Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama politikų ir verslininkų interesų skaidrumui. LRT Tyrimų skyriaus atlikta politikų privačių interesų analizė atskleidė, kad apie penktadalį Seimo narių arba ne visiškai atskleidė privačius interesus, arba apskritai nepateikė deklaracijų. Tarp dalies neatskleidusių interesų yra ir ministrų.
Nors nauja valdžia į Seimą atėjo su skaidrumo vėliava, politikų privačių interesų deklaracijų turinys rodo, kad 4 ministrai „pamiršo“ nurodyti kai kuriuos interesus. Iš viso daugiau kaip 30 Seimo narių nusprendė dalį informacijos apie save arba artimuosius palikti už deklaracijų borto, 10 parlamentarų deklaracijų nepateikė.
LRT Tyrimų skyrius nusprendė patikrinti visus Seimo narių privačius interesus. Deklaracijų turinys lygintas su duomenimis Registrų centre ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) kandidatų anketose. Rezultatai rodo, kad politikai skirtingai supranta, ką verta deklaruoti ir kada gali kilti interesų konfliktas.
Nuo 2020 m. galioja nauja privačių interesų deklaravimo tvarka. Praėjusioje Seimo kadencijoje, 2019 m. birželį, priimti pakeitimai didžiąją sprendimų naštą, ką nurodyti, o ko - ne, perkėlė ant pačių Seimo narių pečių. Iki pakeitimų įstatyme buvo nurodyta, kad interesus deklaruojantis asmuo privalo nurodyti visas savo ir sutuoktinio sąsajas su įmonėmis, įstaigomis ir asociacijomis. Tačiau šiuo metu neprivaloma nurodyti einamų pareigų ar narystės asociacijose, o sąsajas su įmonėmis tenka viešinti tik tuo atveju, jeigu politikas arba jo sutuoktinis įmonėje turi lemiamą įtaką.
Pasikeitė ir parlamentarų kontrolė. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nebereguliuoja ir netiria Seimo narių privačių interesų. Tą pagal įstatymą turėtų daryti Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Tačiau komisija interesų deklaravimo tvarkos rutiniškai neprižiūri.
Šarūno Frolenkos Sąsajos ir Interesų Konflikto Rizika
Šiame kontekste iškyla ir viešosios įstaigos „Jaunimo resursų centras“ vadovo Šarūno Frolenkos pavardė, siejama su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite. Nagrinėjame, ar šios sąsajos kelia klausimų dėl interesų konflikto, ypač atsižvelgiant į Š. Frolenkos veiklą lobistinėje įmonėje „Vento Nuovo“ ir asociacijoje „Lietuvos keliai“.
Ekonomikos ir inovacijų ministrės Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės deklaracijoje nėra, kad politikė vis dar oficialiai turi postą viešosios įstaigos „Jaunimo resursų centras“ valdyboje, to nėra nurodyta ir VRK kandidato anketoje. Tiesa, nuo 2021 m.
Tačiau oficialus įstaigos vadovas, Registrų centro duomenimis, - lobistinės įmonės „Vento Nuovo“ vadovaujantysis partneris Šarūnas Frolenko. Lobistų skaidrumo deklaracijoje nurodyta, kad per 2021 m. Jis ir naujasis asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas, o tai reiškia, kad dirba Susisiekimo ministro veiklos sferoje.
Susisiekus su Š. Frolenko, jis sakė žinantis, dėl ko skambinama, nes ministrė A. Anot jo, su A. Armonaite susipažino ne centro veikloje, o Lietuvos jaunimo organizacijų taryboje, kai Š. Frolenko buvo organizacijos prezidentas, o dabartinė ministrė - tarybos narė. „Aš savo darbe turiu gana aukštus etikos standartus. Asmeninių patirčių ir pažinčių su darbu nemaišau. Su Aušrine, konkrečiu atveju, būnant jai ministre, turbūt niekada ir nesimačiau ir neturėjau jokių darbinių pokalbių“, - LRT komentavo Š.
LVŽS frakcijos seniūnė, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė LRT sakė, kad komisija savo iniciatyva neprižiūri, kaip parlamentarai laikosi įstatymo, tačiau mano, kad nuo 2020 m. „Pasitikime sąmoningumu. Jis deklaravo, jis laikosi to įstatymo, ir, aišku, jeigu koks skundas ar kreipimasis, tada jau nagrinėjame. Aš pati už tai, kad jeigu Seimo narys žino, kur jis atėjo dirbti, kokie jo tikslai, jis turi būti sąmoningas ir atsakingas“, - komentavo A.
