Senoviniai rąstiniai namai: tradicijos ir modernumas

Rąstiniams namams - būstų tipui, kokį žmonės statė ne vieną šimtmetį, iškilo grėsmė. Mūsų protėviai ilgus metus tobulino šių namų statybos technologiją, tačiau šiandien rąstiniai namai nebeatitinka energinio efektyvumo reikalavimų ir gali būti statomi tik kaip vasarnamiai ar pirtys. Tačiau ir Lietuvoje, ir užsienyje gausu būtent tokių namų mylėtojų. Šiuo metu entuziastai stengiasi įteisinti išimtis, kurios leistų statyti gyvenamuosius rąstinius namus bent jau kaimo vietovėse.

Tradicinis rąstinis namas Ukrainoje

Rąstinių namų istorija ir paplitimas

Rąstinis namas - tai toks būsto tipas, kai rąstai guldomi vienas ant kito horizontaliai arba sustatomi vienas šalia kito vertikaliai, o kampuose jų vainikai sujungiami tam tikros formos iškirtimais. Statyba iš rąstų buvo pats populiariausias statybos būdas Suomijoje, Švedijoje, Rusijoje, Norvegijoje ir Baltijos šalyse. Taip pat rąstinius namus mėgo kai kurių šaltesnių pietryčių Europos regionų gyventojai, tokius būstus statė Alpių kalnuose, Balkanuose ir kai kuriose Azijos vietovėse. Tuo metu šiltesnio klimato Vakarų Europos šalyse dažniau statyti karkasiniai namai.

Maždaug 8 tūkstančiai metų p. m. e. gyvenamoji medinė statyba tapo masiniu reiškiniu Viduržemio jūros regionuose. Tuomet tokios šalys kaip Graikija, Turkija bei Palestina galėjo puikuotis vešliais miškais. Vienas iš pirmųjų medinių miestų buvo pavadintas Jericho (jis paminėtas Senajame Testamente). Vėliau miško plotai pradėjo retėti, statybinės medžiagos pradėjo trūkti. Palaipsniui medinė statyba traukėsi į šiaurę. Kitaip nei kitur, Skandinavijoje, o tiksliau Norvegijoje, 12 amžiaus viduryje, kilo medinė architektūra. Lietuvoje iki pat 19-to amžiaus pradžios vyravo medinė architektūra. 20-to amžiaus pabaigoje medinė, rąstinė statyba sugrįžta į prarastas pozicijas. Šiuolaikinių technologijų dėka atsirado neribotos galimybės rąstinį namą paversti moderniu statiniu.

Rąstiniai namai Lietuvoje

Žvelgiant į Lietuvą, yra verta paminėti, kad lietuviai nuo seno turėjo glaudų ryšį su miškais, taigi ir su mediniais namais. Lietuvos bokštai, tvirtovės ir pilys buvo statomos iš medienos. Iki 18 amžiaus lietuvių namai buvo statomi grynai ant žemės, be jokio pagrindo. Rąstinių namų tarpai buvo užpildomi įvairiomis medžiagomis. Valstiečių namai buvo nedidukai ir kvadratinės formos (4×4 metrų). Nuo 16 amžiaus daugumą lietuvių jau gyveno rąstiniuose namuose. Tokius namus jie vadindavo pirkiomis arba trobomis.

Nuo maždaug 18 amžiaus lietuviai ėmė statyti kitokius rąstinius namus. Židiniai buvo išskirti su sienomis, o patys pastatai jau turėjo kaminą. Nuo 19 amžiaus kambarių skaičius namuose tapo jau 3 arba 4. Turtingieji turėjo specialų kambarį svečiams, kurį vadino seklyčia (kaip dabar svetainė). Namų išorę neretai papuošdavo raižytų ornamentų mediena (dažniausiai vaizduojamas piešinys buvo arklys). Rąstinių namų statybos technologijos patys lietuviai neturėjo - viską perėmė iš kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Skandinavijos šalių. Tačiau viskas aklai nebuvo kopijuojama. Lietuviai darbštūs žmonės, todėl statyboje vis panaudodavo įvairius patobulinimus.

