Kasmet augant šildymo kainoms, vis dažniau pradedama ieškoti sprendimų, kurie leistų maksimaliai sumažinti šildymo sąnaudas. Geriausias ir kone vienintelis sprendimas, leidžiantis jas sumažinti net 40-70 proc., yra visapusiška daugiabučio gyvenamojo namo renovacija, kuriai skiriama valstybės parama.
Kodėl Daugiabučių Namų Ir Jų Šildymo Sistemų Renovacija Yra Svarbi?
Daugiabučiai namai sunaudoja apie 75% centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, tačiau didžioji dalis jų (apie 83%) vis dar yra energetiškai neefektyvūs. Siekiant sumažinti sparčiai augančias sąskaitas už šildymą, pastatus būtina renovuoti. Apšiltinus išorines sienas, pakeitus radiatorius, langus, lauko duris, stogo dangą bei atlikus šilumos mazgo rekonstrukciją yra padidinamas pastato energetinis efektyvumas ir gerokai sumažinamas pastato energijos poreikis.
Būtent tai leidžia sutaupyti didelę dalį šildymo kaštų, o kartu ir prisidėti prie energijos taupymo bei gamtos tausojimo.
Šilumos Energijos Nuostoliai Ir Alternatyvūs Šildymo Sprendimai
Centrinio šildymo trasose kasmet prarandama apie 15 proc. pagaminamos energijos, o kai kuriose savivaldybėse šie nuostoliai sudaro 27 proc. Deja, bet šie energijos praradimo nuostoliai yra neišvengiami ir jų eliminuoti neįmanoma. Net pažangiausiose Skandinavijos valstybėse, šilumos trasose yra prarandama ~12% visos centralizuotai tiekiamos šilumos.
Norint užtikrinti maksimaliai efektyvų šilumos energijos tiekimą ir mažiausias sąnaudas, reikėtų apsvarstyti alternatyvių, nepriklausomų šildymo sistemų, pavyzdžiui, geoterminio šildymo, įsirengimą.
Kodėl Verta Pradėti Galvoti Apie Daugiabučio Namo Renovaciją Jau Šiandien?
Ateityje ir toliau neišvengiamai augs tiek renovacijos darbų, tiek energijos kainos. Tai ypatingai atsilieps tiems vartotojams, kurių šilumos tiekėjas šilumos gamybai naudoja taršų kurą (gamtines dujas, mazutą, skystą kurą ir kt.). Atnaujinus daugiabutį gyvenamąjį namą ir jo šildymo sistemą, šilumos sąnaudos gali sumažėti net iki 70%. Vadinasi, kuo anksčiau bus pradėta galvoti apie renovaciją, tuo daugiau bus sutaupyta vertinant ilgalaikę perspektyvą.
Taip pat, dabar yra itin palankus metas pradėti renovacijos projektą dėl valstybės skiriamos paramos daugiabučių namų modernizavimui.
Kokį Šildymą Rekomenduojama Rinktis Renovuojant Daugiabutį Gyvenamąjį Namą?
Atliekant pastato renovaciją rekomenduojama atnaujinti ir šildymo sistemą. Šiuolaikinės šildymo sistemos leidžia efektyviai panaudoti nemokamų, atsinaujinančių šaltinių energiją, t.y. saulės, vėjo ar žemės gelmių. Siekiant geriausių rezultatų, ekspertai rekomenduoja įsidiegti šildymo sistemą naudojant inovatyvius geoterminius šilumos siurblius. Tai pats ekonomiškiausias sprendimas, kuris ne tik šildo patalpas, bet ir ruošia karštą vandenį, o esant poreikiui ir vėsina patalpas. Šiluma yra gaminama iš nemokamos, švarios, žemės gelmėse sukauptos energijos. Šis būdas, leidžia iš 1 kW elektros energijos pagaminti net iki 6,5 kW šiluminės energijos, tad šildymo sąnaudos yra minimalios.
Įsidiegus geoterminį šildymą, šilumos mazgas tampa tik papildomu šilumos šaltiniu.
Ar Visuose Daugiabučiuose Namuose Galima Įrengti Geoterminį Šildymą?
