti projektuojami remiantis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytais reikalavimais.

Įsidėmėtina, kad tokių pačių ploto ir aukščio parametrų sodo namai priskiriami žemesnei ( I ) nesudėtingų statinių grupei.

SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:

• Kultūros paveldo objekto teritoriją
• Kultūros paveldo objekto apsaugos zoną
• Kultūros paveldo vietovę
• Kurortą
• Kuršių neriją
• Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:

• Miestą
• Konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją
• Kultūros paveldo objekto teritoriją
• Kultūros paveldo objekto apsaugos zoną
• Kultūros paveldo vietovę
• Gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną
• Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies

Kaip jau minėta, prie nesudėtingų statinių priskiriami ne tik pastatai, bet ir įvairaus pobūdžio inžineriniai statiniai: susisiekimo komunikacijos (gatvės ir keliai), inžineriniai tinklai (vandentiekio, nuotekų tinklai, dujų įvadai, šilumos tiekimo tinklai), įvairios užtvaros, atraminės sienutės, vėjo elektrinės, žaibosaugos statiniai, šachtiniai šuliniai ir kiti statiniai, savo parametrais atitinkantys nesudėtingo statinio apibrėžimą.

Pavyzdžiui, 1-2 m aukščio tvora ar 0,2-1 m aukščio atraminė sienutė priskiriamos I nesudėtingų statinių grupei, o 2-5 m aukščio tvora arba 1-2 m aukščio atraminė sienutė - II grupei.

Nustatant, ar statinys atitinka nesudėtingo statinio kategoriją, skaičiuojamas statinio matmenų įvertinimo koeficientas K. Jis priklauso nuo statinio išorinio kontūro vertikalios projekcijos į žemės paviršių ploto ir statinio aukščio.

Nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai yra reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui - taip teigia STR „Nesudėtingi statiniai“ 14 punktas.

Atkreiptinas dėmesys, jeigu naujo nesudėtingo statinio statybos ar rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos ar rekonstravimo projekto, privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių sutikimus ir besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypo ribų negu numatyta teisės aktuose. Šie rašytiniai sutikimai prilygsta statybą leidžiančiam dokumentui, o jų forma nėra reglamentuojama. Dar vienas niuansas - nesudėtingo statinio statybos atveju, šiems rašytiniams sutikimams galioja 1 metų senaties terminas.

Prieš pradedant statybas derėtų pasidomėti jūsų statiniui ir statybos vietovei keliamais reikalavimais, nes kaip žinia, įstatymų neišmanymas, neatleidžia nuo atsakomybės, juolab kad vykdant savavališkas statybas gresia administracinė bauda.

Lentelė: Nesudėtingų statinių parametrai po 2024 m. lapkričio 1 d.

Neypatingi Statiniai

STR neapibrėžtas neypatingas statinys, t.y. reglamentas nenustato statinių priskyrimo neypatingiesiems statiniams reikalavimų. Tesės aktai sako, kad tai tokie statiniai, kurie Nepriskiriami nesudėtingiems ir ypatingiems statiniams. Vadinasi, norint teisingai nustatyti ar statinys priskiriamas šiai kategorijai ar ne, reikia suprasti kokie statiniai yra Nesudėtingi ir kokie yra Ypatingi.

Statiniai priskiriami neypatingiesiems statiniams, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi.

Neypatingas statinys - tai toks statinys, kuris, pagal techninius sprendimus, yra didesnis nei nesudėtingas statinys ir neatitinka nė vieno ypatingo statinio požymių.

Neypatingas statinys, tai toks statinys, kurio techniniai sprendiniai yra didesni už nesudėtingojo statinio.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikia pavyzdį - neypatingas statinys yra individualus gyvenamasis namas, kurio bendras plotas - didesnis už 80 kv. m (iki 2000 kv. m.), o aukštis - nuo 8,5 m iki 20 m.

Kaip pavyzdį pateikiame individualaus gyvenamojo namo atvejį, kuris būtų priskirtas Neypatingųjų statinių kategorijai, ir būtent šiam atvejui pateikiame pagrindinius techninius parametrus.

Neypatingos kategorijos individualus gyvenamasis namas turėtų būti:

• Aukštis nuo 8,5 m iki 20 m
• Plotas nuo 80 m2 iki 2000 m2
• Tarpatramis nuo 6 m iki 12 m
• Konsolės iki 3 m
• Įgilintas iki 7 m

Kalbant apie neypatingojo statinio statybos užbaigimo procedūrą, galima teigti, kad ji yra paprastesnė, dažniausiai atliekama, pasitelkiant ekspertinės įmonės paslaugas.

Registrų centro duomenimis, naujas neypatingas statinys gali būti naudojamas tik jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Ši nuostata netaikoma gyvenamosios paskirties pastatams.

Kai neypatingas statinys rekonstruojamas, prieš pradedant naudoti naujas statinio dalis, būtina įregistruoti pasikeitusius statinio kadastro duomenis.

Ypatingi Statiniai

Ypatingasis statinys ir jo parametrai yra aprašyti STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.

Ypatingi statiniai - tai sudėtingos konstrukcijos ir technologijų statiniai.

Taip pat, visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių bei aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai gyvenamieji namai ir kultūros paveldo statiniai.

