Skyrybos ir būstas: turto padalijimo klausimai Lietuvoje

Skyrybų procesas retai būna sklandus ir malonus. Vis tik galiausiai tenka dalytis ne emocijomis, o drauge užgyventu nekilnojamu ir finansiniu turtu ar net skolomis. Todėl, teisinėje praktikoje kasdien sulaukiame daugybę klausimų, susijusių su skyrybomis ir turto dalybomis. Suprantant šios temos aktualumą ir problematiką kiekvienam, mąstančiam apie skyrybas, pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Leiskite padėti spręsti klausimus, kuriais nesutariate su sutuoktiniu. Santuokos metu su būsto įsigijimu prisiimti bendri finansiniai įsipareigojimai gali neleisti taip lengvai pamiršti savo sutuoktinio. Štai, MacKenzie Scott, buvusi „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezoso žmona, 2019 m. vos ne per naktį tapo viena turtingiausių moterų pasaulyje. Skirdamasi su neištikimu buvusiu vyru ji išsinešė „Amazon“ akcijų už 38,3 mlrd.

Bendrosios nuostatos dėl turto padalijimo

Vadovaujantis bendrąja taisykle, apibrėžiančia sutuoktinių turto teisinį režimą, santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teisės aktai įtvirtina prezumpciją, kad sutuoktinių turto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, dalys yra lygios. Atsižvelgiant į tai, teismas ar notaras, nutraukdamas santuoką, įgytą santuokoje būstą sutuoktiniams paprastai padalija lygiomis dalimis.

Pažymėtina, kad įstatymas numato ir tam tikras šių taisyklių išimtis, pagal kurias turtas, įgytas santuokoje, gali būti pripažintas asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, ar atvirkščiai - vieno sutuoktinio asmeninis turtas gali būti pripažintas bendrąja sutuoktiniu nuosavybe; taip pat galimos situacijos, kuomet teismas būstą, esantį sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, sutuoktiniams padalija nelygiomis dalimis.

Galioja bendra taisyklė, jog iki santuokos abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra kiekvieno asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama.

• Jei būstas įgytas dovanojimo, paveldėjimo, ar pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iki santuokos ir priklausęs vienam iš sutuoktinių, santuokos metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija ir pan.), toks turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu.
• Jei turtas įsigytas iki santuokos su paskola, tačiau neužilgo buvo susituokta ir paskolos įmokos mokėtos iš bendro šeimos biudžeto, skyrybų atveju santuokoje/bendro ūkio vedimo metu sumokėta kredito suma dalijama pusiau, ir kitam sutuoktiniui išmokama kompensacija, kuri sudaro pusę sumokėtų įmokų santuokos metu/bendro ūkio vedimo metu.
• Santuokos metu dovanų gautas arba paveldėtas turtas paprastai yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, t.y. to, kuriam turtas skirtas pagal juridinius dokumentus. Pavyzdžiui, jeigu gyvenate bute, paveldėtame iš sutuoktinio tėvų, šis turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Butas galėtų būti bendra nuosavybe, jeigu testamente (arba dovanojimo sutartyje) būtų nurodyta, kad jis perleidžiamas abiems sutuoktiniams.
• Po santuokos nutraukimo asmenine sutuoktinio nuosavybe lieka turtas, kuris įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą. Turto prigimtį ir pobūdį turi pagrįsti rašytiniai įrodymai, išimtinais atvejais galima remtis ir liudytojų parodymais. Tokio turto dalybų pavyzdys galėtų būti atvejis kai sutuoktinis parduoda paveldėtą turtą, ir vietoj to - nusiperka kitą.

Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik labai išimtinais atvejais, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį. Svarbu paminėti, jog neužtenka vien tik konstatuoti tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas. Svarbu nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, ar vaiko interesus. Vadinasi, praktikoje tik labai išimtinais atvejais ir esant pakankamai aiškiems kriterijams, galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

Vienas iš tokių atvejų gali būti, kai vienas iš sutuoktinių be kito sutuoktinio sutikimo ir žinios iki bylos iškėlimo teisme sumažino bendrą turto vertę, t. y. iššvaistė dalį lėšų, kurios nebuvo panaudotos šeimos interesais. Kitas atvejis praktikoje sudarantis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, gali būti kai sutuoktiniai daug metų gyveno išsiskyrę. Tuomet vienas iš sutuoktinių rūpinosi turtu, išlaikė jį, remontavo, o kitas sutuoktinis, kuris gyveno atskirai neprisidėjo prie tokio turto pagerinimo.

