Skirtingų žemės naudojimo režimų ir jų zonų nustatymo tvarka Lietuvoje

Lietuvoje žemės naudojimo režimą ir jo zonų nustatymo tvarką reglamentuoja įvairūs teisės aktai. Ši tvarka apima vandenviečių apsaugos zonas, sanitarines apsaugos zonas, taip pat kompensacijų už patirtus nuostolius apskaičiavimą ir išmokėjimą.

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su skirtingų žemės naudojimo režimų ir jų zonų nustatymu.

Vandens gręžinių ir šulinių apsaugos zonos

Apsauginė zona apie gręžinį nuo 2022 metų yra tik 3 metrai (anksčiau buvo 5). Tai reiškia, kad 3 metrų spinduliu nuo vandens gręžinio gali būti tik veja - jokių trinkelių, automobilių stovėjimo aikštelių ar statinių. Vandens gręžinio apsauginė zona į kaimyno teritoriją gali išsikišti tik su kaimyno sutikimu.

Vietoj gręžinio pasirinkus šachtinį šulinį, apsauginė zona tampa daug didesnė. Remiantis higienos norma, atstumas iki:

• Gyvenamojo namo nuo šulinio turi būti 7 m.
• Garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio - 10 m.
• Tvartо, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės - 25 m.
• Lauko nuotakyno - 15 m.

Statybos techniniame reglamente nurodoma, kad aplink šulinį turi būti įrengtas 2 m pločio akmenų grindinys, betono arba asfalto danga su 10 proc. nuolydžiu nuo šulinio, o aplink šulinius, kurių vanduo naudojamas geriamajam vandentiekiui, reikia įrengti 1,5-2 m gylio ir 0,5 m pločio molio arba priemolio spyną.

Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos

Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos nustatomos atsižvelgiant į požeminio vandens naudojimo paskirtį, išgaunamo vandens kiekį bei vandenviečių jautrumą taršai. Vandenviečių apsaugos zonos nustatymui teisės aktų nustatyta tvarka rengiamas projektas.

Pavyzdžiai vandenviečių apsaugos zonų planų:

• Vilniaus miesto Aukštųjų Panerių, Trakų Vokės, Bukčių, Jankiškių, Žemųjų Panerių, Vingio ir Pagirių vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos schema
• Eisiškių miesto vandenvietės apsaugos zonų planas
• Šalčininkų miesto apsaugos zonų planas
• Švenčionių miesto apsaugos zonų planas

Sanitarinės apsaugos zonos

Atvirų mechaninio ir/arba biologinio ir/arba cheminio nuotekų valymo įrenginių sanitarinė apsaugos zona priklauso nuo įrenginių našumo per parą:

• 100 m (kai įrenginių našumas per parą, nuo 0.05 iki 5 tūkst. m³)
• 200 m (kai įrenginių našumas per parą, nuo 0.2 iki 5 tūkst. m³)
• 400 m (kai įrenginių našumas per parą, nuo 5 iki 50 tūkst. m³)
• 500 m (kai įrenginių našumas per parą daugiau kaip 50 tūkst. m³)

Uždarų mechaninio ir/arba biologinio ir/arba cheminio nuotekų valymo įrenginių sanitarinė apsaugos zona:

• 100 m (kai įrenginių našumas per parą, nuo 5 iki 50 tūkst. m³)
• 200 m (kai įrenginių našumas per parą daugiau kaip 50 tūkst. m³)

Kompensacijos už nuostolius

Kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020.04.01 patvirtinta METODIKA. Prašymą nuostoliams atlyginti galite teikti gavę iš UAB „Vilniaus vandenys“ pranešimą apie padarytą žymą viešajame registre. Atkreipiame dėmesį, kad pateikto prašymo nagrinėjimas bus pradėtas ne anksčiau nei nuo 2023 m., kai bus įregistruoti apsaugos zonų plotai.

Pagal Metodikos nuostatas kompensacija gali būti apskaičiuota tik pagal viešajame registre įregistruotą apsaugos zonos plotą.

Prašymo pateikimo būdai:

1. Tiesiogiai (pasirašytinai).
2. Paštu.
3. Per kurjerius.
4. Elektroninių ryšių priemone - el. paštu.

Elektroninių ryšių priemonėmis pateikti dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.

Kai žemės sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise keliems bendraturčiams, tuomet turi būti pateiktas visų bendraturčių prašymas ar vieno (kelių) bendraturčių prašymas.

Vienkartinė kompensacija mokama vieną kartą ne vėliau kaip per 3 metus nuo sprendimo tenkinti prašymą priėmimo dienos. Periodinė kompensacija išmokama per 3 metus nuo sprendimo tenkinti prašymą priėmimo dienos.

Vamzdynų apsaugos zonos

Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 m. gylyje, apsaugos zona - išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2,5 m.

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys žemės naudojimo režimą ir zonų nustatymo tvarką:

• Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai ir jų pakeitimai.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, įskaitant 2020.04.01 patvirtintą metodiką dėl kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo.
• Statybos techniniai reglamentai.
• Higienos normos.

Šis straipsnis parengtas remiantis 2019-06-19 duomenimis, todėl rekomenduojama pasitikrinti naujausią informaciją oficialiuose šaltiniuose.

tags: #skirtingu #zemes #naudojimo #rezimu #ir #ju