Senieji Lietuvos Sodybų Darželiai: Augalų Apžvalga

Kviečiame susipažinti su populiariausiomis gėlėmis, kurios puikiai tiks jūsų darželiui. Atraskite tradicinius senųjų Lietuvos sodybų augalus, prisiminkite malonius vakarus, prakvipusius leukonijų, rezetų ar bijūnų aromatais, ir susikurkite jaukų bei spalvingą darželį, kuriame galėsite atsipūsti po darbų.

Tradiciniai Darželiai Lietuvoje

Lietuvoje darželiais paprastai rūpinosi mergelės, tai buvo tartum jų vizitinė kortelė. Pagal darželį buvo sprendžiama ir apie sodybos šeimininkus. Skirtinguose Lietuvos regionuose žolynų įvairovė skyrėsi.

Manoma, kad tradiciniai kaimų darželiai atsirado po Valakų reformos XVI amžiaus antroje pusėje, valstiečiams pradėjus savarankiškai ūkininkauti. Augalų pasirinkimą lėmė atsparumas vietinėms klimato sąlygoms, nesudėtinga priežiūra, dekoratyvumas, naudingos vaistinės, maistinės ar dažinės savybės.

Lietuvos kaimų gėlių darželiuose vešančios ar auginamos vertingos augalų rūšys (kartais veislės) yra gamtos paveldo dalis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 metų vasario 5 dienos įsakymu Nr. DI-64 augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas buvo suteiktas dekoratyvių augalų lauko kolekcijai „Senieji Lietuvos darželių augalai: kvapnūs, puošnūs, gydantys“, esančiai Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Minimoje kolekcijoje saugomi šešiasdešimties senųjų darželių augalų rūšių pavyzdžiai ateities kartoms.

Mūsų aplinka nuolat keičiasi, atsivežam naujų augalų, todėl ir darželių augalų įvairovė, formos taip pat kinta. Pasak Gražinos Žumbakienės, iki Pirmojo pasaulinio karo lysvelių planas buvo ne itin prašmatnus: pagal tvorelę ar namo sieną sukastos pailgos lysvelės, o centrinės lysvelės buvo keturkampės ar apvalios. Tarpukaryje jau ruošė širdelės, rombo, mėnulio formos lysves. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, jos įgijo valstybingumo ženklų formą: Šaulių kryžius, Vyčio kryžius, Gedimino stulpus.

Populiariausi Tradiciniai Darželių Augalai

Vilniaus universiteto botanikos sodo darbuotoja dr. Stasė Dapkūnienė, Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo darbuotoja dr. Vilija Snieškienė ir Veisiejų regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė (ekologė) Irma Maciulevičienė 2017-2019 metais inventorizavo augalus keturiasdešimtyje Lietuvos - Baltarusijos pasienio kaimo sodybų Kalvarijos, Druskininkų, Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybės darželiuose. Sodybos želdinimo tikrumą apibūdina originali gamtinė medžiaga - vietiniai (savaiminiai) ir tradiciniais tapę svetimžemiai augalai.

Visose inventorizuotose sodybose vyravo svetimžemių daugiamečių augalų rūšys. Mylimiausi senoviniai darželių augalai, tarpstantys daugiau nei pusėje lankytų sodybų buvo:

• Puikusis bijūnas (35)
• Darželinė tulpė ir gvazdikinis serentis (33)
• Poetinis narcizas (31)
• Šluotelinis flioksas ir šiurpinis gvazdikas (29)
• Paprastosios alyvos (27)
• Žalioji rūta (25)
• Darželinė našlaitė (24)
• Paprastasis buksmedis (23)
• Didžiagraižis jurginas ir tigrinė (raiboji) lelija (22)
• Tikroji levanda, darželinis jazminas, vaistinis bijūnas ir vaistinė medetka (21)

Tik 1-5 inventorizuotose sodybose aptikti tradiciniai augalai: armėninė žydrė, siauralapis bijūnas, balzaminis skaistenis, kvapioji dedešva, poetinis narcizas ʽPlenus’, rusvosios viendienės pilnavidurė forma kwanso, smulkialapis astrūnas, girinė tulpė, peletrūnas, paprastoji dumplūnė, kvapusis pelėžirnis, didysis žioveinis, darželinis šlamūnas, kvapioji našlaitė, pankolinė kinmėtė, vaistinė melisa, raudonoji monarda ir vaistinė agurklė.