Dažnai susiduriame su atveju, kuomet vienas iš sutuoktinių bando manipuliuoti kitu sutuoktiniu, jog santuokos nutraukimo atveju pastarajam niekas nepriklauso. Tokiu būdu įbaugintas sutuoktinis bijo pasiryžti pokyčiams. Pažymėtina, jog santuokos nutraukimo atveju pajamų skirtumai santuokoje yra nesvarbūs - vienas gali labai daug dirbti, kitas visiškai nedirbti, bet pajamos bus vertinamos kaip bendros. Net jei kitas sutuoktinis niekados nedirbo, vis tiek teismas pripažins jo indėlį į šeimą.

Būsto paskolos klausimai skyrybų metu

Skyrybose turint būsto paskolą visada kyla klausimų, kokiomis taisyklėmis vadovaujantis turi būti padalinamas santuokoje įgytas būstas ir kaip toliau turės būti vykdoma prievolė bankui grąžinti būsto paskolą. Nutraukiant santuoką, teismas arba notaras turi nustatyti ne tik sutuoktiniams priklausantį turtą, tačiau ir sutuoktinių turimas prievoles kreditoriams. Turi būti nustatomos tiek asmeninės, tiek bendros sutuoktinių prievolės ir atitinkamai išsprendžiamas klausimas dėl tolimesnio šių prievolių vykdymo nutraukus santuoką. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo bylose dalyvauja ir sutuoktinių kreditoriai, kurie turi teisę pareikšti nuomonę dėl prievolių padalijimo sutuoktiniams.

Nutraukiant santuoką bendru sutarimu turi būti gaunamas ir teismui arba notarui pateikiamas kreditoriaus sutikimas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties, kurioje aptariamas prievolių šiam kreditoriui vykdymas, priešingu atveju teismas arba notaras tokios sutarties netvirtina. Sutartis su banku dėl būsto paskolos, sudaryta esant santuokoje, paprastai yra laikoma sudaryta šeimos interesais, todėl ir prievolės, kylančios pagal šią sutartį, pripažįstamos bendromis sutuoktinių prievolėmis. Sprendžiant klausimą ar prievolės pagal būsto paskolos sutartį turi būti laikomos dalinėmis ar solidariomis sutuoktinių prievolėmis, turėtų būti atsižvelgiama tiek į paskolos paskirtį, tiek į paskolos sutarties sąlygas.

Teismų praktikoje dažniausiai nurodoma, kad būsto paskola yra imama šeimos namų ūkio išlaikymui, t.y. šeimos būsto įsigijimui, todėl pripažįstama, kad prievolės pagal būsto paskolos sutartis yra solidariosios sutuoktinių prievolės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bankai, suteikdami būsto paskolas dažniausiai vertina abiejų sutuoktinių finansinę padėtį, bendras šeimos pajamas ir įsipareigojimus, todėl būsto paskolų sutartyse įtvirtina, kad paskolos gavėjų prievolės grąžinti paskolas yra solidarios.

Kai sutuoktiniai yra solidariai įsipareigoję bankui pagal būsto paskolos sutartį, teismai bei notarai laikosi nuomonės, kad santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių - solidarių skolininkų pagal sutartį - pareigai atsakyti kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, nutraukiant santuoką sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos, buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai kreditorius sutinka, kad prievolė būtų modifikuota, t.y. prievolė grąžinti paskolą būtų palikta vienam iš sutuoktinių, pripažįstant ją asmenine vieno sutuoktinio prievole, ar prievolė grąžinti paskolą būtų padalijama, t.y. taptų daline buvusių sutuoktinių prievole. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nėra modifikuojamos.

Santuokos nutraukimas, kai šeima turi įsipareigojimų bankui dėl būsto paskolos, yra sudėtingas procesas, keliantis daugybę klausimų. Dažniausiai sutuoktiniai būna bendraskoliai, o įkeistas turtas - jų bendroji jungtinė nuosavybė. Svarbu suprasti, kad teismas ir bankas sprendžia skirtingus klausimus. Teismas, nutraukdamas santuoką, sprendžia dėl santuokinio turto padalijimo, įskaitant ir kam atiteks būstas, įgytas su paskola. Teismas gali priteisti būstą vienam iš sutuoktinių arba padalinti jį dalimis. Tačiau net jei teismas paskiria būstą vienam sutuoktiniui, tai automatiškai nereiškia, kad paskolos įsipareigojimai taip pat pereina tik jam. Bankas nėra teismo proceso dalyvis turto dalybų klausimu ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo bankui nėra privalomas keičiant kredito sutarties šalis. Santuokos nutraukimas nėra pagrindas pasibaigti solidariai prievolei - sutuoktiniai lieka bendraskoliai.

