ŠVOK Sistemų Įrengimo Reikalavimai Lietuvoje Ir Gyvenamojo/Naudingo Ploto Skirtumai

Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai reikalavimai, taikomi projektuojant ir įrengiant pastatų ir inžinerinių statinių patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠV ir OK) sistemas Lietuvoje. Taip pat aptarsime, kas sudaro gyvenamąjį ir naudingąjį plotą, kaip jie apskaičiuojami ir kokie teisės aktai tai reglamentuoja Lietuvoje.

ŠVOK Sistemų Įrengimo Reikalavimai

Reikalavimai yra nustatyti statybos techniniuose reglamentuose (STR) ir kituose normatyviniuose dokumentuose.

Pagrindiniai Teisės Aktai

ŠV ir OK sistemoms projektuoti ir įrengti taikomi šie pagrindiniai teisės aktai:

• Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.
• Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas.
• Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“.
• Statybos techninis reglamentas STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“.
• Higienos normos (HN), reglamentuojančios aplinkos kokybę ir mikroklimatą.
• Lietuvos standartai (LST EN), susiję su šilumine pastatų charakteristika, vėdinimu ir kt.

Bendrieji Reikalavimai Šildymo Sistemoms

Šildymo sistemos turi būti projektuojamos pagal pastato paskirties ir jame numatomo technologinio proceso reikalavimus. Būtina įvertinti užsakovo pageidaujamą komforto lygį ir specifinius reikalavimus. Šildymo sistemos energijos tiekėją pasirenka statinio statytojas (užsakovas), jei pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus. Parenkant šildymo sistemą, turi būti įvertinta sistemos įrengimo ir naudojimo išlaidos, šildomų patalpų gaisrinės saugos ir higienos reikalavimai.

Viešojo naudojimo, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose šildymo sistemos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad ne darbo metu galėtų veikti mažesne, nei normali tomis sąlygomis, galia. Silpnesnio šildymo režimu veikianti šildymo sistema turi palaikyti patalpoje ne žemesnę kaip 5°C oro temperatūrą (jeigu nėra technologinių reikalavimų palaikyti kitokią oro temperatūrą) ir darbo pradžiai ją vėl pakelti iki projektinės.

Patalpose šildymo prietaisai išdėstomi po langais. Laiptinėse šildymo prietaisai turi būti išdėstomi žemutiniuose aukštuose.

Ekologai ir aplinkosaugininkai būsto šildymui siūlo rinktis alternatyvią energiją.

Vėdinimo Sistemos

Mechaninis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų.

Švarus oras paprastai tiekiamas į tą patalpos dalį, kur oras užterštas mažiausiai, o šalinamas ten, kur teršalai išsiskiria intensyviausiai arba jų koncentracija didžiausia. Pašalintas oras kompensuojamas tiesiogiai į aptarnaujamąją patalpą arba gretimas patalpas tiekiamu oru.

Mechaniškai pašalintas oras gali būti nekompensuojamas pašildytu, kai patalpos, kurios plotas iki 50 m2, ištraukiamosios sistemos veikia ne ilgiau kaip 2 val.

Oro imamosios angos vieta parenkama pagal teršalų sklidimo atmosferoje ypatumus, reikalavimus tiekiamo oro švarumui, šalinamo oro kiekį ir jo užterštumą.

Ortakiai skirstomi į A, B, C ir D sandarumo klases. Bendras sistemos oro nuotėkis neturi viršyti 6% projektinio sistemos debito.

Oro tiekimo sistemų įranga neturi būti toje pačioje patalpoje su ištraukimo sistemų įranga, jei šalinamas oras yra nemalonaus kvapo ar užterštas ligų užkratais, išskyrus agregatus, atgaunančius šalinamo oro šilumą.

