Vilkaviškio rajonas, turtingas istorinio ir kultūrinio paveldo, siūlo daugybę įdomių vietų, kurias verta aplankyti. Nuo įspūdingų dvarų iki unikalių muziejų, šis kraštas turi ką pasiūlyti kiekvienam keliautojui. Šiame straipsnyje apžvelgsime Sauliaus Karoso sodybą ir kitas žymias vietas, kurios atspindi regiono istoriją, architektūrą ir kultūrą.
Vilkaviškio rajono žemėlapis
Sauliaus Karoso Sodyba - Jusinės Vandens Malūnas
Vietovę, kurioje tekėjo upelis, buvo kemsynai ir senų statinių pamatai, prieš gerą dešimtį metų verslininkas Saulius Karosas prikėlė naujam gyvenimui. Šioje sodyboje - Jusinės vandens malūno svečių namuose - S.Karosas šventė savo 60-metį su motina ir keliais artimiausiais draugais. Sodyba priklauso vienai jo kompanijų ir čia kartais surengiami priėmimai, ji nuomojama įvairiems renginiams. Taigi, sodyba pirmiausia yra komercinės paskirties.
S.Karosas yra davęs interviu „Lietuvos rytui“, kuriame pirmąkart atsivėrė labiau negu įprastai. Pagrindinė jo gyvenamoji vieta yra Šveicarijoje, pagrindinis jo biuras, iš kurio valdomas visas verslas, - Ženevoje. Lietuvoje gyvena jo mama, draugai, čia jis turi investicijų. Šioje sodyboje jis būna dažnai, nes mamai čia labai patinka, ji gerai jaučiasi, eina pasivaikščioti.
Ženeva - liūdniausias miestas Europoje, tačiau ypač gera vieta dirbti. S.Karosas mėgsta Vilnių, Prahą ir Amsterdamą, tačiau daugiausia laiko praleidžia Šveicarijoje, Ženevoje, nes ten dirba ir gyvena. Verslo reikalais jis skraido ir į Juodkalniją, Austriją, Ukrainą, Olandiją ir Londoną.
S.Karosas kolekcionuoja antikvarinius automobilius, kurių kolekciją pristatė Štutgarto parodoje, pelnydamas visus pagrindinius prizus. Daug automobilių jis yra nupirkęs dar buvusioje Sovietų Sąjungoje už nedidelius pinigus. Tarp jų savininkų buvo ir istorinių asmenybių, daug brangių automobilių buvo trofėjiniai, jais rusų generolai 1945-aisiais išvažiavo iš Berlyno. Kolekcija saugoma keliose vietose, Europoje pagaminti automobiliai yra Vormso mieste Vokietijoje, o Kremliaus automobilių kolekcija - Vilniuje.
S.Karosas domisi ir vynu, kurio kolekcijoje yra apie 2000 butelių. Jis taip pat globoja jaunuosius menininkus, tęsdamas šeimos tradicijas. Išsaugoti kultūrą labai svarbu, nes be jos nebus tradicijų, tautos, šeimos ir šalies.
Architektas Rimas Anusevičius, projektuojantis S.Karosui namus, butus, biurus ir kuriantis asmeninių lėktuvų interjerą, labiausiai vertina savo kuklią sodybą ant ežero kranto Aukštadvario regioniniame parke. Jis stengiasi išlaikyti ją ir jos aplinką kuo mažiau pakeistą, saugo vaizdą, kurį pirmą kartą čia pamatė.
„Užsukime prie Margio ežero, pamatysite, kuo virsta gražiausi Lietuvos kampeliai ir nuo kokio maro turėtume juos saugoti“, - netikėtai pasiūlė R.Anusevičius ir automobilį pasuko keliu, vedančiu Margio žvyro karjero link.
