Šiltinimas yra svarbus aspektas siekiant užtikrinti pastato energinį efektyvumą ir komfortą. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius šiltinimo klausimus, pradedant nuo sienų šiltinimo daugiabutyje iki stogo šiltinimo poliuretano putomis.
Sienų šiltinimas iš vidaus daugiabutyje
Gyvenant daugiabutyje, dažnai susiduriama su situacija, kai sienos nėra apšiltintos, o tarp namo sienos ir gipso plokštės yra oro tarpas. Kokiomis priemonėmis ir kokiais būdais būtų galima tą tarpą apšiltinti?
Oro tarpas patalpų viduje už gipskartonio realiai neužpildomas jokiomis medžiagomis, nenuėmus gipskartonio. Nuėmus gipskartonį, galima teisingai technologiškai sudėti šiltinimo medžiagą, pilnai sandarinant visą sienų paviršių. Šiltinimo medžiagų sluoksnis neturėtų viršyti 5 cm.
Namo sienos šiltinimo sumuštinis
Ar galima tokia namo sienos sumuštinio kombinacija: kaip pagrindinė šiltinimo medžiaga būtų mineralinė vata, o prieš garo izoliaciją žiūrint iš vidinės pusės būtų 5 cm polistirolas?
Kuo daugiau įvairių sienai šiltinimo medžiagų kombinuosite "sumuštinyje", tuo sunkiau bus pasiekti teigiamą šilumos išsaugojimo efektą. Detalesnei pastato kompleksinio šiltinimo analizei reikia daugiau duomenų apie namą.
Stogo šiltinimas ir difuzinė plėvelė
Nupirkus namą ir nulupus nuo stogo seną vatą, paaiškėjo, kad pastogėje įsikūrę gyvūnai ir sukramtė difuzinę plėvelę. Kaip elgtis tokioje situacijoje, ar galima pūsti putomis, ar reikia keisti visą stogą?
Naujosios kartos sandaraus šiltinimo technologijos GAMO pagalba šiltinamam stogui būtina antikondensacinė difuzinė plėvelė. Ji būtina todėl, kad čerpės yra trumpas stogo dangos elementas ir padidėja rizika, kad lietaus vanduo ar sniegas gali būti vėjo įpučiamas per čerpių apačią po stogo danga. Kondensato problemos šioje technologijoje normaliomis sąlygomis iš viso nėra, todėl šiuo klausimu galite būti visiškai ramūs.
Purškiamos putos izoliacijos problema, apie kurią niekas nekalba
Sandėliavimo pastato sienų šiltinimas
Kokio storio reikia šiltinti gamybos sandėliavimo pastatą, kad žiemą būtų +10 laipsnių temperatūra?
Šiltinimas tik padeda padidinti temperatūros patalpose kitimo inerciją. Kuo geresnis šiltinimas, tuo lėčiau atšąla patalpos. Bet per laiką jos vis tiek atšals. Todėl minimalus šildymas turės būti. 80% šilumos išsaugojimo efektyvumo lemia patalpų sandarumas, todėl šiltinti reikia sandariai.
Palėpės šiltinimas
Planuojant apsišiltinti palėpę, svarbu pasirinkti tinkamą medžiagą. Rekomenduojama palėpei apšiltinti išsikviesti GAMO technologijos specialistą, kuris nemokamai detaliai pakonsultuos ir pasiūlys įvairius variantus.
Palėpės šiltinimas poliuretano putomis iš vidaus
Šiltinant palėpę atvirų porų poliuretano putomis iš vidaus, svarbu atsižvelgti į galimas grėsmes. Vidinio šiltinimo grėsmės:
- Apšiltinus sienas iš vidaus, šiluma neįleidžiama į sienas, todėl į giluminius laikančių sienų sluoksnius įsiskverbia šaltis, perkeldamas ten ir rasos tašką.
- Neįleidžiant šilumos į sienas, prarandamas akumuliacinis efektas.
- Vidinio šiltinimo būdu labai sunku, o dažnai ir neįmanoma išvengti šalčio tiltelių.