Modernus rąstinio namo interjeras

Rąstinių namų statybos technologijos

Iki maždaug XVIII amžiaus įvairių Europos ir Amerikos šalių gyventojai rąstinių namų statybai naudojo tik kirvį. Lietuvoje buvo statomi įvairaus dydžio rąstiniai namai, kaimo gyventojai juos statydavo ant apvalios medienos ritinių (vietoje pamato), kartais aplink pastatą įrengdavo papildomą medinį rėmą, į tarpą tarp jo ir sienos pripildavo žemių - tai tarnavo kaip šilumos izoliacija. Gyvenamieji namai statyti iš 15-20 centimetrų apipjautų ar tašytų rąstų. Tarp rąstų dėdavo kiminus, samanas, plyšelius užtaisydavo moliu, kad būtų kiek šilčiau. Šiandien tam rekomenduojama naudoti specialiai rąstiniams namams pagal naujausias technologijas Suomijoje sukurtą sandarinimo juostą, kuri yra atspari drėgmei. Stogas būdavo šiaudinis arba iš medžio lentų. Vėliau stogai pradėti kloti iš skiedrų, beržo tošies. Iš rąstų mūsų protėviai sėkmingai rentė bokštus, pilis, gynybinius įtvirtinimus.

Renčiant natūralius rąstus vieną ant kito buvo padaroma išilginė išdroža. Tai suteikia būstui stabilumo, tačiau reikalauja daug rankų darbo - kiekviena išdroža turi atitikti apačioje esančio rąsto nelygumus. Kampuose rąstai buvo suneriami, šis sunėrimas vadinamas spyna arba rąstų sukirtimu. Rąstų sunėrimo būdų per ilgus metus atrasta daugybė: tai tradiciniai - balninis, kanadietiškas, rusiškas; skandinaviškas; trapecinis, dažniausiai vadinamas „kregždės uodega“.

Medžiai neauga taisyklingos ritinio formos, todėl rąstai turėjo storgalį ir plongalį. Ilgainiui rąstai buvo pradėti tekinti arba pjauti staklėmis, kad būtų lygūs ir nereikėtų ilgai vargti, ieškant, kaip panaikinti aukščių skirtumus. Jei namas buvo statomas iš apvalių rąstų, juos užtekdavo nužievinti. Pasitelkus į pagalbą galingus įrenginius gaunami kelių tipų rąstai: frezuoti, tekinti ir klijuoto tašo.

Frezuojant rąstai apipjaunami iš 4 pusių, padaromos išdrožos, išpjaunamos dalys galuose, reikalingos spynoms (kampų susikirtimui). Išpjauti arba ištekinti rąstai (tai pradėta daryti XX amžiaus pradžioje) gali būti kelių pagrindinių formų: apvalūs, D raidės formos, kvadratiniai arba vadinamojo švediško tipo (apvalūs su „iškąsta“ apačia, į kurią įstatomas apatinis rąstas).

Vadinamajame „žaliame“ rąste yra nuo 20 iki 90 proc. drėgmės. Džiūdamas jis atiduoda šią drėgmę ir traukiasi, medienoje atsiranda mažyčių įtrūkimų, be to, būsto sienos sėda iki 7-10 centimetrų. Jei tai neįvertinama dedant duris, langus, statant kolonas, ateityje gali kilti didelių problemų. Anksčiau rąstai buvo džiovinami tiesiog lauke, sudėti į rietuves. Tačiau medžiui visiškai išdžiūti reikia maždaug ketverių metų. Vietovėse, kur vyrauja drėgnas klimatas, rąstą reikia maždaug metus laikyti gryname ore, kol jis tampa tinkamas namo statybai. Todėl atsirado ir kitas būdas, pagreitinantis procesą - tai džiovinimas specialiose kamerose, kurios vadinamos medienos džiovyklomis.

Siekiant dar patobulinti medienos džiūvimo procesą, buvo atrasta klijuoto tašo rąstų statybos technologija (kaimo statybos vadovuose rašoma, jog tokiu atveju rąstų sėdimą galima sumažinti iki minimumo). Gaminant klijuoto tašo rąstus, jie supjaunami nedidelėmis lentelėmis. Tokiu būdu juos buvo lengviau išdžiovinti. Rąstai iš tašų atgal į rąsto formą suklijuojami vandeniui atspariais klijais, suspaudžiami presais. Kad tai klijuoto tašo rąstas, dažnai galėtumėte suprasti tik pažvelgę į rąstą iš galo. Mediniai tašai yra kelis kartus lengvesni už betoną bei plieną, o jiems pagaminti reikia mažiau energijos.

