Seno namo prieangis - tai ne tik architektūrinė detalė, bet ir svarbi pastato dalis, atspindinti jo istoriją ir savininkų stilių. Lietuvoje, kurioje gausu istorinių pastatų, senų namų prieangių projektavimas ir renovacija yra ypač aktualūs. Šiame straipsnyje aptarsime prieangio projektavimo ir renovacijos ypatumus, atsižvelgiant į istorinius, teisinius ir praktinius aspektus.

Lietuvos etnografiniai regionai
Istoriniai Aspektai
Lietuvos architektūrai didelę įtaką darė įvairūs istoriniai laikotarpiai. Tarpukariu, kai Kaunas buvo laikinoji sostinė, taisyklės sugriežtėjo, o miesto centras turėjo būti moderniškas. 1923 m. Jokimo ir Frandseno plane buvo nustatytos plačios mūro kvartalų ribos, kurios apėmė visą Geležinkelio stoties rajoną. Šioje teritorijoje galiojo griežta taisyklė: "statyti medžio trobesiai miesto mūrinio kvartalo ribose yra draudžiama". Miesto centre negalima buvo ne tik statyti naujus medinius namus, bet ir kapitališkai remontuoti senų. Šiaip palopyti stogą leisdavo, bet prieš tai apžiūrėdavo namą, ar jis dar geros būklės.
Medinių Namų Likimas
Žinant, kad per pirmąjį nepriklausomos Lietuvos penkmetį naujų statybų apimtis buvo minimali, tai reiškia, kad praktiškai bet koks iki šių dienų šioje teritorijoje išlikęs (ar šiomis dienomis griaunamas) medinis namas yra (ar buvo) ikikarinis. Kartais darydavo išimčių. Bet faktiškai laukdavo, kol namas taps visiškai susenęs, supuvęs, pavojingas gyventi ir "gaisro žvilgsniu", tada surašydavo griovimo aktą. Tiesa, savininkai gynėsi, kaip išmanė (ir vieni kitus skundė), kildavo daugybė ginčų, tie griovimo aktai neretai buvo atidedami metai iš metų ir taip namai išgyveno iki pirmosios okupacijos. O išlikusieji turėjo išgyventi kitą sunkų metą - sovietinį. O išlikusieji po jo - dabartinį. Taigi šiandien gyvus Centro medinukus galima laikyti tikrais didvyriais". Bet ir tarp jų šiandien raginama atlikti selekciją: su kuriuo atsisveikinti, o kurį verta išsaugoti.
Pavyzdžiai iš Kauno
Šiandien apžvelgsime keletą Kauno medinių namų istorijų, kurios atskleidžia prieangių likimus ir išsaugojimo ypatumus.
Namas Vytauto prospekte
Siauras sklypas Vytauto prospekte XX a. pirmoje pusėje priklausė Juozui Afanasjevui. Čia stovėjo 1904 m. pastatytas medinis sodybinis namas su langinėmis, kuriame gyveno sklypo savininkai. 1931 m. savininkas prašė leidimo medinį namą kieme remontuoti. Kurį laiką buvęs apleistas, namukas nugriautas 2017 m. 2019-aisiais jo vietoje iškilo septynių aukštų daugiabutis.

Kauno soboras
Namas Kęstučio gatvėje
Didelio sklypo prie Kęstučio gatvės savininko pavardė buvo Smoličius. 1930 m. Sokolovas vadina save "Smoličiaus namo užveizdėtojas", 1932 m. balandį - "faktinis valdytojas", o tų pačių metų lapkritį jis jau valdos savininkas. 1930 m. net leido paremontuoti: vietoje buvusių gontų uždėti naują skardinį stogą. Namas buvo "gerame stovyj". 1936 m. Sokolovas stato vieno aukšto, vieno buto mūrinuką su sandėliu. Mūrinukas pasirodo esantis per arti medinio namo priebučio (vadinamo gonkais); namukas turėjo du priebučius ir abu liepė nugriauti, tačiau griovimą atidėjo, o priebučiai ir šiandien čia.
Kitas Namas Kęstučio gatvėje
Šis, nuo Kęstučio gatvės atsišakojusioje "gatvelėje" stovintis namukas tarpukariu pakeitė tris šeimininkus ir buvo pasmerktas nugriauti. 1932 m. sklypo dalį nusipirko Mejeris ir Dora Burakai. Šioje dalyje buvo trys mediniai namai: du gyvenami ir vienas, kuriame buvo įsikūrusi Uzdono kino laboratorija. Dalį Burakų sklypo 1936 m. nusipirko Česlovas ir Michalina Petrauskai. Tais metais griovimo aktas buvo surašytas ir šiam nameliui. O medinuko griovimo terminas kasmet vis buvo atidėdamas iki pat 1941 m., kol 1942 m.