Praktiškai visuose daugiabučiuose namuose galima įrengti geoterminį šildymą, bet reikia įvertinti laisvą žemės plotą, esantį aplink daugiabutį gyvenamąjį namą ir parinkti tinkamiausią gręžinių tipą. Pavyzdžiui, norint įrengti 45 kW galios geoterminį šilumos siurblį su vertikaliais, geoterminiais gręžiniais, reikalinga ~4 arų teritorija. Neturintiems pakankamo žemės ploto yra galimybė vietoje vertikalių geoterminių gręžinių įrengti brangesnius, radialinius gręžinius.
Kokios Galios Šilumos Siurblio Gali Reikėti?
Standartiniam daugiabučiui namui dažniausiai pakanka 45-70 kW galios šilumos siurblių. Tačiau reikėtų įvertinti, kokia yra atnaujinamo namo energetinė klasė ir šilumos poreikis. Tarptautinę patirtį turinti Lietuvos įmonė UAB „IGLU TECH“ siūlo keletą skirtingo galingumo pramoninių geoterminių šilumos siurblių (24-240 kW), kurie leidžia efektyviai šildyti patalpas bei ruošti karštą vandenį. Toks inovatyvus sprendimas gali būti įgyvendintas kone visuose daugiabučiuose namuose.
Kaip Sumažėja Šildymo Sąnaudos Po Daugiabučio Namo Renovacijos?
Po atliktų atnaujinimo darbų daugiabučio namo gyventojai už šilumą moka apytiksliai 40-70% mažiau nei prieš renovaciją. Pavyzdžiui, 2021 metų gruodžio - 2022 metų vasario mėnesiais renovuotame daugiabutyje 60 m2 ploto buto šildymas Vilniaus mieste kainavo 205,96 EUR, o naudojant geoterminį šildymą kainavo 99,43 EUR. Ten, kur naudojami atsinaujinantys elektros gamybos šaltiniai, kaina siekė 84,51 EUR. Taip pat ši sistema užtikrina ir efektyvią karšto vandens gamybą.
Šildymo kainų palyginimas po renovacijos:
| Šildymo būdas | Kaina (60 m2 butui) |
|---|---|
| Šildymas prieš renovaciją | 205,96 EUR |
| Geoterminis šildymas | 99,43 EUR |
| Geoterminis šildymas (su atsinaujinančiais šaltiniais) | 84,51 EUR |
Veiksmai Inicijuojant Daugiabučio Namo Renovacijos Projektą
Apie renovacijos poreikį, pirmiausia reikia pranešti atsakingiems asmenims, t.y. įgaliotiems namo atstovams ar bendrijos pirmininkui. Tuomet yra organizuojamas namo bendrijos balsavimas ir gavus daugumos būstų savininkų pritarimą (50 proc. ir vieną balsą „už“), rengiamas namo atnaujinimo investicinis projektas, o jį patvirtinus - renovacijos projektas. Vėliau teikiama paraiška gauti valstybės paramą.
Kiek Gali Kainuoti Daugiabučio Namo Renovacija?
Renovacijos kaina paaiškėja parengus investicinį namo atnaujinimo projektą ir sudarius renovacijos darbų sąrašą. Tuomet organizuojamas statybos rangovų konkursas ir išrenkamas tinkamiausias variantas. Per pastaruosius dvejus trejus metus renovacijos darbų kainos išaugo kaip ir visame statybų sektoriuje. 2021 metais 60 m2 buto renovacijos darbų kaina galėjo svyruoti tarp 15000-18000 EUR. Tikėtina, kad ateityje statybos darbų kainos tik didės.
Kokią Dalį Renovacijos Sąnaudų Kompensuoja Valstybė?
Valstybė kompensuoja iki 30% renovacijos sąnaudų, o įrengiant šilumos siurblius ir saulės elektrines, skiriami papildomi 30% nuo jų sąnaudų sumos. Bendra paramos suma šilumos siurblių diegimui sudaro net 51%, tad sistema atsiperka per itin trumpą laiką.
Ar Galima Renovuoti Tik Šildymo Mazgą Ir Gauti Valstybės Paramą?