Sutuoktiniams, turintiems būsto paskolą, yra keletas galimų sprendimo variantų, kaip elgtis su turtu ir įsipareigojimais bankui:

• Vienas sutuoktinis perima būstą ir paskolą: vienas iš buvusių sutuoktinių tampa vieninteliu būsto savininku ir perima visus įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Tam būtinas banko sutikimas. Bankas vertins paskolą perimančio asmens finansinę padėtį ir mokumą. Jei asmuo neatitiks banko keliamų reikalavimų, bankas gali atsisakyti perrašyti paskolą vienam asmeniui.
• Būstas parduodamas, atsiskaitoma su banku: sutuoktiniai parduoda įkeistą turtą, iš gautų lėšų padengia likusią paskolos dalį bankui, o likusią pinigų sumą (jei tokia lieka) pasidalina tarpusavyje. Tai dažnas sprendimas, jei nei vienas nenori ar negali perimti būsto ir paskolos.
• Paskola padengiama neparduodant būsto: jei sutuoktiniai turi pakankamai kitų lėšų, jie gali padengti visą likusią paskolos sumą bankui neparduodami būsto. Po to sprendžiama dėl būsto nuosavybės.
• Būstas lieka abiem per pusę, paskola mokama bendrai: tai dažniausiai pasirenkamas sprendimas, kai sutuoktiniai neranda kito sutarimo arba bankas neduoda sutikimo keisti paskolos sutarties sąlygų. Tokiu atveju abu buvę sutuoktiniai lieka būsto bendraturčiais ir toliau solidariai atsako už paskolos mokėjimą.
• Būstas lieka abiem per pusę, paskolą moka vienas iš sutuoktinių: šis variantas pasirenkamas retai. Nors turtas lieka abiejų nuosavybe, vienas iš sutuoktinių (dažniausiai tas, kuris lieka gyventi būste) įsipareigoja mokėti visą paskolą.

Skyrybų procese turint būsto paskolą, pasitaiko klaidų, kurios gali sukelti papildomų problemų ateityje:

• Klaida: neinformuojamas bankas ir negaunamas jo sutikimas dėl prievolės modifikavimo. Sutuoktiniai susitaria tarpusavyje, kas mokės paskolą, tačiau formaliai nekeičia sutarties su banku. Tokiu atveju abu lieka solidariai atsakingi.
• Klaida: sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenurodoma, kas po santuokos nutraukimo lieka atsakingas už paskolos mokėjimą arba nurodoma neaiškiai. Tai vėliau gali sukelti ginčų tarp buvusių sutuoktinių.
• Klaida: manoma, kad teismas automatiškai nuspręs dėl to, kam liks paskolos įsipareigojimai. Teismas sprendžia dėl turto padalijimo, tačiau paskolos sąlygų keitimui reikalingas banko sutikimas. Sutuoktiniai patys turi aktyviai spręsti šį klausimą su banku.

Vengiant šių klaidų, svarbu laiku kreiptis teisinės pagalbos.

Imant būsto paskolą santuokos metu, sutuoktinių prievolė kreditoriui (bankui) dažniausiai yra solidarioji. Tai reiškia, kad bankas turi teisę reikalauti visos skolos sumokėjimo tiek iš abiejų sutuoktinių kartu, tiek iš bet kurio vieno iš jų. Jei vienas sutuoktinis nevykdo savo dalies, bankas gali reikalauti ją padengti iš kito.

Asmeninė prievolė atsiranda, kai paskolą ima vienas sutuoktinis savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne šeimos interesais (pvz., paskola paimta iki santuokos arba panaudota tik vieno sutuoktinio turtui). Tokiu atveju atsakingas tik tas sutuoktinis, kuris paėmė paskolą. Dalinė prievolė: kiekvienas skolininkas atsako tik už savo skolos dalį. Kreditoriaus (banko) sutikimas yra būtinas visais atvejais, kai norima keisti esminės kredito sutarties sąlygas, susijusias su paskolos grąžinimu ar įkeistu turtu.

Norint keisti kredito sutarties sąlygas skyrybų atveju, bankui paprastai reikia pateikti šiuos dokumentus:

• Prašymą dėl kredito sutarties sąlygų keitimo.
• Projektą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (sutartį), kuris bus tvirtinamas teismo.

Ne, pačios skyrybos nesuteikia teisės vienašališkai nutraukti būsto paskolos sutarties ar pakeisti jos sąlygų. Kaip minėta, norint pakeisti paskolos sutartį (pvz., atleisti vieną bendraskolį), būtinas banko sutikimas. Bankas vertins situaciją ir riziką prieš priimdamas sprendimą.