Invaziniai Augalai

Kai kurie svetimžemiai, tradiciniais laikomi senųjų darželių augalais, sulaukėjo, pradėjo plisti Lietuvoje, stumti vietines rūšis iš savo augimviečių. Tokie „moliūgėliai“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. DI-810 pripažinti invaziniais augalais, kurie laikomi nepageidautinais ir naikintinais.

Aptikti 7 rūšių invaziniai augalai:

• Varpinė medlieva
• Gausialapis lubinas
• Muilinė guboja
• Bitinė sprigė
• Rykštenė (aukštoji ir kanadinė)
• Dygliavaisis virkštenis

Varpinė medlieva kilusi iš Šiaurės Amerikos. Lietuvoje jos populiacija aptikta 1934 metais. Krūmas neišrankus Lietuvos klimatinėms sąlygoms, nereiklus dirvožemiui, gerai besidauginantis sėklomis ir atžalomis.

Ne mažiau pavojingas savaiminiams Lietuvos augalams yra gausialapis lubinas, kilęs iš Šiaurės Amerikos, kaip nederlingas dirvas praturtinantis azotu ir dekoratyvus augalas. Deja, buvo neįvertintas jo agresyvus paplitimas. Taigi, kuo daugiau jį skinkime ir neleiskime brandinti sėklų, kad neplistų.

Muilinė guboja Lietuvoje įvežta, kaip kopas sutvirtinantis augalas, nes pasižymi plačiu šaknynu. Ją vis dar galima sutikti močiučių darželiuose, kaip dekoratyvų, kvepiantį ir tinkamą puokščių dekoravimui augalą.

Iš sprigių Lietuvoje savaiminė rūšis yra paprastoji sprigė. Tačiau darželiuose nuo XVII amžiaus pabaigos buvo auginama balzaminė sprigė, o vėliau atkeliavo smulkiažiedė ir bitinė sprigė. Bitinė sprigė - ateivė iš Himalajų kalnų. Tai iki 3 metrų aukščio užaugantis vienametis augalas. Jis žydi stambiais baltais, rausvais ar violetiniais žiedais, išbarsto sėklas sprogstant dėžutei. Kad neplistų, reikia neleisti subrandinti sėklų ir kelis kartus nušienauti.

Rykštenės yra ypatingai plintantys augalai. Keturios rykštenių rūšys: aukštoji, kanadinė, didžioji ir vėlyvoji, - laikomos invazinėmis. Visos kilusios iš Šiaurės Amerikos. Europos želdynuose želdynuose paplito XIX amžiuje. Kadangi rykštenės išoriškai panašios, nepavyko rasti duomenų nuo kada pradėtos veisti Lietuvoje kaip dekoratyviniai augalai. Iš sodybų darželių jos pradėjo plisti po pievas, dirvonus, pamiškes, pakeles, vandens telkinių pakrantes ir kitas atviras buveines. Dabar visos invazinės rykštenių rūšys yra paplitusios beveik visoje Lietuvos teritorijoje, o ypač didelius sąžalynus sudaro aplink miestus, gyvenvietes ir apleistuose žemės plotuose.

Dar vienas aptiktas invazinis augalas - dygliavaisis virkštenis. Tai vienametis laipiojantis, kvapniais žiedais moliūginių šeimos augalas iš Šiaurės Amerikos. Sulaukėjęs virkštenis Lietuvoje aptiktas 1987 metais. Dabar virkšteniai dažnai randami upių ir upelių pakrančių krūmynuose, užliejamose pievose. Pasitaiko dykvietėse, pakelėse, pamiškėse ir net pasėliuose.

Savaiminiai augalai lankytų pasienio sodybų darželiuose sudarė apie 20 procentų visų aptiktų augalų.