Šaldymo įranga įrengiama taip, kad jos keliamas triukšmas ir vibracija aptarnaujamose ir gretimose patalpose neviršytų jose leidžiamo lygio ir nepažeistų priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Gaisrinė Sauga

Statinio konstrukcijos apibūdinamos pagal atsparumą ugniai ir degumą, o atsparumas ugniai - pagal statinio elementų gebėjimą gaisro metu tam tikrą laiko tarpą išlaikyti apkrovas, vientisumą (sandarumą) ir izoliacines savybes. Statinio elementų atsparumas ugniai įvertinamas pagal LST EN 1363-1:2002 „Atsparumo ugniai bandymai“.

Skirtingos paskirties statinių (pastatų) dalys ir patalpos tarpusavyje turi būti atskirtos nustatyto atsparumo ugniai ir konstrukcinio degumo klasės atitvarinėmis konstrukcijomis arba priešgaisrinėmis užtvaromis. Reikalavimai tokioms atitvarinėms konstrukcijoms bei priešgaisrinėms užtvaroms nustatomi, atsižvelgiant į patalpų paskirtį, gaisro apkrovos tankį, pastato atsparumo ugniai klasę bei konstrukcijos degumo klasę.

Priešgaisrinėms užtvaroms priskiriamos priešgaisrinės sienos, pertvaros, perdangos, denginiai. Priešgaisrinės sienos turi iškilti ne mažiau kaip 60 cm virš stogo, jeigu bent vienas (išskyrus stogo dangą) denginio ar stogo konstrukcijos elementas yra D degumo klasės ir 30 cm - C degumo klasės. Jeigu pastato išorinės sienos yra degios arba sunkiai degios, priešgaisrinė siena turi perkirsti ir šias sienas bei išsikišti ne mažiau kaip 30 cm už kertamos sienos išorinės plokštumos.

Gaisro metu angos priešgaisrinėse užtvarose turi būti uždarytos. Langai turi būti neatidaromi, o durys, vartai, liukai ir vožtuvai - turėti savaiminio uždarymo mechanizmus bei sandarinančius tarpiklius.

Priešgaisrinėse užtvarose, skiriančiose Asg ir Bsg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijų patalpas nuo kitų kategorijų patalpų, koridorių, laiptinių ir liftų holų, turi būti įrengti tambūrai-šliuzai, kuriuose nuolat būtų sudarytas papildomas oro slėgis.

Šilumos Punktų Įrengimo Reikalavimai

Pramonės įmonių ir įstaigų, užimančių kelis pastatus, šilumą naudojančios sistemos jungiamos prie šilumos tiekimo tinklų per grupinį šilumos punktą. Esant galimybei, atskirus pastatus leidžiama jungti tiesiogiai per individualius šilumos punktus.

Šilumos punkte turi būti įrengtas trapas, sujungtas su lietaus kanalizacija, o jungtyje įrengtas atbulinis vožtuvas. Šilumos punkto patalpoje turi būti sumontuoti ne mažiau kaip du šviestuvai. Šilumos punkte esančių įrenginių sukeliamas triukšmas gyvenamosiose patalpose neturi pažeisti statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(5):2008 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ nustatytų reikalavimų.

Reguliavimo armatūra turi būti atspari dalelių, mažesnių kaip 1 mm, kurių nebesulaiko filtras, poveikiui. Buitinio karšto vandens temperatūrai matuoti naudojami tik panardinamieji jutikliai. Filtrai turi sulaikyti nešmenis, didesnius kaip 1 mm dydžio. Prieš filtrą ir už jo įrengiami manometrai, jeigu vartotojų sistemos yra priklausomosios.

Šilumos punkte draudžiama naudoti gumines tarpines, jeigu šilumnešio slėgis > 0,5 MPa arba temperatūra > 80 °C.

Daugiabučių Namų Šilumos Punktų Modernizavimas

APVA (Aplinkos Projektų valdymo agentūra) teikia paramą daugiabučių namų šilumos punktų, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Paramos intensyvumas gyventojams - 60 proc. subsidija, kuri padidinama dar 10 proc., jei elevatorinis šilumos punktas keičiamas į naują, automatizuotą šilumos punktą. Nepasiturintiems gyventojams bus skiriama 100 proc. išlaidų kompensacija.

