Šilumos ūkio sektoriuje Lietuvoje susidariusi situacija kelia daug klausimų dėl efektyvumo, kainų ir konkurencijos. Šilumos tiekėjai, būdami monopolistais, dažnai nėra suinteresuoti, kad šiluma būtų naudojama taupiai, o tai lemia didesnes sąskaitas vartotojams. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip galima pagerinti šilumos naudojimo efektyvumą, išskaidyti monopolijas ir modernizuoti šilumos ūkį.
Šilumos nuostoliai name
Esama situacija Lietuvos šilumos ūkyje
Šilumos ūkio „motina“ - ICOR (buvęs „Rubicon group“), Lietuvos koncernas, valdantis didelę dalį šilumos tiekimo sektoriaus. ICOR užsiima biokuro gamyba, šilumos generavimu, tiekimu ir priežiūra, sukurdama vertikalią monopoliją nuo kuro gamybos iki kliento aptarnavimo. Bendrovė veikia kartu su Prancūzijos energetikos bendrove „Dalkia“, valdančia „Vilniaus energiją“ ir teikiančia šilumos sektoriaus priežiūros paslaugas. Mažesniuose miestuose veikia su ICOR siejama bendrovė „Litesko“, turinti padalinius daugelyje Lietuvos miestų.
Daugumoje savivaldybių monopolistams nėra konkurentų, todėl susidaro ir horizontali monopolija, kai yra tik vienintelis pardavėjas. Kai šilumos tiekėjas susijęs nuosavybės santykiais su prižiūrėtojais ir administratoriais, konkurencijos šioje srityje negali būti, o vartotojai neturi galimybės pasirinkti nei šilumos tiekėjo, nei jiems priimtinos kainos.
Valstybinė kainų kontrolė yra neveiksminga, nes valstybė reguliuoja šilumos gamintojų pelną, tačiau monopolistai iš susijusių įmonių brangiau perka kurą, aptarnavimo ar kitas paslaugas, ir taip vis tiek pasiima pelną, kurio valstybė nereguliuoja. Turbūt dar prisimenam skandalą, kai Vilniaus šilumos gamintojai patys sau perpardavė dujas ir taip viešai išaiškėjo būdas, kaip monopolistai apeina pelnų reguliavimą.
Šilumos monopolio skaidymas
Šilumos įmonių pelnų reguliavimas nėra efektyvi priemonė. Šilumos ūkyje reikalinga stabdžių ir atsvarų sistema, kuri neleistų monopolijoms piktnaudžiauti savo galiomis ir primesti jos kitiems. Pirmiausia reiktų atskirti šilumos ūkio priežiūrą nuo šilumos tiekėjo veiklos. Taip pat reiktų atskirti šilumos gamintojus nuo šilumos skirstytojų, kaip buvo padaryta elektros ūkyje.
Tai leistų atsirasti alternatyviems šilumos tiekėjams, atsirastų sąlygos susidaryti gamintojų ir šilumos perdavimo rinkoms bei konkurencijai, kuri leistų mažinti šilumos kainą ir efektyviai ją perduoti bei panaudoti. Svarbu spartinti perėjimą nuo dujų vartojimo prie biokuro, t.y. atsinaujinančio kuro naudojimo, kuris ypač plačiai paplitęs Skandinavijos šalyse.
Tačiau kūrenant vis daugiau biokuro, reiktų atkreipti dėmesį, kad ši rinka taip pat nebūtų monopolizuota. Todėl verta galvoti apie biokuro pirkimą - pardavimą per valstybinę pirkimų organizaciją arba elektroninę rinką (savotišką biržą), kaip tai įdiegta elektros ūkyje. Nekontroliuojami sandoriai perkant biokurą atveria galimybes šilumininkams pelnytis brangiai perkant kurą.
Šilumos ūkio sistemos modernizavimas
Žymiai atpiginti gyventojams šildymo kainas galima tik įgyvendinus kompleksines priemones. Neužteks tik deginti biokurą ir suskaidyti monopolijas. Lietuvoje kaip ir kitose Europos valstybėse, o ypač Rytų Europos, nėra modernios šilumos infrastruktūros. Seni daugiabučiai ir neekonomiškos šilumos trasos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje statytos dar Sovietų Sąjungos laikais, kai mazutas liejosi upeliais ir jo reali kaina niekam nerūpėjo.
Todėl privalu skirti dėmesį infrastruktūros atnaujinimui nuo šilumos gamybos iki daugiabučių renovavimo. Tam dabar yra visos sąlygos panaudoti Europos Sąjungos skiriamą paramą. Centrinė šildymo sistema turėtų būti modernizuojama įvedant individualią šilumos apskaitą, kuri plačiai naudojama Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje bei Skandinavijos šalyse.