Ypatingų statinių kategorijai priskirtinus pastatus atskirti nėra labai sudėtinga, kadangi jų parametrai yra surašyti pakankamai aiškiai.

Jei statinys atitinka bent vieną iš aukščiau paminėtųjų kriterijų - jis vertinamas, kaip ypatingasis statinys.

Sudėtingesnė procedūra, kai statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Tokiu atveju dažniausiai formuojama valstybinė komisija.

Registrų centro duomenimis, naujas ypatingas statinys gali būti naudojamas tik jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Ši nuostata netaikoma gyvenamosios paskirties pastatams.

Kai ypatingas statinys rekonstruojamas, prieš pradedant naudoti naujas statinio dalis, būtina įregistruoti pasikeitusius statinio kadastro duomenis.

Sandėlių projektus rengiantis specialistas akcentuoja, kad sandėliavimo patalpų projektavime labai svarbu, ar statinys bus ypatingas ar neypatingas. Nuo to priklauso sandėlio plotas, laikančiossios konstrukcijos, aukštis, naudojamų įrenginių tipas, projekto sudėtis, apimtis ir, žinoma, projektavimo ir statybos kaina.

Be architektūrinės, sklypo ir bendrosios projekto dalių ypatingo statinio techninės dalies projektą sudaro konstrukcijų, gamybos (paslaugų) technologijos aprašas, vidaus vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), apsaugos signalizacijos, šildymo, vėdinimo, gaisro aptikimo ir signalizavimo, procesų valdymo ir automatizacijos planai, gaisrinės saugos.

Sandėliavimo patalpoms keliami gaisrinės saugos reikalavimai - vieni iš pagrindinių ir svarbiausių. Jiems skiriamas itin didelis dėmesys priduodant pastatą eksploatuoti ir eksploatacijos metu.

„Jeigu gaisrinės saugos specialistui pateikiamas jau parengtas projektas paprašant numatyti reikalingas priemones, neturėjau nė vieno atvejo, kad netektų koreguoti architektūrinių ar konstrukcinių sprendinių.

Gaisrinė sauga sandėliuose projektuojama pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai.

Gamybos, pramonės, sandėliavimo, kitos (ūkio) paskirties pastatai ir patalpos pagal sprogimo ir gaisro pavojų, atsižvelgiant į juose esančių medžiagų kiekį, sprogių ir pavojingų medžiagų savybes, gamybos technologinių procesų ypatumus, skirstomi į penkias kategorijas, taip pat ir išoriniai įrenginiai.

Dažniausia sandėlių atitvaroms montuoti naudojami plieno lakštai, daugiasluoksnės Sandwich plokštės su termoizoliacija, stogo forma - dvišlaitė, vienšlaitė, plokščia, šlaitinio stogo nuolydis irgi gali būti įvairus, tačiau rekomenduojama rinktis 7 - 15 laipsnių nuolydį.

Nuo reikalingos sandėliavimo patalpų gaisro klasės dažniausiai priklauso laikančiojo konstruktyvo medžiagos.

Architektas sako pastebėjęs, kad tie užsakovai, kurie numato perspektyvą, jeigu tektų keisti sandėlio paskirtį ar jį nuomoti, atraminėms konstrukcijoms renkasi gelžbetonį - tokie sandėliai plačiau pritaikomi.

Sodo Namai ir Ūkiniai Pastatai

DĖMESIO! Turbūt vienas iš labiausiai spaudoje “nušviestų” pasikeitimų. Buvo jau daug kalbėta, rašyta. Sodo namai, kuriuos galima statyti be projekto ir leidimo - apriboti iki 50m2 ir 5m aukščio. Verta atkreipti dėmesį ir į pastabas prie lentelių. Dažnas klausimas būna dėl rūsių ploto ar didesnio rūsio nei namas. Viskas parašyta jau aiškiai.

Gera žinia pradėjusiems statyti sodo namus iki 2024-11-01 - juos galima bus užbaigti ir įteisinti sena tvarka. T.y. neturint projekto ir leidimo. Tačiau svarbu tai ar apie statybų pradžią iki 2024-11-01 yra įrodymų.

Kreiptis į antstolį. Antstolis gali oficialiai užfiksuoti esamą statybos būklę. Pasinaudoti naująja Statybos inspekcijos elektronine priemone. Ši sistema leidžia lengvai ir greitai užfiksuoti statybos pradžios datą ir vietą pateikiant nuotraukas su geografinėmis koordinatėmis. Įsakymas, kuris nusako teisę užbaigti statybas sena tvarka čia.

iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėti statybos darbai, kai nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, baigiami vykdyti pagal iki 2024 m. spalio 31 d.

Nauji sodo namai, kuriems nereikalingas leidimas, mažinami nuo 80m2 iki 50m2.

PATARIMAS. Išlieka galimybė prie sodo namo turėti pagalbinio ūkio pastatą, kuriam taip pat nereikalingas statybos leidimas. Taigi, jei yra pakankamai vietos sklype, galima protingai pasiplanuoti 2 nesudėtingos kategorijos pastatus ir turėti šiek tiek daugiau naudingo ploto savo reikmėms.

tags: #skirtumas #tarp #ypatingos #ir #neypatingos #paskirties