Namas Kęstučio gatvėje su drožiniais
Šis medinins namas akivaizdžiai turi išlikusias vertingąsias savybes: galima grožėtis kiaurapjūviais drožiniais dekoruotu fasadu, ypač - langų sandrikais ir mansardos langelio apvadais, kuriuose net erdvines figūros išpjaustinėtos; karnizinėmis juostomis. Šio medinuko gimimo metai nurodomi tarp 1896 ir 1900-ųjų. Tarpukariu sklypas priklausė Aleksandrui Makūnui. Sklypo dešinėje stovėjo dar vienas medinis namukas su sandėliu, kurio griovimo istorija tęsėsi nuo 1936 iki 1941 m. O prie gatvės stovinčiam gražuoliui niekas negrėsė. Sovietiniais laikais namas buvo nacionalizuotas. Ir nors plastikiniai langai namo nepuošia, galima sakyti, kad namui pasisekė.
Namas Kęstučio gatvėje su memorialine lenta
Didokas vieno aukšto medinukas, visu ilgiu išsitęsęs palei gatvę, buvo pastatytas 1890 m. Sklypas, bent nuo 1924 m., o gal ir anksčiau, priklausė Stasiui ir Aleksandrai Digriams. 1931 m. S.Digrys sklypo gilumoje pradėjo didelio mūrinio namo statybą. Tais pačiais metais jis prašo leidimo "sutaisyti dviejas gonkas ir perdengti medinio namo stogą skarda. Namas visai geras". Tai padarius, S.Digrys norėjo jį nudažyti, "kad namas ir iš oro atrodytų gražiai". 1966 m. ant jo buvo pakabinta memorialinė lenta: "Šiame name 1919-1924 m. gyveno miškininkas prof.
Prieangis Prie Kauno Kamerinio Teatro
Prie įvažiavimo, vedančio į Kauno nacionalinio dramos teatro Ilgąją salę, stovi medinukas, buvęs linksmai ištapytas tais laikais, kai jame buvo įsikūrusi vieno vaikiško laikraščio redakcija. Į ant aukšto cokolio stovintį namą iš gatvės veda šoniniai laiptai, išsaugoję savo metalinę atitvarą ir stogelį su konsolėmis. Kauno kamerinis teatras irgi yra medinukas, statytas prieš Pirmąjį pasaulinį karą. 1930 m. savininkui buvo surašytas protokolas už tai, kad be leidimo prie šio medinio namo pradėjo statyti medinį priestatą ant seno pamato. Pasakojama, kad sovietiniais metais žmonės šį namą vadino chlamke. 1990 m. namas atiteko teatrui.
Namas K.Donelaičio gatvėje
Prestižinės gatvės vidury, prie pat secesinio nunciatūros namo, stovi užsimaskavęs vieno aukšto namukas, iš gatvės tinkuotas, o iš kiemo likęs senu sukrypusiu mediniu fasadu. Leidimo nutinkuoti gatvės fasadą A.Kacas paprašė 1933 m. pabaigoje, motyvuodamas tuo, kad namas, "mūsų laikinosios sostinės, šiaip ar taip kalbant, centralinėje gatvėj stovėdamas, rodo nemodernišką išvaizdą". Leidimą jis gavo, nes namas, nors ir medinis, buvo pripažintas esantis "gerame stovy, negriautinas".

K.Donelaičio gatvė Kaune
Namas V.Putvinskio gatvėje
Šis medinukas skaičiuoja savo paskutines dienas. Jo vietoje iškils šešių aukštų daugiabutis namas, suprojektuotas Gintaro Natkevičiaus, visai nebjaurus (bent jau ne stiklinis ir ne "surūdijęs", o baltas), tik neaišku, kaip jis atrodys šalia inžinieriaus Aleksandro Gordevičiaus neribotos fantazijos vaisiaus - 1924-1926 m. Nuo 1930 m. rudens atsakymai buvo vis tie patys: negalima, "nes tie trobesiai reikalingi perstatymo, o yra mūro kvartale, kur mediniai trobesiai negali būti perstatomi". Šeimos gyvenamasis namas tarpukariu remontuojamas nebuvo.