Jei sienose nėra tuščio oro tarpo, jas reikia šiltinti iš išorės. Vidinio šiltinimo atveju aukščiau išvardintos grėsmės egzistuoja. Kokios bus jų pasekmės - priklauso nuo daugelio aplinkybių.
Plytinio namo oro tarpo šiltinimas
Jei sienose yra tušti oro tarpai, juos neišvengiamai reikia užpildyti specialiai tam sukurta medžiaga - termoputomis. Bet ne visos termoputos skirtos ir tinka oro tarpų sienose užpildymui.
Rąstinio namo šiltinimas naudojant ekovatą
Ekovatai būtinos visos apsauginės plėvelės lygiai taip pat, kaip ir mineralinei vatai (nežiūrint į tai, ką deklaruoja ekovatos rangovai, ir nežiūrint į tai, kokiu būdu bus šiltinama - šlapiuoju ar sausuoju). Tai patvirtina ekspertizių rezultatai. Kai šiltinimo medžiaga turi potencialą įgerti drėgmės iki 25% (ekovata), ją nuo tos drėgmės būtina apsaugoti, nes sudrėkusi ji sunkėja ir slūgsta, nekalbant jau apie šiluminių savybių prastėjimą.
Garo izoliacinė plėvelė šiltinant lubas
Jei šiltinimo medžiaga yra nesandari, galima šiltinti ir 25 cm storio sluoksniu, ir 50 cm, ir 2 m ir daugiau - rezultatas vis tiek bus daug prastesnis už tą, kurį galima pasiekti, apšiltinus sandariai. O jei šiltinama sandariai, tai šiluminė varža, viršijanti 4 m2K/W, šilumos papildomai nesutaupo - tai "sviestas sviestuotas".
Oro tarpo šiltinimas, kai sienos apšiltintos putplasčiu
Namas pradedamas statyti nuo apačios, o šiltinti reikia pradėti nuo viršaus, nes sušildytas patalpose oras kyla į viršų ir pirmiausiai atsiremia į lubas. Ir pirmiausiai reikia užtikrinti ilgalaikį viršutinių šiltinamų konstrukcijų sandarumą, kad šiltas oras nerastų ne tik plyšių, bet ir mikroporų, ir nepasišalintų iš patalpų. Kai patalpų lubos bus sandarios ir šiltos, šiltas oras, neradęs per kur pabėgti, pradės kauptis patalpose. Tada jis pradės spausti ir šonines atitvaras, t. y. sienas. Todėl sienos yra antrasis šiltinimo prioritetas. Trečiasis namo šiltinimo prioritetas yra langai ir durys, o ketvirtasis - grindys, pamatai.
Poliuretano putų minusai
Iš tikrųjų verta rinktis saugias, ekologiškas ir ilgaamžes šiltinimo medžiagas. Todėl vertėtų pasidomėti giliau, nesuplakant visų purškiamų medžiagų su nuodingais senaisiais poliuretanais.
Stogo šiltinimas putomis
Jūsų namas nesandarus. Dėl pastato šiltinimo ir sandarinimo patariu kreiptis į GAMO technologijos rangovus. Namo pradinė ekspertizė, apmatavimas ir sąmatos paskaičiavimas jums nekainuos ir niekuo neįpareigos.
Juodavimo sienų kampuose problemos sprendimas
Patalpose daug drėgmės, kuri kondensuojasi ant šalčiausių sienų dalių, ir oras patalpoje nejuda. Reiškia problema ne tik sienų šaltume, bet ir vėdinimo trūkume. Problemą reikia spręsti kompleksiškai, naikinant visas priežastis, o ne pasekmes (patį pelėsį).
Poliuretano putų savybės dėl kurių graužikai jų nemėgsta
Poliuretanas yra tampresnis, todėl graužikams sunkiau jį suardyti. Be to jis nepatenkina graužimo instinkto poreikio, todėl graužikai negali mėgautis ir ardo poliuretaną tik iš reikalo (kad įsikurti ir šiltai peržiemoti). Todėl poliuretaną, kaip ir kitas šiltinimo medžiagas būtina apsaugoti nuo graužikų.
