Sparčiai kylant pastatų apšildymo ir vėdinimo kaštams, mažai energijos sąnaudų reikalaujantys pastatai tampa vis labiau populiaresni. Šiame straipsnyje apžvelgsime šiaudinių namų statybos ypatumus, atsiliepimus ir tendencijas Lietuvoje.
Kodėl Šiaudiniai Namai?
Viena svarbiausių priežasčių, kodėl žmonės renkasi statybą iš šiaudų, tai statybinės medžiagos, t.y. šiaudų briketų, šilumos savybės. Palyginkite: įprasto namo (iš plytų, silikatinių blokelių) apšildymas kainuoja 75 proc. brangiau nei šiaudinio. Šiaudinio namo energijos sąnaudos per metus neviršija 40 kW h/kv.m. Taigi tokiu būdu sutaupome didelę dalį lėšų, kurias išleistume kurui.
Dažnas žmogus, užėjęs į šiaudinio pastato vidų, pasijaučia gana maloniai. Jaukumo suteikia neįprastos pastato sienos - jos storesnės už įprastų namų, be to, sienos pasižymi savita tekstūra, jos tarsi “gyvos”. Toks pastatas vilioja rugių lauko kvapu. Nelygu savininko pageidavimai, sienos tinkuojamos arba paliekamos atviros, tai suteikia savitą estetinį vaizdą.
Šiaudų briketai pasižymi itin gera garso izoliacija, todėl tokiame name lengva atsipalaiduoti, pabėgti nuo kasdienio šurmulio, atgauti jėgas bei atstatyti psichologinę pusiausvyrą. Storos šiaudinės sienos sugeria didžiąją dalį išorinio triukšmo. Jei pastatas netoli greitkelio ar pramoniniame rajone, šis šiaudinių sienų privalumas itin svarbus.
Šiaudinių plokščių privalumai
Gaisringumas ir saugumas
Daugelis linkę manyti, jog šiaudinių namų gaisringumas daug didesnis nei įprastų pastatų. Tačiau tai netiesa. Pastatai iš šiaudų briketų ypač atsparūs ugniai. Norint, kad vyktų degimas, reikalingas deguonis. Tuo tarpu gerai supresuotame šiaudų brikete oro tarpų beveik nėra. Taigi jei šiaudai stipriai suspausti (be oro tarpų), šiaudinė siena tik apanglėja, o susidaręs pelenų sluoksnis neleidžia ugniai prasiskverbti giliau.
Beje, jei pastato sienos tinkuotos, ugniai pirmiausia teks prasibrauti pro tinko barjerą. Šiaudinis tinkuotomis sienomis pastatas JAV priskiriamas F119 gaisringumo klasei (ugniai prasiskverbti į pastato vidų prireiks daugiau nei 1 val. laiko). Ši klasė priskiriama mažos rizikos grupei.
Konferencijos dalyviams pademonstruotas vokiečių sukurtas mokomasis filmas priešgaisrine tematika. Jo kūrėjai atliko eksperimentą. Iš šiaudų briketų (matmenys centimetrais 100x50x35, tankis - 80 kg/kub.m, drėgmė - 10 proc.) sumontavo sieną ir į ją paleido dujinio degiklio liepsną. Beveik tūkstančio laipsnių karščiu veikiama šiaudų siena išlaikė 90 min., tik tada pradėjo rūkti šiaudų briketai kitapus liepsnos židinio. Pagal ES šalių normatyvus, kilus gaisrui žmonėms iš pastato evakuoti reikia pusės valandos.
Gaisro testas su šiaudų briketais
Ši lentelė iliustruoja šiaudų briketų atsparumą ugniai, remiantis vokiečių eksperimentu:
| Parametras | Vertė |
|---|---|
| Briketo matmenys | 100x50x35 cm |
| Tankis | 80 kg/kub.m |
| Drėgmė | 10% |
| Liepsnos temperatūra | ~1000 laipsnių |
| Sienos atsparumo laikas | 90 min. |
Statybos ypatumai
Pasak E. Milutienės, pastatyti namą nėra lengva užduotis. Tuo tarpu statyba iš šiaudų briketų prieinama ir moterims. Specialistai reikalingi elektrai instaliuoti, vandentiekio sistemai įrengti ir kitiems profesinio pasirengimo reikalaujantiems darbams. Tuo tarpu pati statyba yra nesudėtinga. Galima kurti savo rankomis!
Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje šiaudiniai namai pradėti statyti apie 1994 m. Naudojamas vadinamasis „Nebraskos stilius“, kai statoma be karkaso, ir su mediniu karkasu. Pastaruoju metu britai yra pastatę daugiau nei tūkstantį vieno-keturių aukštų šiaudinių individualių ir visuomeninės paskirties namų.
Šiaudinių namų statybos patirtis JAV
Tikriausiai nedaug kam žinoma, jog statybos iš šiaudų pradininkai buvo JAV stepių gyventojai žemdirbiai, pradėję naudoti 1850 m. jų šalies mokslininkų sukonstruotą šiaudų presavimo mašiną. XIX a. antrojoje pusėje Nebraskos valstijoje JAV atsirado nemažai namų, mokyklų, dvarų ir netgi bažnyčių, kurie buvo pastatyti be jokio karkaso, tik glaudžiant šiaudų ryšulius vieną prie kito, vėliau juos suspaudžiant, perveriant mediniais iešmais, aptinkuojant molio, kalkių ir karvės mėšlo skiediniu. Nebraskoje tebestovi 1903 m. „suslėgtas“ šiaudinis namas ir 1928 m. statyta šv. Piligrimų bažnyčia, o 1938 m.
