Senosios Gegužinės ūkis - tai viena iš ilgą ir gražią istoriją turinčio Gegužinės kaimo sodybų, kuris rašytiniuose šaltiniuose minimas jau nuo XV amžiaus. Sodyba įkurta senojoje Gegužinės kaimo dalyje, iki šiol vadinama Senąja Gegužine. Ši vieta mena ne tik turtingą praeitį, bet ir dabarties kultūrinį gyvenimą.
Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse.
Istorija ir Paveldas
Statiniai pastatyti dvarvietės vietoje. Šios žemės ir dvarai nuo keturioliktojo amžiaus vidurio priklausė dvarininkams Mardosams.
1494 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Gegužinės dvarą padovanojo didikui Grigaliui Stanislovaičiui Astikui. Šią privilegiją 1511 metais patvirtino Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis. Vėliau šias žemes valdė Trakų vaivada Jonas Glebavičius, Upytės maršalka Čičinskas, dvarininkai Tolvaišos, Vodorackis, Rolevskis, baronai Korfai.
Apie 1856 metus čia susiformavo dvi dvarų sodybos - Korfų ir Žižniauskų (Žižnevskių). O apie 1930 metus iš dvarininkų Žižniauskų 70ha žemės nupirko iš JAV grįžęs Kajetonas Staniūnas ir perdavė savo žentui, būsimam Gegužinės girininkui, mūsų seneliui Mykolui Bortkūnui. Nuo tada Bortkūnų šeimos pavardė tapo žinoma šiose vietose.
Deja, 1941 metais girininkas Mykolas Bortkūnas buvo ištremtas į Archangelsko kraštą, žmona Stefanija su keturiais vaikais išvežta į Altajaus kraštą, turtas konfiskuotas.
1991-1996 metais vyriausiojo Mykolo Bortkūno sūnaus Jurgio iniciatyva atkurta nuosavybė į turėtą žemę, mišką ir likusius ūkinius pastatus, o 2007 metais į Senąją Gegužinę, perstatytą buvusią vandens siurblinę atsikėlė gyventi vyresnysis Jurgio Bortkūno sūnus Rolandas su šeima.
Renginys Senosios Gegužinės ūkyje.
Šiuolaikinis Gyvenimas ir Veikla
Šiuo metu sodyboje gyvena dviejų brolių - Benjamino ir Rolando Bortkūnų šeimos. Sodybai priklauso 2011 metais baigtas statyti didysis namas, rekonstravus sovietinių laikų paliktą vandens siurblinę, pastatytas svirnas, bei du seni klojimai, vienas iš kurių atnaujintas ir pritaikytas tvartui, klėtis, pirtis.
Rolandas Bortkūnas ir jo žmona Neringa yra architektai, paskutinį dešimtmetį besidomintys senąja Lietuvos kaimo architektūra, rašantys šia tema straipsnius, knygas, propaguojantys mūsų statybos tradicijas seminaruose ir susitikimuose.
Todėl nenuostabu, kad sodyba statoma naudojantis senąja archyvine medžiaga, išsaugant senąsias Vakarų Aukštaitijos sodybai būdingas formas ir detales, bet tuo pačiu ir aprūpinant statinius visomis šiuolaikinėmis medžiagomis ir inžinerinėmis sistemomis.
Kultūrinė Veikla
Sodyboje vyksta įvairūs renginiai, skirti tautinį identitetą atspindinčių sričių puoselėjimui ir propagavimui bei profesionaliojo meno sklaidai. Senosios Gegužinės ūkyje jau ne vienus metus dera etnografiniai ir šiuolaikiniai sprendimai. Sodyboje vietą atradęs ir profesionalus menas. Vykdoma švietėjiška veikla.
Kaip tikina pašnekovas, kaimo turizmas šiandien kitoks. Todėl Senosios Gegužinės ūkyje svarbią vietą atradęs profesionalus menas. Kasmet čia pristatomos keturios parodos, vyksta koncertai, pasirodymai.
Sodyboje savo kūrybą jau pristatė ne vienas žinomas menininkas.
2024 m. mūsų rajonui yra labai svarbūs ir įdomūs tuo, nes būtent Kaišiadorys bus Lietuvos kultūros sostinė. Esu kultūros sostinės Kaišiadoryse ambasadorius, ir mūsų sodyba yra ambasadorė. Ir mūsų šių metų keturių parodų ir keturių koncertų ciklas taip pat yra programos sudėtyje ir po ta vėliava.
Čia galima apsistoti nedideliame šeimos viešbutėlyje, susipažinti su ūkio gyvenimu ir jo gyventojais, pamatyti kraštovaizdį plaukiant Nerimi ar važiuojant dviračiu.
2015 m. Rolandui buvo įteikta Kaišiadorių rajono savivaldybės Kultūros premija.
Rolandas Bortkūnas kartu su kitais dviem autoriais ta tema parašė ir išleido penkias knygas „Kaimo statyba. Dzūkija“, „Kaimo statyba. Vakarų Aukštaitija“, „Kaimo statyba. Suvalkija“, „Kaimo statyba. Žemaitija“, „Kaimo statyba. Mažoji Lietuva“.