Kitas Namas V.Putvinskio gatvėje
Ten, kur 2016 m. išdygo nauji stikliniai VDU rūmai, anksčiau stovėjo dviem sklypams priklausę mediniai namai. Labiausiai gaila prie pat gatvės stovėjusio didelio tinkuoto namo su mansardiniu stogu. Lietuvos medinės architektūros duomenų bazėje "Archimedė" 2014 m. namas buvo aprašytas kaip "apleistas" ir "skirtas nugriovimui". 1925 m. rudenį I.Kaganas prašo leidimo kapitališkai remontuoti gyvenamąjį namą prie gatvės. 1926 m. sausį jis prašo leidimo pristatyti prie medinio namo mūrinį priestatą, skirtą krautuvei.
Šaulių Namai Saldutiškyje
Tarpukariu šaulių namai funkcionavo ne vien kaip šios sąjungos narių būstinės - tai buvo visuomeniniai centrai, neatsitiktinai vadinti „tautos namais“. Ne išimtis buvo ir Saldutiškis, kurį nuo demarkacijos linijos skyrė apie 12 km. 1927 m. žemės reformos valdyba Saldutiškio šaulių būriui paskyrė 32 arų sklypą prie kelio į Vėžiškes. 1934 m. rugsėjo 2 d. atidaryti Saldutiškio šaulių namai. Medinis pastatas su sunertais kertėse sienojais, dvišlaičiu stogu ir plačiu atviru prieangiu atspindėjo rytų Aukštaitijos architektūros tradiciją. Pagrindinis, į aikštę atgręžtas fasadas - simetriškas su tankiai išdėstytais stačiakampiais langais ir plačiomis įstiklintomis ir dekoruotomis durimis.

Gedimino stulpai
Šiuolaikinės Renovacijos Galimybės
Šiuolaikinės technologijos ir medžiagos leidžia atnaujinti senus prieangius, išsaugant jų istorinę vertę ir pritaikant šiuolaikiniams poreikiams. Aplinkos ministerija kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nutarė pratęsti daugiabučių namų modernizavimo kvietimą iki 2026 m. balandžio 1 d. Senų daugiabučių modernizacija suteikia galimybę pagerinti gyvenimo sąlygas, komfortą, sumažinti energijos sąnaudas ir prailginti pastato tarnavimo laiką. Daugiabučių modernizacijos metu dažniausiai daugiausia dėmesio skiriama pastato šiltinimui - tai vizualiai matomi ir ekonomiškai greičiausiai juntami pokyčiai. Tačiau norint dar labiau padidinti energinį efektyvumą ir sumažinti energijos sąnaudas, svarbu apsvarstyti galimybę įdiegti atsinaujinančius energijos šaltinius.
Finansinė Parama
Valstybė remia gyventojus, norinčius atnaujinti savo būstus. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbia kvietimus teikti paraiškas paramai gauti. Pavyzdžiui, gyventojai gali kreiptis dėl paramos, norėdami įsigyti nutolusias saulės elektrines. Taip pat, gyventojai, norintys atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą, taikant energetinio efektyvumo didinimo priemones, jau gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir pasinaudoti finansine parama.
Paramos galimybės:
- Parama saulės elektrinėms įsirengti
- Parama individualių namų atnaujinimui
- Kompensacijos už mažiau taršius automobilius
- Parama medžių savaiminukų išsaugojimui
Gyventojai, norintys atsisakyti seno, taršaus automobilio, gali pasinaudoti tvaresnio keliavimo alternatyva. Sunaikinus seną M1 klasės transporto priemonę, 1 tūkst. eurų kompensaciją galima skirti viešojo transporto bilietams, elektriniam paspirtukui ar dviračiui.
APVA paramos lentelė:
| Paramos rūšis | Suma | Pastabos |
|---|---|---|
| Saulės elektrinės | Iki 12 mln. eurų | Parama nuosavoms saulės elektrinėms įsirengti |
| Individualių namų atnaujinimas | Iki 14,5 tūkst. eurų | Energetinio efektyvumo didinimo priemonės |
| Taršaus automobilio sunaikinimas | Iki 1 tūkst. eurų | Kompensacija už tvaresnį keliavimą |
| Medžių savaiminukų išsaugojimas | Iki 4 tūkst. eurų | Parama žemės sklypų savininkams |
Rastinio namo renovacija (1 dalis)
Seno namo prieangio projektavimas ir renovacija yra kompleksinis procesas, reikalaujantis atsižvelgti į istorinius, teisinius ir praktinius aspektus. Tinkamai suplanuotas ir įgyvendintas projektas ne tik pagerins pastato išvaizdą, bet ir padidins jo vertę bei energinį efektyvumą.