Kitos Įdomios Vietos Vilkaviškio Rajone
Paežerių Dvaro Kompleksas
Unikaliausias Sūduvos krašto dvarų kultūros paveldo objektas, turintis istorinę, architektūrinę, urbanistinę ir kraštovaizdinę vertę. Pereinamojo iš baroko į klasicizmą stiliaus rūmai Vilkaviškio pakraštyje pagal architekto Martyno Knakfuso projektą pradėti statyti 1795 metais, o baigti 1799-aisiais. Dvaro rūmų kompleksui priklausė nemažai pastatų, iš kurių vertingiausi yra išlikusi oficina su Belvederio stiliaus bokštu, taip pat buvusios ledainės pastatas, buvusi kiaulidė. Šalia rūmų 12 hektarų plote buvo įkurtas vertingas parkas. Rūmus valdė dvarininkų Zabielų, Gauronskių šeimos, o prieš Antrąjį pasaulinį karą juos buvo įsigijęs Vasario 16-osios akto signataras bankininkas Jonas Vailokaitis. Karo metais juose gyveno vokiečių valdžios atstovai, po karo buvo įsikūręs tarybinio ūkio centras, vėliau - melioratoriai. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, rūmai priklausė Vilkaviškio rajono savivaldybei, po to buvo perduoti Lietuvos dailės muziejui, o dabar juose yra įsikūręs Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras - muziejus.
Paežerių dvaras
Vilkaviškio Katedra
Pradėta statyti 1870 metais, darbai baigti ir konsekruota 1881-aisiais. Neoromantinio stiliaus mūrinė bažnyčia 1923 metais tapo katedra, kai buvo įkurta Vilkaviškio vyskupija. Antrojo pasaulinio karo metais katedra nukentėjo nedaug, buvo apgriauti bokštai, sienos, pramušti jos skliautai. Sovietinė valdžia katedros atstatyti neleido, ji buvo nugriauta, iš plytų pastatyti du dviaukščiai namai, pamatai užkasti žeme ir toje vietoje pasodintas skveras. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nutarta katedrą pastatyti iš naujo ant senųjų pamatų. Darbai pradėti 1991 metais, o baigti 1998-aisiais, tų metų liepą katedra konsekruota.
Vilkaviškio Vyskupijos Kurija
Pats imperatorius Napoleonas dvare tų metų birželio 22-ąją paskelbė atsišaukimą, kuris reiškė karo su carine Rusija pradžią. Teigiama, kad šį karą laimėjęs Napoleonas žadėjo paversti Vilkaviškį „mažuoju Paryžiumi“. Po 1861-ųjų šiame klasicizmo stiliaus pastate, kurio fasadas išsiskiria trikampiu frontonu ir keturiomis kolonomis, gyveno Rusijos imperijos kariškiai. Pirmojo pasaulinio karo metu čia įsikūrė Vokietijos imperijos kariškiai, nuo 1926 iki 1940 metų dvaras priklausė Vilkaviškio vyskupijai, čia veikė jos kurija. Vykdant žemės reformą, garsią praeitį turėjęs dvaras buvo likviduotas, per Antrąjį pasaulinį karą stovėjo tuščias, vėliau čia veikė tarybinio ūkio administracija.
Vilkaviškio Viešoji Biblioteka
Pradėtas statyti 1882 metais, baigtas po dvejų metų. Dar po dešimtmečio paverstas pasieniečių kareivinėmis. Vėliau čia įsikūrė rusiškoji berniukų gimnazija, po jos - katalikiškos „Žiburio“ draugijos gimnazija, kuri 1930 metais buvo suvalstybinta. Ją baigė daug garsių šio krašto ir visos Lietuvos žmonių. 1979 metais pastate įkurta Vilkaviškio rajono viešoji biblioteka. Šis statinys - vieno aukšto su rūsiu ir palėpe, tai „plytų stilius“ architektūros pavyzdys. Pastatas dabar restauruotas, iš dalies atidengtas natūralus plytinis fasadas, pakeisti langai, stogas, siekiant išlaikyti istorinį autentiškumą.
