Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta diskusijos dėl savivaldybių priešgaisrinių tarnybų (SPT) vaidmens ir integracijos į Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą (PAGD). Šiame straipsnyje aptariama esama situacija, siūlomi pokyčiai ir jų galimas poveikis šalies priešgaisrinei saugai.
Esama situacija ir problemos
Šiuo metu Lietuvoje veikia dviejų lygių priešgaisrinė sistema, kurią sudaro savivaldybių priešgaisrinės tarnybos ir valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Vidaus reikalų ministerija (VRM) nurodo, kad ši sistema yra fragmentuota ir neatitinka šių dienų poreikių. Savivaldybių tarnybos, kurių yra 48 - savarankiški PAGD nepavaldūs juridiniai asmenys, todėl problemiška užtikrinti tinkamą jų parengtį ir reagavimą, įsitraukimą į prevencinę veiklą.
Pagrindinės problemos:
- Skirtingas PAGD ir savivaldybių tarnybų ugniagesių pasiruošimas.
- Nevienodas materialinis aprūpinimas.
- Skirtinga atliekamų gelbėjimo darbų apimtis.
- Nelaimės atveju neužtikrinama vienodo lygio ir kokybės pagalba.
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija (LGSA) teigia, kad PAGD „sistemingai ir nuosekliai menkina savivaldybių priešgaisrinių pajėgų statusą“, siekdamas šias efektyviai veikiančias pajėgas prijungti prie valstybinio tinklo. LGSA, besiremianti valstybinio audito ataskaita, tvirtina, kad savivaldybių priešgaisrinės pajėgos pranoksta PAGD pajėgas įsisavindamos lėšas, komplektuodamos techniką ir įrangą, modernizuodamos statinius, taip pat pagal gelbėjimo darbų skaičių.
Asociacija šią savaitę pranešė savo poziciją išsakiusi tiek departamentui, tiek ministerijai. Pasak LGSA, šalies priešgaisrinė gelbėjimo sistema neveiks efektyviai, jei bus atsisakyta savivaldybių priešgaisrinių tarnybų. LGSA teigimu, PAGD „sistemingai ir nuosekliai menkina savivaldybių priešgaisrinių pajėgų statusą“, siekdamas šias efektyviai veikiančias pajėgas prijungti prie valstybinio tinklo ir taip esą pagerinti audito sukritikuotą valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.
Anot LGSA, per pastaruosius 5-7 metus departamentas atnaujino kelias gaisrines, tačiau daugelio kitų komandų pastatai neremontuojami, ugniagesiai gelbėtojai esą turi dirbti avarinės būklės, higienos reikalavimų neatitinkančiose vietose. LGSA vadovas pažymi, kad be valstybės dotacijų, skiriamų savivaldybių priešgaisrinei funkcijai atlikti, savivaldybės kasmet savo lėšomis papildomai prisideda prie priešgaisrinės saugos funkcijos finansavimo tam skirdamos apie 10 mln. eurų.
Siūlomi pokyčiai
Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimo projektu ministerija siūlo įteisinti galimybę visoms savivaldybėms tarybos sprendimu prijungti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų komandas prie PAGD pagal jungtinės veiklos sutartis. Įstatymo projekte numatyta įtvirtinti vieningą ugniagesių rengimo sistemą, Ugniagesių gelbėtojų mokyklą įtraukiant į visoje Lietuvoje rengiamų ugniagesių mokymo procesą ir kvalifikacijos vertinimą.
Pagrindiniai siūlomi pokyčiai:
- Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų prijungimas prie PAGD.
- Vieningos ugniagesių rengimo sistemos sukūrimas.
- Ugniagesių gelbėtojų mokyklos įtraukimas į mokymo procesą.
- Vienodų gelbėjimo darbų nustatymas visiems ugniagesiams gelbėtojams.
- PAGD pavedimas prižiūrėti savivaldybės ugniagesių atliekamus priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbus.