Grįžtant prie teksto pradžioje įvardytos problemos - klijuoto tašo rąstai iš dalies ją išsprendžia, nes galima suklijuoti ir 20 centimetrų storio rąstus, kuriuose nėra jokių tarpų, ertmių. Dažniausiai šiltam ir komfortiškam gyvenimui tokio storio sienų visiškai pakanka. Analizuojant šiuolaikinės ir maždaug XX amžiaus pradžios statybos iš rąstų technologijas, galima padaryti išvadą, jog statybos būdas daugiau mažiau išliko toks pats - kinta tik sienų ir stogo dangos storis.

Rąstinių namų privalumai ir trūkumai

Puiki žinia, kad natūralios medžiagos grįžta į šiuolaikines statybas ir yra vis labiau vertinamos. Pavyzdžiui, paprasti pušies rąstai patyrusio staliaus rankose tampa nuostabia statybine medžiaga. Rinkitės rąstinius namus ir gyvenkite patogiai, šiuolaikiškai, ekonomiškai bei ekologiškai.

Privalumai:

• Ekologiškumas. Rąstiniam namui statyti naudojamos ekologiškos medžiagos.
• Sveikata. Medis yra natūrali ekologiška statybinė medžiaga, kuri neturi jokių neigiamų pasekmių sveikatai. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad natūrali eglės ir pušies spalva teigiamai veikia žmogaus psichiką, ramina nervus, padeda atsipalaiduoti.
• Termoizoliacija. Rąstiniame name nereikia įrengti sudėtingos šildymo sistemos, nes pati mediena suteikia gerą termoizoliaciją. Jei mediena buvo gerai apdirbta ir išdžiovinta, jis suteiks gerą termoizoliaciją net gilią žiemą.
• Ventiliacija. Tokiame name nereikia įdiegti brangios ventiliacijos ar kondicionavimo sistemos, nes rąstinis namas kvėpuoja, t.y. vėdinimas vyksta natūraliai, per medines namo sienas.
• Ilgaamžiškumas. Gerai prižiūrimi rąstiniai namai gali tarnauti 150 ar net 200 metų.
• Unikali išvaizda. Kokybiškai pastatytas rąstinis namas neabejotinai atkreips kiekvieno praeivio ar svečio dėmesį.

Lyginant su kitų tipų namais, rąstinių privalumas yra tai, kad pats rąstas yra natūraliai linkęs kaupti šilumą, turi didelę šiluminę talpą, todėl šio tipo namai greitai įšyla ir lėtai vėsta. Žiemą rąstinis namas bus šiltas, vasarą - vėsus. Rąstinė siena natūraliai balansuoja drėgnumo lygį namuose. Jei jis stipriai pakyla, medis jį sugeria. Jei name pasidaro per sausa, rąstai linkę drėgmę „grąžinti“.

Trūkumai:

• Drėgmė. Vadinamajame „žaliame“ rąste yra nuo 20 iki 90 proc. drėgmės. Džiūdamas jis atiduoda šią drėgmę ir traukiasi, medienoje atsiranda mažyčių įtrūkimų, be to, būsto sienos sėda iki 7-10 centimetrų.
• Priežiūra. Akivaizdu, jog rąstai yra veikiami įvairių aplinkos veiksnių: saulės, lietaus, temperatūros svyravimų. Tinkamai prižiūrimas, jis tarnaus Jums, Jūsų vaikams ir vaikaičiams!

Šiuolaikiniai rąstiniai namai

Šiuo metu lietuviai supranta, kad reikia stengtis išsaugoti gamtą, todėl rąstiniai namai labai populiarėja ir vėl. Šiuolaikinės technologijos leidžia ištaisyti pagrindines neigiamas medienos savybes - puvimas, gaisringumas. Skirtumai atsirado ir eksterjere, dizaine, kuriuos nepavadinsi ribotomis.