Jono Basanavičiaus Gimtinė
Veikia nuo 1989 metų. Šioje sodyboje tautos patriarchas daktaras J.Basanavičius gimė 1851 metais, čia prabėgo jo vaikystė. 1989-aisiais šalia šios sodybos buvo pradėtas sodinti Tautinio atgimimo ąžuolynas - tada ir kilo idėją atstatyti pačią apleistą sodybą. Parengus jos atstatymo projektą, atstatytas gyvenamasis namas, klėtis, įrengta ekspozicija. Vėlesniais metais atstatytas tvartas, rūsys, o 1996-aisiais sodyba įtraukta į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Iš pradžių sodyba ir šalia beveik 40 hektarų plote pasodintas daugiau kaip 8 tūkstančių medžių Ąžuolynas priklausė Vilkaviškio krašto muziejui, o 2006 metais perėjo Marijampolės apskrities viršininko administracijos žinion. Dabar J. Basanavičiaus gimtinė yra Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, o iš buvusios sodybos likę neatstatyti tik aliejinė, jauja ir pirtis.
Vincas Kudirkos Gimtinė
Muziejus yra Lietuvos himno autoriaus gimtinėje Paežerių kaime. Sodybą prie Paežerių ežero XIX amžiaus pirmojoje pusėje pasistatė V.Kudirkos tėvas Motiejus. Čia 1858 metais gimė ir vaikystę praleido V.Kudirka. Pirmojo pasaulinio karo metais sodyba buvo sugriauta, liko tik klėtelė, kurią V.Kudirka ypač mėgo. 1965 metais mokytojas Stasys Ankevičius klėtelėje įkūrė muziejų, kuris 1995-aisiais tapo Vilkaviškio krašto muziejaus padaliniu. 1867 metais statytoje klėtelėje buvo saugotas V.Kudirkos smuikas, kuris vėliau, S.Ankevičiui mirus, perkeltas į Paežerių dvaro rūmus. Pirmaisiais metais po Nepriklausomybės atkūrimo klėtelėje lankydavosi tūkstančiai ekskursantų, lankytojų ji sulaukia ir dabar.
Petro Rimšos Gimtinė - „Rimšynė“
Skulptoriaus Petro Rimšos gimtoji sodyba, vadinama „Rimšyne“ mena senus laikus. Šioje sodyboje užaugo penki Rimšų vaikai. Juozas (1875-1970), knygnešys, mokėjęs knygrišio amatą, vėliau paveldėjęs tėvų ūkį, Petras (1881-1961), dailininkas, Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas, labiausiai išgarsėjęs savo sukurtomis skulptūromis „Vargo mokykla“, „Artojas“, dekoratyviniais medaliais, Uršulė Rimšaitė-Jurkšienė ir Jurgis. Rimšų ūkis tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje pagarsėjo kaip pavyzdinis. Sodybos statiniai sudaro jaukų uždarą kiemą su "smetoniška" gėlių klomba viduryje. Jau daugiau kaip 60 metų čia veikia muziejus. Vartų stulpą, vietos tremtinių rūpesčiu, ženklina atminimo lentelė: šioje sodyboje 1945-46 metais veikė Lietuvos partizanų Tauro apygardos pogrindinė spaustuvė.
Plaktukų Muziejus
Pasaulyje yra priskaičiuojama per 25 tūkstančius skirtingų plaktukų rūšių. Plaktukų muziejų pasaulyje nėra daug, o Lietuvoje jų vos du - vienas veikia Ignalinos rajone, antras - Sauliaus Matusevičiaus įkurtas muziejus Degučių kaime. Muziejuje dabar yra daugiau kaip 900 eksponatų. Plaktukai sunumeruoti, prie kiekvieno parašyta kilmės šalis ir paskirtis. Jų yra pačių įvairiausių: skirtas smulkiems darbams, akmenims tašyti, girnoms kalti, juvelyro plaktukas, teisėjo, mėsininko, baldžiaus ir t.t.