Bandomasis modelis ir jo rezultatai
Ministerija 2022 metais inicijavo bandomąjį modelį, kurio tikslas - atskirose savivaldybėse savanoriškai prijungti savivaldos ugniagesių komandas prie PAGD, taip pradedant kurti centralizuotą sistemą. Pirmoji šiame modelyje dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybė. Pagal trišalę sutartį, kurią 2022 metų spalį pasirašė savivaldybė, VRM ir PAGD, savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos funkcijos ir komandos nuo 2023-iųjų buvo perduotos departamentui.
Bandomojo modelio rezultatai:
- Efektyvesnis savivaldybės priešgaisrinių pajėgų valdymas.
- Optimizuota valdymo grandinė ir sutrumpėjo veiklos organizavimo procesai.
- Užtikrinta, kad prijungtose ugniagesių komandose nuolat budėtų ir į įvykio vietą atvyktų ne mažiau kaip du ugniagesiai.
VRM pažymi, kad 2022 metais kaimo vietovėse savivaldybės tarnybos ugniagesiai per 18 min. ar greičiau atvykdavo į 82,2 proc. gaisrų. 2023 metais, po pajėgų sujungimo, šis rodiklis pakilo iki 88,5 procento. Ministerija pabrėžia, kad pagerinus ugniagesių žinias ir materialinę bazę išplėstas prijungtų komandų atliekamų gelbėjimo darbų spektras, taip pat taupomos valstybės biudžeto lėšos, kadangi dauguma PAGD viešųjų pirkimų atliekami centralizuotai, perkant didelius kiekius prekių ar paslaugų.
VRM teigimu, iki prijungiant savivaldybės ugniagesių komandas, jų darbuotojams nebuvo vykdomas kvalifikacijos kėlimas nei Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, nei kitur. Anot jos, pakilus ugniagesių kvalifikacijai ir atliekant įvairensnių darbų, prijungtų komandų atlyginimas ugniagesiams pernai vidutiniškai augo beveik 35 procentais. Prijungtos ugniagesių komandos taip pat įtrauktos į prevencinę veiklą.
Kaip nurodo ministerija, prie bandomojo modelio savanoriškai jau prisijungė ir Molėtų rajono bei Druskininkų savivaldybės.
Finansavimo klausimai
VRM duomenimis, valstybės biudžeto specialioji tikslinė dotacija, skiriama savivaldybėms, kuriose veikia priešgaisrinės tarnybos, 2022 metais siekė 38,2 mln., 2024 metais - 43,7 mln. eurų.
Finansavimo pokyčiai
| Metai | Dotacija (mln. eurų) |
|---|---|
| 2022 | 38,2 |
| 2024 | 43,7 |
VRM teigimu, iki prijungiant savivaldybės ugniagesių komandas, jų darbuotojams nebuvo vykdomas kvalifikacijos kėlimas nei Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, nei kitur. „Per 2023 metus prijungtų komandų ugniagesiams Ugniagesių gelbėtojų mokykloje buvo suteiktas reikiamas profesinis pasirengimas - ugniagesiai mokėsi arba kėlė kvalifikaciją pagal 11 mokymo programų, kuriuose buvo apmokyta 100 proc. darbuotojų, bendras mokymo valandų skaičius sudarė 4,9 tūkst. valandų“, - komentuoja ministerija.
„Toms savivaldybėms, kurių priešgaisrinės tarnybos neprisijungs prie PAGD, finansavimo modelis nesikeis - bus skiriama valstybės dotacija, kaip ir iki šiol. VRM dėjo ir toliau dės pastangas, kad finansavimas didėtų tiek PAGD, tiek savivaldybių tarnybų veiklai“, - priduria ministerija.
Vidaus reikalų ministerija šiais metais skyrė papildomą 1,184 mln. eurų finansavimą savivaldybių ugniagesių tarnyboms šiems metams. Minėtas finansavimas skirtas atsižvelgus į Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos pateiktą informaciją apie metų pabaigoje susidariusį 1,5 mln. Lėšos reikalingos savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui, viršvalandinio darbo apmokėjimui, būtinoms veiklos išlaidoms, ugniagesių išlaikymui ir aprūpinimui.
tags: #savivaldybiu #priesgaisriniu #tarnybu #ugniagesiu #ivadinio #mokymo