Klijuoto tašo technologija mus grąžino arčiau gamtos ir protėvių vertintų medienos savybių: šiandien iš medžio statomi sporto aikštynų, baseinų, prekybos centrų stogai, klijuoto tašo sijos tampa laikančiomis konstrukcijomis moderniuose pastatuose, naudojami tiltų statybai.

Daugumoje Europos, o ypač Skandinavijos, šalių 80-90% namų yra mediniai. Medis yra natūrali ekologiška statybinė medžiaga, kuri neturi jokių neigiamų pasekmių sveikatai. Iš tiesų, rąstiniai namai savo kokybe nė kiek nenusileidžia plytiniams ar blokiniams namams. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad rąstinio namo statyba ir vėlesnė jo priežiūra brangiai kainuoja, tačiau iš tiesų toks namas nėra brangesnis nei plytinis.

Rąstinių namų klasifikacija

Rąstiniai namai klasifikuojami į:

• Natūralių rąstų. Rąstai apdirbami (nužievinami ir apipjaunami) tik rankiniu būdu, neprarandant natūralios medžio kamieno išvaizdos. Rąsto skersmuo skirtingose vietose nevienodas, o rąsto galų storis gali skirtis netgi dvigubai, todėl namo surentimas iš rankiniu būdu apdorotos medienos užtrunka kiek ilgiau dėl atidumo, tikslumo ir kruopštumo reikalaujančio rankų darbo).
• Mašininio apdirbimo. Mechaniniu būdu paruošiami tekinti (apvalūs), frezuoti (stačiakampiai) arba klijuoto tašo rąstai. Staklėmis apdirbtų rąstų ruošiniai yra identiško skersmens, aukščio, ilgio.

Pagrindiniai rąstinių namų statybos etapai ir technologijos:

1. Medienos paruošimas: Rąstai apdirbami rankiniu arba mechaniniu būdu.
2. Kampų sujungimas: Rąstai kampuose sujungiami tam tikros formos iškirtimais, vadinamais spynomis arba rąstų sukirtimais.
3. Izoliacija: Tarp rąstų esantys tarpai užpildomi izoliacinėmis medžiagomis (kiminai, samanos, specialios sandarinimo juostos).
4. Stogo įrengimas: Rąstiniam namui svarbu tinkamai parinkti ir kokybiškai sumontuoti stogą. Jis turi būti sunkus, kad rąstai tvirtai ir stabiliai laikytųsi.

Rąstinių namų savybės:

• Ekologiškumas. Rąstinių namų ekologiškumas- nenuginčijamas. Jau vien todėl, jog statybai naudojamos natūralios medžiagos, kurios nekenkia nei gyventojams, nei aplinkai.
• Ilgaamžiškumas. Mediena yra ilgaamžė. Seniausi Lietuvoje tebestovintys rąstiniai trobesiai siekia 300 metų, o pasaulyje yra išlikusių rąstinių namų, skaičiuojančių kone 700 metų.
• Sveika aplinka. Medis yra natūrali ekologiška statybinė medžiaga, neturinti jokių neigiamų pasekmių žmogaus sveikatai. Jis filtruoja orą, nepraleisdamas kenksmingų, orą teršiančių medžiagų.
• Natūralus oro drėgmės balansas. Gyvenimas rąstiniame name lyginamas su gyvenimu idealiai vėdinamame ir kondicionuojame būste.
• Garso izoliacinės savybės. Sausas medis pasižymi puikiomis garso izoliavimo savybėmis. Jis gerai sugeria garsą ir neleidžia jam sklisti aplinkoje.
• Elektrostatiškumas. Elektrostatinės medžio savybės neleidžia patalpose kauptis statinei elektros energijai, todėl rąstinių namų viduje nesklando dulkės.
• Priešgaisrinės savybės. Specialiomis nekenksmingomis priemonėmis apdoroti didelio skersmens rąstai yra labiau atsparesni degimui nei plieno konstrukcijos.

Apibendrinant, rąstiniai namai yra puikus pasirinkimas tiems, kurie vertina natūralumą, ekologiškumą, ilgaamžiškumą ir sveiką gyvenimo aplinką. Nuo senų senovės statyti rąstiniai namai dar vis išlieka labai dažnu pasirinkimu mūsų šalyje.

tags: #senoviniai #rastiniai #namai