Jų sodyba pastatyta naudojantis archyvine medžiaga, išsaugant senąsias Vakarų Aukštaitijos sodybai būdingas formas ir detales, taip pat aprūpinant statinius visomis šiuolaikinėmis medžiagomis ir inžinerinėmis sistemomis.
Senoji Gegužinė populiari ne tik rengiant vietos renginius, bet ir įvairias stovyklas. Jau ne vienerius metus čia vyksta žaliavalgių, meno pasaulio atstovų susibūrimai, netgi šunų veisėjų ar dekoratyvinių vištų augintojų suvažiavimai.
Užsienio turistai, viešėję Senosios Gegužinės sodyboje, negaili gražių žodžių šeimininkams už svetingumą, nepaprastą aurą ir magiškas detales, taip pat pabrėžiama galimybė susipažinti su Lietuvos istorija ir etnokultūra.
Miškų žalumos apgaubtame Gegužinės kaime (Kaišiadorių r.) ant upės kranto įsikūrusi sodyba „Senosios Gegužinės ūkis“ traukia visų nuo Kauno, Jonavos ar Kaišiadorių važiuojančiųjų žvilgsnius.
Gegužinės sodybos didysis namas - XVIII a. pabaigos pagrindinio dvaro pastato iliustracija. Pirmoji paroda dvaro pastate atidaryta 2011 metų gruodžio 30 dieną. Nuo tada čia nuolat vyksta ilgalaikės parodos ir jos keičiamos kas tris mėnesius. Kiekvienos parodos atidarymą tradiciškai lydi renginys, paskaita ar koncertas.
Pats Rolandas prieš 11 metų rekonstravo nuo sovietmečio likusią vandens siurblinę ir įrengė ten svirną. Būtent čia vyras su žmona dabar ir gyvena.
Prieš šešerius metus broliai pastatė senąją Lietuvos architektūrą atkartojantį 600 kv. m ploto dvarą. Anot jo, šis namas - tai etnoarchitektūros ir šiuolaikinių technologijų mišinys.
Dabartiniu metu norintys pagrindiniame name įsikurti lankytojai gali rinktis iš 8 numerių, kur yra įrengtos 25-30 vietų. Kai kurie kambariai yra originalūs, mat šalia televizorių, kitų šiuolaikinių technologijų interjere dera, o kartais yra jo ašis, įvairūs praeities reliktai.
Pagrindiniame 600 m2 ploto name vyksta šventės, paskaitos, konferencijos, erdvioje virtuvėje su tradicine duonkepe galima išsikepti naminės duonos. Be to, šiltuoju metų sezonu nemažai norinčiųjų paplaukioti baidarėmis Nerimi ar pažvejoti.
Senosios Gegužinės ūkį savo protėvių žemėje įkūrė entuziastingi senosios Lietuvos kaimo architektūros tyrinėtojai, architektai Neringa ir Rolandas Bortkūnai. Sodyboje preciziškai atkurtos visos tradicinės Aukštaitijos kaimo sodybos detalės. Sodybos šeimininkai yra ne tik tradicinės architektūros, bet ir tradicinio gyvenimo būdo propaguotojai.
Sodyboje auginami tradicinių lietuviškų veislių gyvuliai: Lietuvos sunkieji arkliai ir Lietuvos juodagalvės avys.
Parama ir Plėtra
Sodyba-ūkis pasinaudojo parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, sritis „Kaimo turizmo skatinimas įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“.
Už paramą pastatytas ir įrengtas kaimo turizmui skirtas pagrindinis statinys, daržinės pastatas rekonstruotas į tvartą, įrengti inžineriniai tinklai. Paramos lėšos leido sėkmingai vystyti kaimo turizmo verslą.
Europos Sąjungos (ES) ir valstybės paramos jie kreipėsi pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Už gautas lėšas pastatė didįjį sodybos namą.
Šiemet sodyba registruota ir viename populiariausių tarptautinių apgyvendinimo paslaugų interneto portalų.
Projektų vertė apie 0,43 mln. eurų (1,5 mln. Lt). Taip iškilo pagrindinis namas, svirnas, daržinė, inžinerinė įranga.
Balandžio 6 d. Kaišiadorių r. sav. istorinės atminties įamžinimo komisija į Senosios Gegužinės ūkio sodybą subūrė per šimtą kultūrai, istorinei atminčiai ir paveldui neabejingų žmonių ne tik iš mūsų savivaldybės, tačiau ir iš visos Lietuvos.
Todėl džiaugiamės ir dėkojame svetingiems Senosios Gegužinės ūkio sodybos šeimininkams Neringai ir Rolandui Bortkūnams už kultūros puoselėjimą ir kiekvieno dalyvio šiltą sutikimą.
Senosios Gegužinės Ūkio Pasiekimai:
| Metai | Pasiekimas |
|---|---|
| 2013 | Kaišiadorių rajono verslo vakare apdovanoti diplomu |
| 2015 | Pripažinta sėkmingiausiu kaimo turizmo paslaugų teikėju Lietuvoje |
| 2015 | Konkurso „Lietuviška kaimo sodyba“ laureate |
| 2015 | Rolandui Bortkūnui įteikta Kaišiadorių rajono savivaldybės Kultūros premija |