Ar žinojote, kad Lietuvoje didžioji dalis daugiabučių pastatyta dar iki 1993 m., todėl daugumos jų inžinerinės sistemos yra stipriai susidėvėjusios, o pastatus dažnai reikia atnaujinti? Pro senų namų langus bei sienas švilpauja vėjas, stogas praleidžia orą ir lietaus bei sniego vandenį, o senas šildymo sistemos punktas netolygiai paskirsto šilumą į pastato aukštus - problemų daug ir įvairių, o laikui bėgant jos pasireiškia vis dažniau.
Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl šilumos punktų renovacija yra svarbi, kokią naudą ji teikia ir kokios yra galimybės pasinaudoti valstybės parama šiam procesui.
Kodėl Verta Atnaujinti Šilumos Punktą?
Siekiant šilumą naudoti kuo efektyviau, ypač aktuali mažoji renovacija tiems daugiabučiams namams, kuriuose šilumos punktai yra senos konstrukcijos. Šiuose namuose reiktų pasenusią šilumos punktų įrangą pakeisti nauja ir modernia, su galimybe reguliuoti naudojamą šilumą ir tuo pačiu ją taupyti.
Efektyviai veikiantis šilumos punktas pastate gali sutaupyti apie 15 proc.
Automatizavimas ir Valdymas
Automatizuotų šilumos punktų valdytojai turi galimybę patys priimti sprendimą dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos. Butų ar kitų patalpų savininkai sezono pradžią ir pabaigą, nepažeidžiant nustatytų higienos normų, gali nustatyti savo nuožiūra, butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (turi būti surinkta 50 proc.
Modernizavus šilumos punktą, galima ekonomiškiau naudoti šilumą - automatiškai parinkti racionalų ir taupų šiluminės energijos tiekimą ir reguliuoti šildymo sistemas (parametrus) pagal nustatytas namo patalpų ir faktines aplinkos temperatūras. Sistema automatiškai palaikys vartotojo pasirinktą patalpų temperatūrą, reaguodama į lauko temperatūros pokyčius.
Automatizuoto šilumos punkto elektroninis reguliatorius leidžia nustatyti įvairius šilumos taupymo grafikus, pavyzdžiui, nustatyti žemesnę šildymo ar karšto vandens sistemos temperatūrą naktį.
Tolygus Šilumos Paskirstymas
Automatizuoto šilumos punkto šilumos sistemų balansavimo įranga suteikia galimybę tolygiai reguliuoti namo vidaus sistemos srautus, cirkuliuojančius šildymo sistemoje, ir užtikrinti, kad visas namo patalpas pasiektų vienodas šilumos kiekis. Tai leidžia išvengti problemos, kai vienoje pastato dalyje radiatoriai būna perkaitinami, o kitoje nepakankamai šyla.
4 Šilumos punktai butams ir individualiems namams
Mažoji Renovacija: Galimybės ir Finansavimas
AB „Panevėžio energija“ primena, kad šiuo metu yra galimybė gyventojams gauti valstybės paramą ir atnaujinti šilumos punktą - pasinaudoti daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo programa („mažoji renovacija“).
Mažosios renovacijos programa - tai modifikuota programa, kuri apima pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimą ir rekonstrukciją.
Pagrindinė kvietimo sąlyga: projektas turi būti įgyvendinamas daugiabučiame name, pastatytame pagal iki 1993 metų galiojusius statybos techninius normatyvus
- Kvietimui numatytas finansavimas: 20 mln. Eur.
- Kvietimas paraiškoms dėl daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo (mažoji renovacija) galioja iki 2025 m.
Pagal mažosios renovacijos programą gali būti finansuojamos tokios išlaidos kaip:
- Elevatorinių šilumos punktų keitimas į naują automatizuotą šilumos punktą
- Senų susidėvėjusių automatinių šilumos punktų, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje, atnaujinimas
- Atskiro šilumos punkto daugiabučiame name įrengimas, įskaitant balansinių ventilių ant šildymo ir karšto vandens stovų įrengimą
- Šildymo sistemos pertvarkymas ar keitimas (įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir (ar) vamzdynų izoliavimą, balansinių ventilių rengimą)
- Individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas ir (ar) išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas
- Karšto vandens sistemos pertvarkymas, susijusių elementų keitimas (rankšluosčių džiovintuvų ir kt., įskaitant vamzdynų keitimą ir (ar) izoliavimą)
Šilumos Paskirstymo Subalansavimas
Siekiant išlyginti temperatūrų skirtumus tarp kraštinių ir vidurinių butų sistema turi būti subalansuojama. Tai realizuojama įrengiant automatinius balansinius vožtuvus. Vien sistemos subalansavimas padeda sutaupyti iki 10 % energijos.