Stiklo vata ant elektros laidų
Stiklo vata nepalaiko degimo, bet ji laidi orui. Todėl, esant trumpam sujungimui, ji neizoliuos ugnies. Rekomenduoju Jums pasidomėti purškiamomis putomis. Šios užpurškiamos putos nepraleidžia oro, o porose yra tik CO2.
Drėgmės įtaka medžiagos šiluminėms savybėms
Nustatant pasirinktos medžiagos šiluminį laidumą, matavimai atliekami absoliučiai sausai medžiagai, tačiau svarbu prisiminti, kad drėgmė į statybines konstrukcijas patenka tiek pastato statybos, tiek jo eksploatavimo metu. Normaliomis eksploatacijos sąlygomis akytojo betono konstrukcijose drėgmės kiekis iki pastovios drėgmės išsilygina jau po pirmojo šildymo sezono ir vidutiniškai siekia 4-6 proc. rodiklį.
1 lentelė. Pataisos koeficientas Δλω pagal STR 2.01.03:2009
Tačiau svarbu prisiminti, kad akytasis betonas drėgmės netraukia - tik yra laidus vandens garams ir turi didesnį įmirkį dėl savo porėtumo ir vanduo pakyla medžiaga ne aukščiau nei 4 cm nuo vandens paviršiaus, nes uždaros poros yra nutraukusios medžiagoje kapiliarus, kuriais vanduo galėtų kilti į viršų.
Galima sakyti, kad kiekviena medžiaga traukia drėgmę, netgi stiklas. Tą akivaizdžiai galime pamatyti, kai stiklas rasoja, t.y. traukia drėgmę, kaip ir bet kuri kita medžiaga, šis procesas vadinamas kondensato susidarymu. Tai paaiškinti galima taip, kai pradeda drėkti kažkoks paviršius: rūsio siena, kampas, sienos sandūra su pamatu, stogu ir langais, ar lango stiklas. Tai reiškia kondensacinės drėgmės atsiradimą. To galima išvengti tik pašalinus šalčio tiltelius sienoje ir jos jungtyse ir sutvarkius vėdinimą.
Iš grafiko galima suprasti, kad šaltas oras negali išlaikyti savyje daug drėgmės, nes ji kondensuojasi. -20°C oras gali išlaikyti savyje vos iki 1 g/m³ drėgmės, o šiltas +30°C oras gali išlaikyti savyje net virš 25 g/m³ drėgmės. Susiformuojantis rasos taškas sienoje arba namo kampe ne tik gali sugadinti pastato interjerą ar eksterjerą, bet dažnai ir sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui.
Šildymo sistemos
Bet kurią hidraulinę šildymo sistemą sudaro vamzdžių sistema, šilumos šaltiniai (radiatoriai, šildomos grindys ir pan.) ir šildymo katilas. Priklausomai nuo konkrečios situacijos, šildymo sistemoje gali būti papildomų mazgų, tokių kaip akumuliacinė talpa, išsiplėtimo indas, kombinuotas/netiesioginio šildymo vandens šildytuvas ir t.t.
Atvira šildymo sistema, dar dažnai vadinama gravitacine (savitake) šildymo sistema, yra paprasta ir nepriklausoma nuo el. energijos. Bet šituos pranašumus dažniausiai persveria jos didelis trukumų sąrašas: griozdiška, pakankamai brangi, sunkiai realizuojama ir turi žemą naudingumo koeficientą.
Atviro tipo sistemoje vandens cirkuliavimas vyksta savaime - natūraliai karštas vanduo kyla į viršų, o šaltas leidžiasi į apačia. Siekiant užtikrinti laisvą vandens judėjimą atvirose šildymo sistemose yra naudojami stori vamzdžiai, kuriuos pakankamai sudėtinga paslėpti po apdaila ir nesugadinti interjero.
Uždara šildymo sistema yra hermetiška, visi sistemos mazgai apjungti į vientisą sistema, o šilumos nešėjas cirkuliuoja siurblio pagalba.
Tendencijos Lietuvos šildymo technologijų rinkoje parodo, kad žmonės vis dažniau renkasi uždaro tipo šildymo sistemas su priverstine termofikato cirkuliacija, įrenginėjant naują bustą arba renovuojant senąjį.