Kybartų Vėjo Malūnas
Abu šie objektai statyti 1925 metais. Vėjo malūnas su technologine įranga, kurį pastatė Jonas Kanapkis - vienintelis išlikęs Vilkaviškio rajone. Sovietiniais metais čia buvo įkurtas etnografinis muziejus, vėliau jo eksponatai perkelti į Vilkaviškio krašto muziejų. Malūnas kartu su malūnininko namu grąžintas savininkams, kuriems ilgai nepavyko rasti lėšų malūno tvarkybos darbams. 2015 m. Kultūros paveldo departamento ir asociacijos ,,Sūduvos kultūros fondas“ lėšomis buvo atlikti malūno architektūros, medienos ir konstrukcijų tyrimai ir jų pagrindu parengtas tvarkybos darbų projektas. 2018-aisiais Vilkaviškio rajono savivaldybė malūną nupirko, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos skyrė lėšas tvarkybos darbams, gautas iš ES struktūrinių fondų, o Vištyčio regioninio parko direkcija prisiėmė atsakomybę už sutvarkyto vėjo malūno panaudojimą. Buvo pasirašyta trišalė sutartis ir 2019 m. pradžioje pagaliau pradėti malūno tvarkybos darbai. Vėjo malūnas bus pritaikytas lankymui ne tik kaip muziejus, bet ir kaip apžvalgos bokštas.
Vinkšnupių Totorių Dvaras
Bartninkų seniūnijos teritorijoje mena šiose vietose jau nuo XVII amžiaus ar dar anksčiau gyvenusią totorių bendruomenę. Manoma, kad Vinkšnupiai buvo padovanoti totorių karo vadui Tuhanui Bėjui, kurio kažkuris tokimas įpėdinis vedė vietos dvarininkaitę lietuvę, kurios pavardė buvo Baranauskaitė. Po šių vedybų įpėdiniai gavo Tuhan Baranauskų pavardę. 1918-aisiais Lietuvoje buvo trys musulmonų parapijos Kaune, Raižiuose Alytaus rajone ir Vinkšnupiuose. Tarpukario metais šios žemės priklausė dvarininkams Gavrilkevičiams, kurie čia pasistatė raudonų plytų dvarelį su arkadiniu portiku ir balkonu. Dabar iškilę du dvaro pastatai, viename jų įrengti butai. Vinkšnupiuose iki Antrojo pasaulinio karo stovėjo dar stovėjo totorių mečetė, kurios rąstus vokiečių kareiviai per karą panaudojo apkasų sutvirtinimams.
Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio Bažnyčia
Buvo pastatytas 1870 metais ir skirtas geležinkelio tarnautojams. Pirmojo pasaulinio karo metais šie stačiatikių maldos namai buvo paversti sandėliu. 1919 m. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija apgriuvusią bažnyčią, mokyklos pastatą ir du parapijos namus perdavė Seinų katalikų vyskupijai. Tuomet joje buvo įrengta katalikų bažnyčia. Mieste gyvenantys stačiatikiai kreipėsi į valdžią prašydami grąžinti maldos namus, 1929 m. Ministrų kabineto nutarimu bažnyčia grąžinta stačiatikių bendruomenei. 1935 m. Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio bažnyčia buvo atnaujinta. Šis pastatas - pirmoji stačiatikių šventovė Užnemunėje, turėjusi atlikti ypatingą misiją pargabenant iš Vakarų į Rusiją užsienyje mirusių tikinčiųjų palaikus.
Paminklas Isakui Levitanui Kybartuose
Pačiame Kybartų centre stovi paminklas vienam garsiausiam XIX amžiaus dailininkui Isakui Levitanui. 1860 rugpjūčio 30 d. tuometės carinės Rusijos pakraštyje Kybartų mieste gimęs I. Levitanas čia praleido dešimt vaikystės metų, vėliau šeima išsikėlė gyventi į Maskvą. Nors abu I.Levitano tėvai mirė anksti, būsimas genijus sugebėjo baigti Maskvos dailės mokyklą ir tapti vienu garsiausiu menininkų, jam už kūrybą buvo suteiktas net akademiko vardas. Pagerbiant dailininko atminimą, 1977 m. sausio 25 d. pastatytas paminklas.
Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio bažnyčia
Kiti Lietuvos Dvarai
Lietuvoje yra daugybė dvarų, kiekvienas su savo unikalia istorija ir architektūra. Štai keletas iš jų:
* **Ilzenbergo dvaras:** Įkurtas 1515 m., atkurtas ūkininkaujantis harmonijoje su gamta.* **Burbiškio dvaras:** Istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVII a., garsus savo parku su 15 salų ir daugybe tiltelių.* **Pakruojo dvaro sodyba:** Laikoma didžiausia Lietuvoje dvaro sodyba su daugiau nei 48 ha plote esančiais 34 statiniais.* **Biržų pilis:** Pastatyta XVI a., viena svarbiausių bastioninių pilių LDK.* **Rokiškio dvaras:** Grafų Tyzenhauzų dvaras, pastatytas 1801 m.* **Žagarės dvaras:** Įgijo XIX a. bruožus, kai jame šeimininkavo rusų grafai Naryškinai.* **Baisogalos dvaras:** Nuo 1830 m. tapo Napoleono armijos pulkininko Juozapo Komaro nuosavybe.* **Kelmės dvaras:** Retas Lietuvoje barokinio stiliaus provincijos dvaras, įkurtas XV a.* **Šiaulių dvaras:** Žinomas nuo XV a., suklestėjo XVIII a., kai jį įsigijo bajorai Nagurskiai.* **Adomynės dvaras:** Iš bajorų Žurauskių giminės žemę 1880 m. nupirko eigulys Adomas Vilėniškis.* **Salų dvaras:** Dabartinius klasicistinio stiliaus rūmus pastatė grafai Morikoniai.* **Akmenėlių dvaras:** Editos Aperavičienės atrestauruotas kompleksas.* **Pakėvio dvaras:** Rūmai, svirnas, ūkinis sandėlis ir arklidė buvo pastatyti apie 1900 m.* **Kuršėnų dvaras:** Dvaro istorija siekia dar Žygimanto Augusto laikus.* **Jakiškių dvaras:** Atgimęs dvaras Joniškio rajone, įamžintas kino juostose.* **Paberžės dvaras:** Medinukas su puošniu prieangiu Kėdainių rajone, svarbus dalyvis 1863 m. sukilimo istorijoje.* **Dautarų dvaras:** Iki šiol čia išlikusi mūrinė geležinkelio stotelė.* **Žeimių dvaras:** Vėlyvojo klasicizmo laikotarpiu susiformavęs ansamblis Jonavos rajone.* **Barborlaukio dvaras:** Jonavos rajone, mena prezidentines istorijas.Šiame straipsnyje apžvelgtos tik kelios įdomios vietos Vilkaviškio rajone ir kituose Lietuvos regionuose. Kiekvienas dvaras, muziejus ar istorinis pastatas turi savo unikalų pasakojimą, kuris praturtina mūsų kultūrinį paveldą. Keliaukite, tyrinėkite ir atraskite Lietuvos grožį!
| Objektas | Aprašymas | Vieta |
|---|---|---|
| Sauliaus Karoso sodyba | Jusinės vandens malūnas, nuomojamas renginiams | Jusinė |
| Paežerių dvaras | Unikalus Sūduvos krašto dvarų kultūros paveldo objektas | Paežeriai |
| Vilkaviškio katedra | Neoromantinio stiliaus katedra, atstatyta 1998 m. | Vilkaviškis |
| Jono Basanavičiaus gimtinė | Tautos patriarcho J. Basanavičiaus gimtoji sodyba | Ožkabaliai |
| Petro Rimšos gimtinė | Skulptoriaus Petro Rimšos gimtoji sodyba | „Rimšynė“ |
| Plaktukų muziejus | Sauliaus Matusevičiaus įkurtas muziejus su daugiau kaip 900 eksponatų | Degučiai |