Pavyzdys: Jonas ir Agnė santuokos metu įsigijo butą už 120 000 Eur, paėmę 100 000 Eur būsto paskolą ir tapę bendraskoliais. Likusi paskolos suma - 80 000 Eur. Jie nusprendžia skirtis. Galimi sutarimo variantai:

• Jonas perima butą ir paskolą: Jonas nori likti gyventi bute. Jis kreipiasi į banką su Agne, pateikdami prašymą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje numatyta, kad butas ir paskola pereina Jonui. Bankas vertina Jono pajamas. Jei Jono pajamos pakankamos, bankas gali sutikti, ir Agnė atleidžiama nuo įsipareigojimų. Jonui gali tekti kompensuoti Agnei jos dalį buto vertėje (atskaičius paskolą).
• Butas parduodamas: Jonas ir Agnė parduoda butą už rinkos kainą, pvz., 110 000 Eur. Iš gautos sumos padengiama likusi 80 000 Eur paskola bankui. Likusius 30 000 Eur Jonas ir Agnė pasidalina (pvz., po 15 000 Eur, jei butas buvo bendroji jungtinė nuosavybė lygiomis dalimis).
• Butas lieka abiem, paskolą moka bendrai: jei bankas nesutinka perleisti paskolos vienam Jonui (pvz., dėl nepakankamų pajamų) arba jie taip susitaria, butas gali likti bendra daline nuosavybe, o paskolą jie toliau moka pagal sutartą grafiką solidariai.

Dokumentai reikalingi skyrybų procesui

Skyrybų procesui Lietuvoje reikalingi tam tikri dokumentai. Pagrindinis sąrašas:

• Galiojantys asmens tapatybės dokumentai (pasas arba asmens tapatybės kortelė).
• Santuokos liudijimas.
• Nepilnamečių vaikų gimimo liudijimai.
• Kiti dokumentai, priklausomai nuo situacijos (pvz., sutuoktinių gyvenamosios vietos pažymos).

Svarbūs aspektai tvarkant dokumentus:

• Legalizavimas ar apostilavimas: Užsienio valstybėse išduoti oficialūs dokumentai (pvz., santuokos liudijimas, vaikų gimimo liudijimai, išrašai iš registrų) turi būti patvirtinti pažyma Apostille (jei šalis yra prisijungusi prie 1961 m. Hagos konvencijos) arba legalizuoti, nebent tarptautinės sutartys numato kitaip. Tai patvirtina dokumento autentiškumą.
• Dokumentų vertimas: Visi užsienio kalba surašyti dokumentai turi būti oficialiai išversti į lietuvių kalbą.

DUK apie turto dalybas skyrybų atveju

Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus:

• Ar teismas gali priteisti būstą vienam, bet paskolą palikti abiem? Taip, teismas sprendžia dėl nuosavybės teisės į turtą.
• Ar galiu likti gyventi būste, jei paskola buvo abiejų vardu? Galite, jei taip susitariate su kitu sutuoktiniu ir/ar teismas nustato tokią naudojimosi tvarką arba jums priteisia būstą.
• Ar galima iš karto po skyrybų parduoti turtą? Taip, jei turtas yra jūsų asmeninė nuosavybė po padalijimo arba jei kitas bendraturtis sutinka.
• Kas moka paskolą, jei vienas išvyksta į užsienį? Tai priklauso nuo jūsų susitarimo ir kredito sutarties su banku. Jei prievolė solidari, bankas gali reikalauti mokėjimų iš bet kurio sutuoktinio, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos.
• Ką daryti, jei sutuoktinis nustoja mokėti įmokas? Jei prievolė yra solidari, kitas sutuoktinis turės padengti įmokas, kad būtų išvengta delspinigių ir galimo skolos išieškojimo. Vėliau sumokėjęs sutuoktinis gali turėti regreso teisę į nemokėjusį sutuoktinį dėl jo dalies.
• Ar galima pakeisti paskolos sutartį be kito sutuoktinio sutikimo? Ne, jei kitas sutuoktinis yra bendraskolis, jo sutikimas keisti esmines paskolos sutarties sąlygas (pvz., atleidžiant jį nuo prievolės) yra būtinas, kaip ir banko sutikimas.
• Ką daryti, jei būstas buvo įsigytas su valstybės parama? Skyrybų atveju reikia atsižvelgti į paramos suteikimo sąlygas. Gali tekti grąžinti dalį paramos arba gauti papildomus institucijų sutikimus. Svarbu išsiaiškinti konkrečias jūsų paramai taikomas taisykles.

Kad išvengtumėte brangių klaidų - pasitarkite su teisininku ir aptarkite situaciją su banku dar prieš kreipdamiesi į teismą. Ypač svarbu šiandieną, todėl visas skyrybų procesas vyksta nuotoliniu, elektroninių būdu. Santuokos nutraukimas prasideda nuo sutuoktinių sprendimo, kaip jie norėtų užbaigti savo santuoką. Santuokos nutraukimas bendru sutarimu yra pats paprasčiausias ir pigiausias būdas pabaigti santuoką.

Visos teisės saugomos.

tags: #seimos #bustas #skyrybos