Atviros šildymo sistemos veikimo principas pagrįstas termodinamikos dėsniais, kurių dėka pašildytas vanduo kyla viršun, sudarant aukštesnį slėgį prie viršutinio šildymo katilo vandens pajungimo ir mažinant slėgį prie katilo vandens pajungimo apačioje. Vanduo juda pajungta vamzdžių sistema iš didesnio slėgio srities link žemesnio, užtikrinant savaiminį gravitacinį vandens cirkuliavimą.
Pagrindinis atvirų sistemų šilumos nešėjas yra vanduo. Kadangi sistema nėra hermetiška, karštas vanduo pastoviai garuoja ir jo lygi būtina sekti. Nukritus termofikato lygiui žemiau normos į šildymo sistemą patenka oras ir sutrikdo jos veikimą. Būtent dėl šitos priežasties antifrizai yra naudojami tik ekstra atvejais, kai namas būna nekūrenamas ilgesnį laiką ir egzistuoja užšalimo rizika. Kitaip pilti į sistema ne vandenį, o brangų antifrizą nėra prasmes.
Atvirose šildymo sistemose termofikato cirkuliavimas yra pakankamai lietas, todėl šildymo sistemos vamzdžius reikia šildyti palaipsniui - negalima leisti vandeniui užvirti vamzdyne. Siekiant užtikrinti tinkamą termofikato cirkuliavimą, šildymo katilą būtina montuoti žemiausiame sistemos taške, o išsiplėtimo baką - aukščiausiame (dažniausiai palėpėje). Atitinkamai, būtina išsiplėtimo baką tinkamai apšiltinti žiemos periodui. Didžiausio skersmens vamzdis pajungiamas prie šildymo katilo išėjimo. Jo skersmuo siekia apie 40mm esant šildomam plotui 50-100m2. Šildomo ploto padidinimas atitinkamai reikalauja vamzdyno skersmens didinimo iki 52mm ir daugiau.
Uždarose šildymo sistemose šilumos nešėjo cirkuliavimas užtikrina cirkuliacinis siurblys. Vietoj atviro išsiplėtimo bako montuojamas išsiplėtimo indas, užtikrinantis šildymo sistemos hermetiškumą. Tik labai retais atvejais uždarose sistemose naudojama savaiminė gravitacinė cirkuliacija.
Naudojant cirkuliacinį siurblį šildymo sistema tampa priklausoma nuo elektros tiekimo. Tai vienintelis nedidelis minusas lyginant su gravitacine sistema, visais kitais atvejais uždara sistema su priverstine termofikato cirkuliacija yra pranašesnė. Cirkuliacinis siurblys leidžia efektyviau šildyti patalpas, suteikia galimybę eksploatuoti papildomus šildymo sistemos elementus (pvz., šildomos grindys, kuriuose savitoji cirkuliacija tiesiog neįmanoma dėl plonų ilgų vamzdžių). Priverstinė termofikacinio vandens cirkuliacija sušildo sistema daug greičiau. Taip pat yra galimybė reguliuoti temperatūrą individualiai kiekviename kambaryje.
Konvekciniai radiatoriai
Kai už lango pradeda kristi temperatūra, o centrinis šildymas dar neįjungtas arba jo tiesiog nepakanka, daugelis namų ūkių pradeda ieškoti efektyvių papildomo šildymo būdų. Šioje paieškoje dažnai susiduriama su konvekciniais radiatoriais, kurie vilioja patrauklia kaina, kompaktiškumu ir pažadais apie greitą šilumą. Tačiau internetinėje erdvėje ir kaimynų pokalbiuose galima išgirsti pačių įvairiausių nuomonių - nuo liaupsių dėl tylaus veikimo iki nusiskundimų dėl išaugusių elektros sąskaitų. Norint objektyviai vertinti atsiliepimus, pirmiausia reikia suprasti fizikinį procesą, kuriuo remiasi šie prietaisai.
Konvekcija - tai šilumos perdavimo būdas, kai šiltas oras kyla į viršų, o šaltas leidžiasi žemyn. Konvekcinio radiatoriaus korpuse yra įmontuotas kaitinimo elementas (tenas). Šis procesas sukuria natūralią oro cirkuliaciją kambaryje. Skirtingai nuo ventiliatorinių šildytuvų, čia dažniausiai nėra jokių besisukančių mechaninių dalių, todėl procesas vyksta tyliai.