Šiaudų perteklius ir aplinkosauga
Nuo klimato kaitos kenčiantys amerikiečiai viena savo nelaimių (sausrų, potvynių, tornadų) priežasčių vadina rugiapjūtės gaisrus, kuriuose kasmet sudeginama daugiau nei 200 mln. t šiaudų. Lietuvoje šiaudų taip pat yra perteklius, rudeniop į dangų kyla tiršti deginamų šiaudų dūmai. Tačiau siūlymas statyboms panaudoti šiaudų briketus daugeliui mūsų tautiečių skamba kaip pasityčiojimas iš žemės ūkio. Aplinkosaugininkai agituoja statyti ekologiškus namus iš šiaudų.
Iš JAV tokios statybos „mada“ pasiekė Kiniją, Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Austriją. Netgi santūrieji estai prieš dešimtmetį pastatė dešimt šiaudinių namų. O Baltarusijoje 1996-1999 metais pastatytos kelios šiaudinių namų gyvenvietės mažas pajamas turintiems žmonėms. Namai buvo testuojami, pripažinti tinkamais pagal visus reikalavimus (sveikatos, gaisringumo, medžiagų atsparumo ir kt.). Dabar dvigubo karkaso šiaudinius namus (iki 500 kv. m) stato „naujieji“ baltarusiai.
Pirmasis šiaudinis namas Lietuvoje
Pirmojo Lietuvoje šiaudinio namo autorius Petras Devižis pasidalijo statybų patirtimi. Jo nuomone, šiaudinį namą reikia statyti greitai ir be išankstinės reklamos, antraip teks dirbti lektoriumi. Be to, kaime labai gajus mitas: o ką žmonės pasakys? Todėl svarbiausia nugalėti psichologinį barjerą.
Patirtimi ir ateities planais dalijosi statybų inžinierius Domantas Surkys. Jis prisipažino esąs P. Devižio mokinys - iš jo sėmėsi idėjų ir technologijų. Viename Kauno priemiestyje D. Surkys iš šiaudų briketų suklojo erdvų namo priestatą, kuriuo šeimininkas džiaugiasi jau trejus metus.
Statybos procesas
Pasak D. Surkio, svarbiausia, kad šiaudai būtų labai sausi, gerai suspausti, statant apsaugoti nuo lietaus ir drėgmės. Paklojus norimo dydžio pamatus, ant jų montuojamas medinis sienų ir stogo karkasas. Į pamatinę dilę kas 50 cm įgręžiamos skylutės ir tvirtinami ploni 1 m lazdyno virpstai, ant kurių smeigiami šiaudų briketai. Beje, jie turi būti surišti pačiu stipriausiu polipropileno raiščiu. Briketai eilėse klojami panašiai kaip plytos - „pasislenkant“. Ties karkaso atrama šiaudų briketas išpjaunamas medžiui skirtu pjūkleliu. Briketai dedami pradedant nuo kampų, eilėse spaudžiami vienas prie kito, nenaudojant jokios rišamosios medžiagos.
Durų staktos tvirtinamos pradedant kloti šiaudų briketus. Langų staktos įstatomos numatytoje vietoje. Atėjus iki viršutinio vainiko, palaidų šiaudų gniužulais užkamšomi vertikalūs tarpai tarp briketų ir visa siena suslegiama. Galima tą padaryti stipraus audinio juostomis, jas pritvirtinant prie pamatinės dilės. Kai kuriose šalyse taip suspausta ir užfiksuota šiaudų briketų siena būna apie 2 mėn.
Pastatytą ir nuo lietaus apsaugotą šiaudinių briketų sieną galima palyginti žoliapjove arba ilgomis sodininko žirklėmis, paskui tinkuoti molio ir smėlio mišiniu. Pirmasis sluoksnis tiesiog ranka įtrinamas. Šiam išdžiūvus, tinkuojamas antras sluoksnis, dar vėliau - trečias.
Baltarusių statybininkai šiaudų briketus kloja net ir grindims: drenuotą namo apačią išpila 25 cm akmens skaldos sluoksniu, kas 40 cm deda medžio sijas, tarpus izoliuoja šiaudais. Briketų viršų jie užtinkuoja kalkių, molio, smėlio ir cemento mišiniu. D. Surkys pataria šiaudų briketų name šildymą įrengti ne sienose, o po grindimis. Luboms tiesiamos „dvitėjinės“ sijos ir tarp jų klojami šiaudų briketai. Panašiai galima dengti stogą: ant medinio karkaso guldyti šiaudų briketus, ant jų - lentas ir kalti skiedras ar kitą ekologišką dangą.
Specialistų stebėjimais, tinkamiausia žaliava statybai - ruginiai šiaudai. Jie turi antiseptinių savybių. Reikėtų vengti žolėtų ar gausiai purkštų chemikalais javų šiaudų.