Santuoka - tai svarbus socialinis institutas, sudarantis visuomenės ir valstybės pagrindą. Tačiau, deja, ne visos santuokos yra sėkmingos, ir kartais sutuoktiniai nusprendžia, kad geriausias sprendimas yra santuoką nutraukti. Lietuvoje santuokos nutraukimą reglamentuoja Civilinis kodeksas (CK), kuriame numatyti skirtingi santuokos nutraukimo pagrindai ir tvarka.
Šiame straipsnyje aptarsime santuokos nutraukimą bendru sutarimu, atkreipiant dėmesį į teismo praktiką, ypatumus, kai nenurodomas turto padalijimas, bei kitus svarbius aspektus.
LR Civilinis kodeksas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d. Civilinio kodekso 1.34, 1.36, 1.44 straipsnių normos įsigalios nuo to momento, kai įsigalios šiuose straipsniuose nurodytos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Civilinio kodekso 2.27 straipsnio norma dėl teisės pakeisti lytį įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d. Civilinio kodekso 2.70 straipsnyje ir 2.106 straipsnio 4 punkte numatytos normos dėl juridinio asmens likvidavimo juridinio asmens registro tvarkytojo iniciatyva įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios. Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 4 dalies normos įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios. Civilinio kodekso trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio normos dėl valstybės išlaikymo nustatymo vaikams, kurie ilgiau kaip mėnesį negauna išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybes juos išlaikyti, įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d. Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise, kaip savarankiška daiktine teise, servitutu, uzufruktu, užstatymo teise (superficies), ilgalaike nuoma, kaip savarankiška daiktine teise (emphyteusis), įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus tuos atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas. Civilinio kodekso 4.171 straipsnio normos dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalies įkeitimo ir 175-4.178 straipsnių bei kitos šio kodekso normos dėl priverstinės hipotekos įsigalioja nuo 2001 m. spalio 1 d. Civilinio kodekso 5.32 straipsnio ir 5.50 straipsnio 6 dalies normos įsigalioja nuo testamentų registro veiklos pradžios.
Santuokos Nutraukimas Abiejų Sutuoktinių Bendru Sutarimu
Pagal CK 3.51 straipsnį, santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, jeigu yra visos šios sąlygos:
- Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai.
- Abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.).
- Abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs.
Svarbu pažymėti, kad realiai santuokai iširus tik dėl vieno sutuoktinio kaltės, yra galimas santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Čia būtinas ir kito sutuoktinio sutikimas, kuris turėtų būti išreikštas pasirašant bendrą prašymą (vadovaujantis LR CPK 538-541 str.) bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmėms.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.61 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šiuo atveju įstatymas numato galimybę prašyti teismo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.63 straipsnis).
Tačiau, prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ginčo teisena yra būtina laikytis išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, siekiant santuoką nutraukti taikiai, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, o jei patiems to padaryti nepavyksta, kreiptis į šeimos teisės specializaciją turintį teisininką teisinės pagalbos, inicijuoti privalomosios mediacijos procesą, siekiant pasinaudoti visomis galimybėmis esamą situaciją išspręsti taikiai.
Turto Padalijimas Nutraukiant Santuoką
Vienas iš svarbiausių klausimų, kylantis nutraukiant santuoką, yra turto padalijimas. Bendrąja jungtine nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo. Sutuoktiniams susitarus, turtas gali būti padalintas lygiomis dalimis arba kitomis proporcijomis. Jei susitarimo pasiekti nepavyksta, turtą dalija teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno sutuoktinio indėlį į turto įgijimą, vaikų interesus ir kitas svarbias aplinkybes.
Santuokos nutraukimo atveju, turto padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnio 1 dalis) ateityje negali būti keičiama. Nepadaržius, gali būti pažeisti sutuoktinių interesai (LAT 2008 m. kovo 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-145, 2008 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-243).
Sutuoktiniai gali sudaryti vedybinę (povedybinę) sutartį. Ši sutartis gali nustatyti kitokį turto padalijimo režimą nei numatyta įstatyme (CK 3.100 straipsnio 2 dalis). Jei vedybinė sutartis nebuvo sudaryta, turtas dalijamas pagal įstatymą (CK 3.117 straipsnio 4 dalis, LAT 2007 m. birželio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-192).
Teismo vaidmuo
Teismas nutraukia santuoką, tik įsitikinęs, kad santuoka faktiaškai iširo. Nors kartais šis saugiklis gali ir nesuveikti dėl pernelyg didelio teisėjų darbo krūvio.