Analizuojant forumus, elektroninių parduotuvių komentarus ir socialinių tinklų diskusijas, galima išskirti keletą aspektų, kuriuos pirkėjai vertina labiausiai:
- Greitas sušilimas: Vienas dažniausiai minimų pliusų - reakcijos laikas. Įjungus prietaisą, šiltas oras pradeda sklisti beveik akimirksniu.
- Tylus veikimas: Kadangi dauguma modelių neturi ventiliatorių, jie veikia be garso.
- Tikslus temperatūros palaikymas: Šiuolaikiniai modeliai su elektroniniais termostatais sulaukia daug pagyrų už gebėjimą palaikyti nustatytą temperatūrą 0,1-0,5 laipsnio tikslumu.
Nepaisant daugybės privalumų, konvekciniai radiatoriai turi ir savo kritikų. Neigiami atsiliepimai yra ne mažiau svarbūs, nes jie padeda susidaryti realistinį lūkesčių vaizdą.
- Oro sausinimas ir dulkės. Tai viena opiausių problemų, kurią įvardija alergiški žmonės. Dėl intensyvios oro cirkuliacijos (konvekcijos) kambaryje kartu su oru kyla ir dulkės. Jei kaitinimo elementas yra atviro tipo ir įkaista iki labai aukštos temperatūros, ant jo nusėdusios dulkės gali svilti, skleisdamos nemalonų kvapą.
- Šilumos inercija. Konvekciniai radiatoriai neturi didelės masės ar skysčio (kaip tepaliniai radiatoriai), kuris kauptų šilumą. Tai reiškia, kad išjungus prietaisą, jis atvėsta beveik akimirksniu.
- Energijos sąnaudos. Tai yra pati karščiausia diskusijų tema. Ar konvekciniai radiatoriai „ryja” elektrą? Atsakymas slypi ne pačiame radiatoriuje, o namų izoliacijoje ir valdymo technologijose. Vieni teigia, kad sąskaitos už elektrą tapo neadekvačiai didelės. Dažniausiai tai nutinka naudojant senesnio modelio prietaisus su mechaniniais termostatais prastai apšiltintose patalpose. Kiti vartotojai, naudojantys modernius radiatorius su elektroniniais termostatais ir Wi-Fi valdymu, džiaugiasi ekonomija. Galimybė programuoti šildymą (pavyzdžiui, sumažinti temperatūrą, kai nieko nėra namuose) leidžia sutaupyti iki 20-30% energijos.
Svarbu suprasti taisyklę: visi elektriniai šildytuvai yra 100% efektyvūs, t.y., visą suvartotą elektrą paverčia šiluma.
Svarstant apie konvekcinių radiatorių atsiliepimus, naudinga pažiūrėti, kaip jie vertinami lyginant su alternatyvomis. Vartotojai pastebi, kad tepaliniai radiatoriai yra sunkesni ir lėčiau įšyla, tačiau ilgiau skleidžia šilumą po išjungimo. Konvekciniai laimi dizaino, svorio ir greičio kategorijose. Jei reikia greitai sušildyti kambarį ryte - konvekcinis yra lyderis. Infraraudonieji šildytuvai šildo daiktus, o ne orą. Atsiliepimuose minima, kad didelėse, aukštose patalpose infraraudonieji yra efektyvesni, nes šiluma nepabėga į palubes.
Naršant po atsiliepimų skiltis, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į žvaigždučių skaičių, bet ir į specifines detales:
- Valdymo tipas: Ar vartotojas naudoja mechaninį, ar elektroninį valdymą?
- Kaitinimo elemento tipas: Geriausi atsiliepimai skiriami modeliams su uždarais kaitinimo elementais ir aliuminio difuzoriais.
- Montavimo vieta: Ar radiatorius buvo pakabintas po langu, ar pastatytas viduryje kambario?