Tradicinių Darželių Augalų Grupės Pagal Auginimo Pradžią

Remiantis literatūros šaltiniais, inventorizuotus tradicinius darželių augalus suskirstėme į grupes pagal auginimo pradžią darželiuose:

• Nuo XIV-XV amžiaus darželiuose auginami: vaistinis putoklis, vaistinis smidras, daugiametė saulutė, paprastoji pakalnutė, žalioji rūta ir vaistinis skaistenis.
• XVI-XVII amžiuje darželiuose pasirodė aukštoji piliarožė, diemedis, poetinis narcizas, poetinis narcizas ʽPlenus’, šiurpinis gvazdikas, geltonoji viendienė, rusvoji viendienė, mažoji žiemė, darželinė tulpė, paprastasis sinavadas, paprastosios alyvos.
• XVIII-XIX amžiuje darželiuose auginamų augalų sąrašą papildo čiaudulinė kraujažolė, darželinis gludas, didysis pentinius, šluotelinis flioksas, dailieji auskarėliai, goštautinė gaisrena, paprastoji kosmėja, darželinis jazminas, plunksnialapė rudbekija, darželinė rožūnė, balzaminis skaistenis.
• XX amžiuje darželiuose ypač gausu naujų augalų. Juose vis daugiau auginama ne tik puikių vietinių, bet ir įvežtinių augalų rūšių. Nepamirštant, kad lietuvės darželyje nuo seniausių laikų veši vaistiniai, aromatiniai, prieskoniniai, dekoratyvūs ir kiti naudingi augalai, darželiuose auginamų augalų rūšių skaičius stipriai išsiplėtė.

Beveik visus, aukščiau minėtus augalus galima pamatyti Vilniaus universiteto botanikos sode.

Populiariausios Gėlės Jūsų Darželiui

Štai keletas populiariausių gėlių, kurios puikiai tiks jūsų darželiui:

Didžioji astrantija (Astrantia major)

Gražus daugiametis, apie 70 cm aukščio augalas. Pradeda žydėti birželį, baigia rugpjūtį, jei laiku nuskabyti nuvytusius žiedų pumpurus. Jų spalvų gama susideda iš rožinio, balto, kreminio ir žalių atspalvių. Prabangia vadinama didžiosios astrantijos rūšis 'Primadonna' stebina baltos, rožinės ir žalios spalvos žiedlapių deriniu. Ši daugiametė gėlė itin mėgsta saulėtas vietas ar pusiau paaunksmes. Neįnoringa. Auga visų rūšių dirvožemiuose. 5-7 metus nereikia persodinti.

Šilinis šalavijas (Salvia nemorosa)

Šalavijai - daugiametės gėlės, kurios jas tinkamai prižiūrint žydi visą vasarą. 35-90 cm aukščio augalas. Nepaprastai gražios 'Blue Hill' (levandų ir mėlynos) ir 'May Nigt' (šviesiai violetiniais ir mėlynais) žiedeliais, kurie išmoningai išsidėsto ant vieno ilgo stiebo. Šilinis šalavijas itin mėgsta pusiau paunksmių vietas su saikingai drėgnu puriu ir maistingomis medžiagomis turtingu dirvožemiu.

Pajūrinė gvaizdė (Armeria maritima)

Daugiametis iki 20 cm aukščio augalas su ryškiomis puošniomis gėlėmis, kurios žydi nuo gegužės iki rugpjūčio pabaigos. Pajūrinė gvaizdė - neįnoringa gėlė, atspari žiemos žiemai. Ji itin „mėgsta“ smėlėtus dirvožemius, bet jai „nepatinka“ - sunkūs, molingi.

Muilinė guboja (Gypsophila paniculata)

Gvazdikinių šeimos gybojos genties augalų rūšis. Šios daugiametės gėlės stiebas - šakotas, 50-90 cm aukščio. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio vidurio nesmulkiais žiedeliais. Iki 15 cm siekiančios šaknys sutvirtina dirvožemį. Lietuvoje kaip dekoratyvinis augalas auginamas darželiuose, kapinėse, Baltijos jūros kopose. Muilinė guboja - labai populiari, nes, kaip vaizdingai gėlininkai, turi neįnoringą charakterį. Kartais auga sulaukėjusios muilinės gubojos.

Paprastasis sidabrakrūmis (Potentilla fruticosa)

Įspūdingas erškėtinių šeimos, iki 150 cm augalas, reiklus drėgmės, saulės, šilumos lygiui. 'Abbotswood' rūšis gali pasigirti švelnių baltų žiedų gausa, dengiančia krūmą nuo birželio iki spalio. Paprastajam sidabrakrūmiui labiausiai tinka drenuoti dirvožemiai. Puikiai tinka gyvatvorėms.