LRT Tyrimų skyriaus atlikta Seimo narių privačių interesų analizė rodo, kad dar 10 parlamentarų pagal įstatymą nenurodė bendrovių, kurias valdo jų sutuoktiniai, arba nedeklaravo kitų artimųjų, dėl kurių einamų pareigų gali kilti interesų konfliktas, kokios galimos rizikos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė konservatorė Monika Navickienė privačių interesų deklaracijoje apie sutuoktinį nenurodė informacijos, kurią pateikti reikalauja įstatymas. Pagal jį, politikas nurodo įmones, kuriose ne tik pats turi lemiamą įtaką, bet ir tas, kuriose paskutinis žodis tenka sutuoktiniams.
Institutas LRT komentavo, kad su aplinkos apsauga susijusiuose projektuose įmonė nedalyvauja ir neturi planų dalyvauti. Be Seimo valdančiųjų, ir 6 opozicijos nariai nenurodė jų sutuoktiniams priklausančių įmonių.
LRT Tyrimų skyrius susisiekė su visais šiais Seimo nariais ir žinią, kad jų privačių interesų deklaracijos apskritai nėra, politikai pasitiko su nuostaba. „Nežinau, lyg ir visada būdavo. Tai ar tikrai nėra? Reikia man dar pačiam pasitikrinti. Jeigu nėra, tą klaidą taisysiu“, - negalėjo patikėti liberalas V. Alekna.
Tačiau Darbo partijos frakcijos narys Mindaugas Puidokas buvo kiek mažiau sutrikęs: „Ką deklaruoti, kai prieš tai dirbau universitete, o iš visų organizacijų, kurioms priklausiau, jau daug metų nesu jų narys."
LRT žiniomis, VTEK dėl deklaracijų pateikimo į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją kreipėsi pernai sausį.
Kiti Pavyzdžiai ir Problemos
Liberalas Andrius Bagdonas, pernai viešai užstojęs alkoholio prekybos ribojimų švelninimą, nedeklaravo valdantis įmonę, susijusią su alkoholio pardavimais.
Šioje lentelėje pateikiami kai kurių politikų ir jų šeimų turto duomenys:
| Politikas | Pareigos | Turto vertė (Eur) | Šeimos turto vertė (Eur) |
|---|---|---|---|
| Dainius Kreivys | Energetikos ministras | 0,93 mln. | 1,53 mln. |
| Simonas Gentvilas | Aplinkos ministras | 0,4 mln. | - |
| Gabrielius Landsbergis | Užsienio reikalų ministras | 0,4 mln. | 17,92 mln. |
| V. Valkiūnas | Seimo narys | 4,9 mln. | - |
| Gintautas Paluckas | Seimo narys | 2,1 mln. | - |
| Arminas Lydeka | Seimo narys | 1,4 mln. | - |
| Kazys Starkevičius | Seimo narys | 1 mln. | - |
Visuomenės dėmesys politikų ir verslininkų interesų skaidrumui yra itin svarbus siekiant užtikrinti demokratiją ir pasitikėjimą valdžios institucijomis. Ši analizė atskleidžia, kad dar yra kur tobulėti, o skaidrumo standartai turi būti nuolat peržiūrimi ir tobulinami.
Šalia to verta pažymėti, kad mažinant perteklinio reguliavimo sukuriamus barjerus būtų efektyviau išnaudojami tiek verslo subjektų, tiek viešojo administravimo ištekliai. Tai didintų Lietuvos patrauklumą užsienio ir vietos investuotojams, skatintų naujų darbo vietų kūrimą ir prisidėtų prie ekonomikos augimo.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 užpildymo ir pateikimo tvarka gyventojams už 2025m.
Lobizmo Mechanizmai ir Skaidrumo Užtikrinimas
Šios situacijos kelia klausimus dėl to, kaip veikia lobizmo mechanizmai Lietuvoje ir ar dabartinė teisinė bazė pakankamai efektyviai užtikrina skaidrumą ir apsaugo nuo galimų interesų konfliktų. Visuomenė turi teisę žinoti, kas ir kokiais būdais daro įtaką įstatymų leidybai ir politiniams sprendimams.
Siekiant didesnio skaidrumo ir atskaitomybės, siūlomos šios priemonės:
- Sugriežtinti interesų deklaravimo reikalavimus politikams ir valstybės tarnautojams.
- Užtikrinti efektyvesnę lobizmo veiklos kontrolę ir reguliavimą.
- Sustiprinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įgaliojimus.
Ši analizė atskleidžia, kad Lietuvoje vis dar yra spragų, susijusių su politikų ir verslininkų interesų deklaravimu bei lobizmo veikla. Būtina užtikrinti didesnį skaidrumą ir atsakomybę, kad būtų išvengta galimų interesų konfliktų ir piktnaudžiavimo valdžia.
tags: #sarunas #frolenko #turto #deklaracija