D.U.K. apie konvekcinius radiatorius
- Ar galima konvekciniais radiatoriais šildyti visą namą? Taip, gali. Daugelis naujos statybos, gerai apšiltintų namų Skandinavijoje ir Lietuvoje naudoja būtent elektrinius konvekcinius radiatorius kaip pagrindinį šildymą.
- Ar elektriniai šildytuvai „degina” deguonį? Tai yra populiarus mitas. Elektriniai šildytuvai nenaudoja degimo proceso, todėl deguonies fiziškai „nedegina”. Tačiau jie gali mažinti santykinę oro drėgmę, dėl ko gali atrodyti, kad trūksta oro.
- Kiek elektros sunaudoja konvekcinis radiatorius? Jei 1000W (1 kW) radiatorius veiktų be sustojimo visą valandą, jis sunaudotų 1 kWh elektros. Tačiau su termostatu jis veikia ciklais (įsijungia ir išsijungia). Priklausomai nuo lauko temperatūros ir namo izoliacijos, jis gali veikti tik 15-40% laiko.
- Ar galima uždengti konvekcinio radiatoriaus viršų? Griežtai ne. Uždengus viršutines groteles, sutrinka oro cirkuliacija, prietaisas perkaista ir gali kilti gaisras arba suveikti avarinis išjungimas.
Apibendrinant vartotojų patirtį ir technines charakteristikas, galima teigti, kad konvekciniai radiatoriai yra vertas dėmesio pasirinkimas tam tikromis aplinkybėmis. Jei ieškote prietaiso, kuris greitai sušildytų patalpą, veiktų tyliai ir nereikalautų sudėtingo montavimo, tai yra vienas geriausių variantų rinkoje. Tačiau, jei jūsų namuose yra itin daug dulkių, gyvenate su stiprią alergiją turinčiais žmonėmis arba patalpos yra labai aukštomis lubomis ir prastai apšiltintos, vertėtų pasvarstyti apie alternatyvas arba rinktis tik aukščiausios klasės konvekcinius modelius su žemos temperatūros kaitinimo elementais.
Radiatoriai po langais
Radiatoriai po langais - įprastas sprendimas. Vilnius Tech Pastatų energetikos katedros vedėjas Artur Rogoža paaiškina, kad tokia radiatorių vieta grįsta racionaliomis priežastimis. Jų, pasak mokslininko, yra mažiausi dvi.
„Lango šiluminė varža paprastai būna mažesnė nei sienos, stiklo paviršiaus temperatūra taip pat žemesnė nei sienos paviršiaus. Siekiant sumažinti žmogaus, esančio patalpoje, diskomfortą, radiatoriaus po langu pagalba sudaroma „šiluminė užuolaida“ - kylančio į viršų šilto oro srovė (kažkiek primena prekybos centruose įrengtas durų oro užuolaidas). Be to, šalia stiklo kylantis šiltas oras sumažina jų rasojimo tikimybę. Antra priežastis - po langu dažniausiai yra įrengta palangė, po kuria tiesiog patogu iš dalies paslėpti radiatorių. Šioje vietoje retai numatomi baldai, o radiatorius neužima jų vietos ant aklinų sienų“, - paaiškina A. Rogoža.
Tačiau vis tik jeigu fizika jums nė motais, ar galima daugiabučiame name perkelti radiatorių kada tik panorėjus? Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teigia, kad Statybos įstatymas ir jo poįstatyminiai teisės aktai nedraudžia radiatorių (šildymo prietaisą) perkelti į kitą vietą.
„Šildymo prietaisų vietos keitimas toje pačioje patalpoje, nekeičiant šildymo prietaisų galios ir pajungimo schemos yra statinio paprastasis remontas. Tokių darbų atlikimui statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Tuo pačiu pažymime, kad pagal energetikos ministro patvirtinto Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo nuostatas, keičiant šildymo prietaisų vietą toje pačioje patalpoje, nekeičiant šildymo prietaisų galios ir pajungimo, ypatinguose statiniuose ir daugiabučiuose gyvenamuose namuose būtinas pastato paprastojo remonto aprašas, pertvarkant šildymo sistemą. Atliktų darbų atitikimą paprastojo remonto aprašui turi patvirtinti pastato valdytojas“, - pažymima VTPSI pateiktame atsakyme.