Šiose šalyse gyventojai už šilumą moka tiek, kiek sunaudoja. Lietuvoje šilumos skaitiklis dažniausiai yra bendras visam namui, o ne kiekvienam butui atskirai, kaip elektros ar vandens. Apskaičiuotasis rodmenų skirtumas yra dalinamas iš visame name esančių butų bendrojo naudingojo ploto. Tokiu būdu gyventojas sumoka ir už patirtus šilumos nuostolius bendrosiose patalpose (laiptinėse), ir per nesandarų kaimyno langą švaistomą šilumą. Tai skatina gyventojus piktintis ir nepasitikėti gaunamomis sąskaitomis.
Kaip sumažinti šildymo išlaidas
Šilumos vartojimo skirtumai Lazdijų ir Veisiejų miestuose
Išnagrinėjus 2024-2025 metų šildymo sezono duomenis Lazdijų ir Veisiejų miestuose, pastebimi ryškūs šilumos energijos suvartojimo skirtumai tarp pastatų. Šie skirtumai atspindi pastatų techninę būklę, renovacijos lygį ir šildymo sistemų efektyvumą.
Lazdijų miesto daugiabučių analizė
Lazdijų mieste mažiausiai šilumos vienam kvadratiniam metrui per sezoną sunaudota Dainavos gatvės 11-ame name (30,27 kWh/m²), kuris renovuotas 2020 metais. Didžiausios sąnaudos patirtos Vilniaus gatvės 5-ajame name (139,31 kWh/m²), kuris nėra renovuotas. Šildymo sąnaudų skirtumai tarp efektyviausių ir prasčiausių pastatų siekia daugiau nei keturis kartus.
Veisiejų miesto daugiabučių analizė
Veisiejuose mažiausiai šilumos per sezoną sunaudojo Vilties gatvės 32-asis pastatas, antrasis korpusas (40,94 kWh/m²), renovuotas 2015 metais. Didžiausios sąnaudos užfiksuotos Vilties gatvės 22A name (136,15 kWh/m²), kuris nėra renovuotas. Palyginus su Lazdijais, Veisiejuose vidutinės sąnaudos šiek tiek mažesnės.
Šilumos suvartojimo skirtumų priežastys
Pagrindinės priežastys, lemiančios šilumos suvartojimo skirtumus:
- Pastato būklė (renovuotas ar ne)
- Šildymo sistemos modernizavimas
- Individuali šilumos apskaita
- Pastato paskirtis (gyvenamasis, viešasis, komercinis)
- Vartotojų įpročiai
Apšiltintas stogas reiškia, kad per jį neprarandama šiluma, taigi nėra šilumos nuostolių. Mineraline vata Knauf Insulation, pagaminta pagal technologiją Ecose® Technology, apšiltintas stogas tikrai bus šiltas, o tai, suprantama, garantuos mažas šildymo sąnaudas. Be to, natūralia mineraline vata Knauf Insulation apšiltintos patalpos pasižymi sveiku mikroklimatu, gerai izoliuoja garsą.
Lazdijų ir Veisiejų daugiabučių šilumos suvartojimo duomenys
Šilumos energijos suvartojimas pastatų šildymui Lazdijų ir Veisiejų miestuose 2024-2025 m. šildymo sezoną:
| Miestas | Adresas | Šildymo sąnaudos (kWh/m²) | Išlaidos (Eur/m²) | Renovuotas |
|---|---|---|---|---|
| Lazdijai | Dainavos g. 11 | 30,27 | 3,72 | Taip (2020 m.) |
| Lazdijai | Sodų g. 4 | 37,26 | 4,58 | Nežinoma |
| Lazdijai | Vilniaus g. 5 | 139,31 | 17,14 | Ne |
| Lazdijai | Vilniaus g. 4 | >130 | Nežinoma | Ne |
| Veisiejai | Vilties g. 32-2 | 40,94 | 5,04 | Taip (2015 m.) |
| Veisiejai | Vilties g. 26-2 | 41,73 | 5,13 | Nežinoma |
| Veisiejai | Kailinių g. 5 | Nežinoma | Nežinoma | Taip |
| Veisiejai | Vilties g. 22A | 136,15 | 16,75 | Ne |
Šie duomenys rodo, kad renovacija ir modernizavimas yra svarbūs veiksniai mažinant šilumos suvartojimą ir gyventojų išlaidas už šildymą.
Taigi, išskaidžius šilumos monopolijas, individualizavus šilumos vartojimą, modernizavus šilumos tiekimo infrastruktūrą ir atnaujinus senus daugiabučius galėtume džiaugtis pigia centralizuota šiluma.
tags: #siluma #bendram #naudojimui