Tačiau radiatorių termostatai padeda išspręsti skirtingos temperatūros tarp aukštų problemą. Įrengus termostatus ant radiatorių žymiai pagerėja šildymo kokybė. Atsiranda galimybė nustatyti komfortišką temperatūrą buto kambariuose ir kadangi nuimamas šilumos perteklius nuo viršutinių butų ir efektyviai perskirstomas apatiniams, sumažinamos energijos sąnaudos šildymui. Termostatų įrengimas gali padėti sutaupyti iki 25 % energijos.
Karšto vandens sistema taip pat turi būti subalansuota, įrengiant termostatinius balansinius vožtuvus. Tą problemą puikiai sprendžia termostatiniai balansiniai vožtuvai.
Kompleksinė Renovacija vs. Mažoji Renovacija
Ką pasirinkti? Kompleksinė renovacija apima sienų, stogo apšiltinimą, balkonų, bendrojo naudojimo patalpų įstiklinimą, langų keitimą, šilumos punkto atnaujinimą, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas ir kitos įgyvendintos energinį efektyvumą didinančias priemones. Atlikus kompleksinę renovaciją, daugiabučiai tampa sandarūs, šilti, taupūs ir gražūs.
Tačiau efektyviai naudoti šilumą galima ir pigiau - atlikus mažąją renovaciją ir pasirinkus įgyvendinti tik keletą energinį efektyvumą didinančių priemonių: pavyzdžiui, atnaujinti šilumos punktą, jį modernizuojant, įrengti balansinius ventilius ant stovų ir (ar) pertvarkyti ar pakeisti šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas, butuose ir kitose patalpose įrengti individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą ir (arba) termostatinius ventilius.
Energijos Sutaupymas
Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, renovuotas daugiabutis vidutiniškai sutaupo 50-60 proc. pastato šildymui naudojamos energijos.
Modernizuotas pastato šilumos punktas, subalansuotos pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos leidžia sutaupyti apie 10-25% suvartojamos šilumos.
Energetinis Efektyvumas ir Sąskaitos Už Šildymą
Šį vasarį mažiausiai šilumos buvo suvartota naujos statybos ir renovuotuose namuose. 50 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai reikėjo 420 kWh šilumos, o sąskaita už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudaro 24 eurus.
Daugiausia šilumos suvartotojo seni nerenovuoti, prastos būklės daugiabučiai, kuriuose 50 kv. metrų ploto butui apšildyti vidutiniškai suvartota 915 kWh šilumos. Už 50 kv.
Energetinis efektyvumas lėmė sąskaitų dydįŠių metų vasarį 50 kv. m. buto šildymui naujame ar renovuotame daugiabutyje vidutiniškai suvartota 595 kWh (11,9 kWh/m2) šilumos, o vidutinė sąskaita už šildymą sudarė apie 47 Eur. 50 kv. m. buto nerenovuotame daugiabutyje vidutinė vasario mėnesio sąskaita siekia 67 eurus už vidutiniškai suvartotą 840 kWh (16,8 kWh/m2) šilumos kiekį.
Apšiltinti fasadai, modernizuoti šilumos punktai ir automatizuotos šildymo sistemos leidžia efektyviai naudoti šilumą ir sumažinti šilumos nuostolius.
Termovizoriumi Užfiksuoti Šilumos Pralaidumo Pavyzdžiai Vilniaus Daugiabučiuose
Žemiau pateikiame termovizoriumi užfiksuotus šilumos pralaidumo pavyzdžius skirtingų tipų Vilniaus daugiabučiuose. Nuotraukos darytos šildymo sezono metu.
| Adresas | Statybos metai | Renovuotas | Šilumos pralaidumas |
|---|---|---|---|
| Apkasų g. 6 / Verkių g. | 1952 m. | 2017 m. | Minimali sienų šilumos pralaida |
| Žirmūnų g. | 1966 m. | 2011 m. | Vidinis kampo blokų sujungimo siūlės šilumos pralaida |
| Žaliųjų ežerų g. | 1980 m. | 2020 m. | Minimali sienų šilumos pralaida |
| Vytenio g. | 1962 m. | 2019 m. | Minimali sienų šiluminė pralaida |
| S. Konarskio g. | 1987 m. | 2016 m. | Šiluminė pralaida per kampines namo siūles |
| Ozo g. | 1982 m. | 2017 m. | Kampinės siūlės šilumos pralaida |
Šie pavyzdžiai rodo, kaip renovacija gali sumažinti šilumos nuostolius ir padidinti energinį efektyvumą.
tags: #silumos #punktu #renovacija