Paprastoji raudoklė (Lythrum salicaria) ir vytelinė raudoklė (Lythrum virgatum)

Simpatiškos ilgai žydinčios daugiametės gėlės 80-140 cm aukščio. Labiausiai populiarios sodrių rožinių ir violetinių spalvų raudoklės. Šioms daugiametėms gėlėms nereikia išskirtinės priežiūros, jos geba atlaikyti bet kokias sąlygas. Bet sveikesnės ir itin traukiančios akį išauga vandens telkinio pakrantės zonoje ar gėlyne su pakankamai drėgmės turinčiu maistingu gruntu pasodintos raudoklės.

Stambiažiedis linas (Linum grandiflorum)

Žavus iki 60 cm aukščio augalas, žydintis nuo birželio iki rugsėjo. Žiedai ryškiai raudoni, iki 3 cm skersmens. Auginamas gėlynuose, nešienaujamose pievelėse.

Švelnioji rasakila (Alchemilla mollis)

Auga žaviais kamuolio formos krūmais 25-40 cm aukščio. Smulkūs žalsvai geltoni žiedai, kurie džiugina akį nuo birželio iki rugpjūčio. Švelnioji rasakila itin graži po lietaus, kai ant jos spindi iš vandens lašelių sunertas perlų vėrinys.

Raganė (Clematis)

Šios daugiametės gėlės pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio klema - ūselis (vijoklinis augalas). Yra apie 300 rūšių, kurios paplitusios vidutinio ir šilto kliamto zonose. Raganė turi laipiojantį stiebą.

Angliškos (David Austin ) rožės

Nepaprastai ištvermingos, atsparios šalčiui rožės. Jas be nuostolių ir vargo gali išauginti net gėlininkas naujokas. Kai kurios angliškų rožių rūšys žydi visą vasarą, kaip antai 'William Shakespeare 2000', 'Crown Princess Margaretha', 'Munstead Wood', 'Golden Celebration' , 'The Dark Lady', 'Charlotte', 'Crocus Rose' ir kt. Skirtingų angliškų rožių rūšių aukštis - taip pat skirtingas: 1-2,5 metro. Žiedai - dideli, pilnaviduriai, originalios, bijūnų formos.

Daugumai gėlių reikia maždaug trijų ar keturių mėnesių, kad sėkla virstų žiedu, tačiau kai kuriems ankstyviesiems augalams tereikia maždaug dviejų mėnesių. Štai aštuonios greitai augančios gėlės, kurios pirmosios papuoštų jūsų kiemus:

• Našlaitės: Mažytė našlaitė gali atlaikyti net sniegą, kuris kartais atkeliauja pavasarį. Šias sėklas sodinti galite jau dabar. Šios gėlės yra gražių, ryškių spalvų, tokių kaip violetinė, geltona ir mėlyna. Kai sodinukus perkelsite iš šiltų namų į kiemą, sodinkite juos saulėtoje vietoje.
• Serenčiai: Šios karališkos gėlės būna įvairiausių oranžinių ir geltonų atspalvių bei pražysta maždaug po aštuonių savaičių nuo sėklos pasodinimo. Jie nėra atsparūs šalčiui, tačiau yra gana pakantūs kitoms negandoms. Jie taip pat puikiai atbaido kenkėjus, graužikus, nepageidaujamus vabzdžius, pavyzdžiui, uodus. Jie pritrauks naudingų vabzdžių, tokių kaip bitės, drugeliai. Serenčiai yra ypač kvapnūs, todėl pasodinkite juos tarp savo daržovių, kad atbaidytumėte kenkėjus.
• Medetkos: Tai dar viena aukso atspalvio žiedais pasipuošianti gėlė. Ji pražysta per 60 ar mažiau dienų nuo pasėjimo dienos. Šias sėklas galite sėti jau kovo pradžioje. Ši gėlė yra atspari šalčiui ir gali atlaikyti net -4 laipsnius šalčio. Joms nepatinka dideli karščiai, todėl sodinkite jas dalinai šešėlyje. Jų žiedlapiai taip pat yra valgomi, todėl jie tampa ypatinga pavasario gėle.
• Nasturtės: Šie valgomi augalai pražysta bene greičiausiai iš visų šiame sąraše. Nasturtos netoleruoja šalnų, tačiau gali būti pasodinti, kai nebeliks grėsmės, o nakties temperatūra yra bent 10 laipsnių šilumos.
• Lobuliarija: Šios pavasarinės gėlės užauga nedidelio aukščio, o tai yra viena iš priežasčių, kodėl jos taip greitai pražysta! Mažos baltos, mėlynos arba rausvos gėlės pasirodys per šešias ar aštuonias savaites ir sukurs į kilimą panašią žemės dangą. Jos mėgsta vėsų orą, tačiau nėra atsparūs šalčiui. Pasėjus jas kambaryje, šaltuose regionuose bus geriausi rezultatai, tačiau iki balandžio jos turi būti perkeltos į darželius. Jos yra mylimos dėl savo saldaus kvapo ir lengvos priežiūros. Jos mėgsta gauti daug tiesioginės saulės, tačiau nepakenks ir dalinis pavėsis.
• Petunijos: Pasodinus jų sėklas, jos sužydės per 10-12 savaičių. Tačiau jos nėra atsparios šalčiui. Nors tai nėra greičiausiai pražystančios gėlės sąraše, jos yra gana universalios. Sodininkai jas mėgsta dėl klasikinės gėlių formos, kuri puikiai atrodo vazonuose, pakabinamuose loveliuose ar tiesiog tradiciniuose darželiuose. Jų taip pat yra įvairių veislių ir spalvų, o tinkamai prižiūrimos jos gausiai žydės per visą vegetacijos sezoną.
• Gvazdikas: Nors gvazdikai taip pat nebūtinai greičiausiai sužydi, dauguma veislių gali atlaikyti lengvą šalną, taigi, jei 6-8 savaites sėklas auginsite patalpose, kai pasodinsite daigus lauke, netruksite sulaukti pavasariškų spalvų žiedų. Šios vidutinio dydžio gėlės turi nuostabią žiedlapio formą ir būna įvairių spalvų. Jų tamsi, mėlynai žalia lapija yra tokia pat graži kaip žiedlapiai. Sodinkite juos saulėje ir stebėkite, kaip drugeliai ir kiti apdulkintojai plūsta nektaro.
• Žioveinis: Šios gėlės pasidabina ryškiais, spalvingais žiedais ant plonų kotelių. Pasodinkite sėklas likus maždaug 4-6 savaitėms iki šalnų, nes pumpurai pražys po dviejų ar trijų mėnesių nuo sėklos pasėjimo. Karščiausiais vasaros mėnesiais gėlių žydėjimas gali sustoti, todėl laistykite jas dažnai ir sodinkite pavėsyje, o vasaros pabaigoje jos turėtų vėl pradėti žydėti.

Auginant gėlių daigus patalpose sėkla greitai dygs tik tada, kai bus tinkamos sąlygos. Būtinai laikykitės etiketėje nurodytų instrukcijų.

Serenčiai

Auginami kelių rūšių serenčiai. Didysis serentis (Tagetes erecta) - stambus, plačiai išsikerojęs augalas nuo 30 iki 80 cm aukščio. Žiedų spalvos - nuo šviesiai geltonos iki ryškiai oranžinės. Gvazdikinis serentis (T. patula) - pats populiariausias, kartais vadinamas gvazdikėliu. Užauga iki 20-60 cm aukščio, žydi labai įvairių atspalvių geltonais, oranžiniais, rausvai rudais žiedais. Smulkusis serentis (T. tenuifolia) žydi gausybe mažų, vos 2 cm skersmens, paprastų graižų. Žiedai geltoni ir oranžiniai.

Sėjami vasarį ir balandį į dėžutes ar vazonėlius šiltnamyje arba gegužę sode. Lauke daigai sodinami gegužės pabaigoje, tarp augalų paliekami 15-40 cm tarpai (atsižvelgiant į rūšį ir veislę). Žydi nuo gegužės iki šalnų. Reguliariai iškarpant peržydėjusius žiedynus, žydi ilgiau ir gausiau. Gerai auga šviesioje saulėtoje vietoje ir šviesiame daliniame pavėsyje, vidutinio drėgnumo žemėje. Tinka beveik visur. Žemaūgiai serenčiai sodinami balkonuose, terasose, lauko vazonuose, įvairiuose gėlynuose, pavieniui arba grupėmis. Tinka apvadams, ornamentams. Smulkieji serenčiai gali augti pakabinamuose krepšiuose su kitomis vienmetėmis gėlėmis, palangių loveliuose. Didieji serenčiai sodinami nedidelėmis grupėmis mišriuose gėlynuose arba lysvaičių viduryje.

tags: #serenciai #loveliuose #sodyboje