Svarbu pažymėti, kad šeimos santykių bylos priklauso nedispozityvių bylų grupei. Teisių ir teisėtų interesų gynimas yra ir viešojo intereso gynimas (CPK 376 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į paaiškėjusias aplinkybes, gali peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. išeiti už ieškinio dalyko ir pagrindo (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kt. šeimos narių teisėtus interesus (LAT 2008 m. kovo 4 d. byloje Nr. 3K-3-145).
Teismas yra aktyvus, t. y. yra būtinybė siekiant teisingai išspręsti bylą. Teismas turi veikti savo iniciatyva. Ši taisyklė visoms šeimos byloms. Vaikų teisių ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą.
Šeimos bylose nustatyti tam tikri ypatumai. Tai yra suteikiama pirmenybė CK Šeimos knygos normoms.
Teismo Praktika
Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri principai, kuriais vadovaujamasi nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas bendru sutarimu. Teismas visada atsižvelgia į vaikų interesus, siekia užtikrinti jų gerovę ir tinkamą auklėjimą. Taip pat, teismas atidžiai vertina sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, siekdamas įsitikinti, kad ji nepažeidžia vieno iš sutuoktinių teisių ir interesų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus, jei to reikia teisingam bylos išsprendimui užtikrinti (CPK 376 straipsnis). Tai ypač svarbu bylose dėl vaikų interesų apsaugos (LAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartis I. B. v. J. B. Nr. 3K-3-282).
Mediacija Šeimos Teisėje
Mediacija - tai ginčų sprendimo būdas, kai neutralus tarpininkas (mediatorius) padeda šalims pasiekti abipusiai priimtiną susitarimą. Šeimos teisėje mediacija gali būti labai naudinga, siekiant taikiai išspręsti ginčus dėl turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kitų klausimų.
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas (CPK) skatina taikyti mediaciją šeimos bylose. Teismas gali pasiūlyti šalims pasinaudoti mediacijos paslaugomis, o šalys savo ruožtu gali kreiptis į mediatorius savo iniciatyva.
Pažymėtina, kad tarpininkavimas procedūrų principų šeimos teisėje (angl. Principles on Family Mediation). Mediacijos taikymas keliuose Respublikos teismuose.
Vaiko Teisių Apsauga
Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas, kuriose yra nepilnamečių vaikų, ypatingas dėmesys skiriamas vaiko teisių apsaugai. Teismas privalo užtikrinti, kad būtų apginti vaiko interesai, nustatant jo gyvenamąją vietą, išlaikymo dydį ir formą, bendravimo su tėvais tvarką ir pan.
CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko interesai yra prioritetas visose šeimos bylose (Vaiko teisių konvencijos 3 str., CK 3.3 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su vaikais, privalo vadovautis geriausiais vaiko interesais (CK 3.183 str. 2 d.).
Vaiko nuomonė turi būti išklausyta ir į ją atsižvelgta, jei vaikas sugeba suformuluoti savo pažiūras (CPK 380 str. 1 d.). Tačiau, vaiko norai nėra absoliutus prioritetas, ir teismas turi įvertinti, ar vaiko noras neprieštarauja jo interesams. Vaiko interesams prieštaraujančių vaiko norų.
Užtikrinant vaiko teisių apsaugą šeimos bylose, dalyvauja vaiko teisių apsaugos tarnybos. Šios tarnybos teikia teismui išvadas dėl ginčo, siekiant apginti vaiko interesus (CPK 49 str. 2 d., 50 str. 2 d.).
Proceso Ypatumai Šeimos Bylose
Šeimos bylų nagrinėjimas civiliniame procese turi tam tikrų ypatumų. Teisėjo vaidmuo šiose bylose yra didesnis nei kitose civilinėse bylose. Teisėjas turi būti aktyvus, rinkti įrodymus savo iniciatyva, jei to reikia teisingam bylos išsprendimui užtikrinti (CPK 376 str. 1 d.).
Siekdamas užtikrinti vaiko teises ir interesus, teismas gali peržengti pareikštų reikalavimų ribas ir spręsti klausimus, kurie nebuvo tiesiogiai keliami ieškinyje (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Teismas gali savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.
Šeimos bylose netaikoma procesinė priemonė už akių. Teismas privalo užtikrinti tinkamą ginčo šalių dalyvavimą teismo posėdyje. Jei šalis neatvyksta į teismo posėdį, teismas turi atidėti bylos nagrinėjimą ir užtikrinti, kad šaliai būtų tinkamai pranešta apie teismo posėdį (CPK 384 str. 2 d., 388 str. 3 d.).
Konfidencialumas
Šeimos bylos yra nagrinėjamos uždaruose teismo posėdžiuose, siekiant apsaugoti sutuoktinių gyvenimo privatumą. Informacija apie bylos nagrinėjimą ir teismo sprendimą nėra vieša (CPK 10 str.1, 2 d.).
tags: #santuokos #nutraukimas #bendru #nenurode #turto #teismas