Geriausiam rezultatui pasiekti rekomenduojama atlikti visus reikalingus atnaujinimo darbus (išorinių sienų šiltinimą, radiatorių, langų, lauko durų keitimą, stogo ir šildymo mazgo renovaciją), bet valstybė finansuoja ir tokius projektus, kuomet modernizuojamas tik šildymo mazgas ir sistema. Tai galioja ir jau renovuotiems namams - galite atnaujinti tik šildymo sistemą ir gauti valstybės paramą.
Kiek Laiko Užtrunka Daugiabučio Namo Renovacija?
Daugiabučio namo renovacija gali užtrukti nuo 1,5 iki 2,5 metų. Renovacijos trukmė priklauso nuo namo dydžio bei pasirinktų priemonių, kurias reikia atnaujinti ar pakeisti.
Tikimės, kad ši informacija padės Jums lengviau apsispręsti dėl renovacijos iniciavimo ir ekologiškesnės, mažesnes sąnaudas užtikrinančios šildymo sistemos diegimo Jūsų daugiabučiame gyvenamajame name.
Mažoji Renovacija: Šilumos Punkto Modernizavimas
Mažoji renovacija - tai daugiabučio pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas. Paprastai vykdant mažąją renovaciją seni elevatoriniai šilumos punktai pakeičiami naujais, automatizuotais, subalansuojamos šildymo sistemos įrengiami automatiniai balansavimo ventiliai. Vien įdiegus šias priemones, šildymo specialistai tvirtina, kad yra sutaupoma 15-25 proc.
Įstatyme rašoma: bendrosios nuosavybės teise arba nuosavybės teise valdomo elevatorinio šilumos punkto keitimas į naują automatizuotą šilumos punktą ar seno susidėvėjusio automatizuoto šilumos punkto, negalinčio tinkamai reguliuoti šilumos suvartojimo pastate priklausomai nuo lauko oro ir pastato šildomų patalpų temperatūrų pokyčio, atnaujinimas arba atskiro šilumos punkto daugiabučiame name įrengimas, įskaitant balansinių ventilių ant šildymo ir karšto vandens stovų įrengimą, ir (arba) kitoks pastato šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas siekiant užtikrinti jų atitiktį Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomiesiems reikalavimams.
Tad mažosios renovacijos tikslas atnaujinti šilumos punktų įrenginius, subalansuoti išderintas šildymo sistemas, įrengiant termostatinius ventilius, jei įmanoma - ir individualūs šilumos apskaitos prietaisus ar daliklius. Butų šilumos energijos, karšto vandens skaitikliai, termoreguliatoriai ir šilumos dalikliai gali būti prijungiami prie duomenų surinkimo sistemų.
Automatizavus šilumos punktą, šildymo sistemoje automatiškai palaikoma gyventojų pasirinkta pageidaujama temperatūra. Taip pat galima programuoti individualius nustatymus, pavyzdžiui, nustatyti žemesnę temperatūrą naktimis.
Automatizuoto šilumos punkto šilumos sistemų balansavimo įranga suteikia galimybę tolygiai reguliuoti namo vidaus sistemos srautus, cirkuliuojančius šildymo sistemoje, ir užtikrinti, kad visas namo patalpas pasiektų vienodas šilumos kiekis. Tai leidžia išvengti problemos, kai vienoje pastato dalyje radiatoriai būna perkaitinami, o kitoje nepakankamai šyla.
Automatizuotų šilumos punktų valdytojai turi galimybę patys priimti sprendimą dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos. Butų ar kitų patalpų savininkai sezono pradžią ir pabaigą, nepažeidžiant nustatytų higienos normų, gali nustatyti savo nuožiūra, butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.
Paramos intensyvumas: nuo 50 proc. iki 100 proc. Paraiškas paramai gauti galima teikti per APVA informacinę sistemą APVIS. Paramą inicijavo Aplinkos ministerija kartu su Energetikos ministerija.
Mažoji renovacija atliekama greičiau ir pigiau, negu kompleksinė daugiabučio renovacija, bet ji gali sumažina sąskaitas už šilumą ir padidina komfortą.
Mažajai renovacijai galima ruoštis ir vasarą.
Reportažas apie daugiabučių namų renovaciją ir jos eigą.
tags: #silumos #mazgo #renovacija