Šilumos tiekimo įmonėms paramos intensyvumas yra 30 proc., didinamas 5 proc. įgyvendinus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo projektą, turi būti pasiektas ne mažesnis kaip 2 proc.

Iki 2026 m. pasenę daugiabučių namų šilumos punktai privalės būti atnaujinti.

Paramos intensyvumas daugiabučių namų šilumos punktų modernizavimui

Gyvenamasis Ir Naudingas Plotas

Planuojant ar įsigyjant būstą, svarbu suprasti skirtumus tarp gyvenamojo ir naudingo ploto. Šie du rodikliai yra esminiai, vertinant ne tik būsto dydį, bet ir jo funkcionalumą bei atitiktį teisiniams reikalavimams.

Kas Yra Naudingas Plotas?

Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.12 punktą, būsto naudingasis plotas - tai gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas.

Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.

Gyvenamasis Plotas: Kas Į Jį Įeina?

Gyvenamasis plotas skaičiuojamas kaip gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma. Tai apima:

• Svetaines
• Valgomuosius
• Miegamuosius
• Darbo kabinetus
• Gyvenamuosius kambarius
• Virtuves ir kitas gyventi tinkančias šiltas patalpas, kurių grindų plotas didesnis kaip 4 m2.

Šios patalpos turi turėti apšiltintas atitvarines konstrukcijas ir galimybę būti normaliai šildomos žiemą, neatsižvelgiant, ar jose yra stacionariniai šildymo įrenginiai, ar ne.

Pagalbinis plotas yra visų gyvenamųjų patalpų, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius (pusrūsius) ir garažus, plotų suma.

Taisyklių 145 punkte nustatyta: „Gyvenamosios patalpos (buto gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose; vieno buto namo; atskiro kambario su bendrojo naudojimo patalpomis) plotas skaičiuojamas kaip gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma.

Pavyzdinis buto planas, kuriame matomas patalpų išdėstymas ir plotai.

Pastato Bendras Ir Naudingas Plotas

Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 straipsnio 6.10 papunktyje nustatyta: „pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas“.

6.11 papunktyje nustatyta: „pastato naudingas plotas - visų šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų plotų suma, m2.

Apibendrinant, galima teigti, kad į bendrą plotą įeina visos buto patalpos ir jų priklausiniai, o į naudingą - tik tos patalpos, kurios yra apšildomos ir atitvertos.

Kaip Apskaičiuojamas Namo Plotas?

Namo plotas apskaičiuojamas pagal ORGANIZACINIS TVARKOMASIS STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.14.01:1999 PASTATŲ PLOTŲ IR TŪRIŲ SKAIČIAVIMO TVARKA.

Gyvenamojo pastato bendrasis plotas yra visų jame esančių patalpų, tarp jų - ir funkcionaliai susietuose priestatuose, plotų suma. Skaičiuojamos visos patalpos, kurios turi keturias sienas, įskaitant ir sublokuotą garažą.

Neskaičiuojama terasa, rūsys, pastogė (išskyrus atvejus, kai pastogėje įrengtos patalpos, kurių aukštis ne mažesnis kaip 1,60 m). Į plotą įskaičiuojamas iš atitvarų plotas.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 straipsnio 6.10 papunktyje nustatyta: „pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas“.

Svarbu! Tiksliuosius skaičiavimus atlieka matininkai ruošdami inventorinę bylą.

Namo Statyba Iki 80 Kv. M: Ką Reikia Žinoti?

Jei planuojate statyti namą iki 80 kv. m, svarbu žinoti, kaip apskaičiuojamas namo plotas ir kokie leidimai reikalingi. Jus domina II gr. nesudėtingas statinys - Gyvenamasis namas iki 80 kv. m. ir 8,5 m. aukščio.

Skaičiuojamas bendras patalpų plotas be rūsio (antžeminės dalies), su sąlyga, kad rūsiai negali būti įrengti už pastatų ribų.

Nors rūsio plotas skaičiuojamas į pastato bendrąjį plotą, nesudėtingas II-os gr. statinys gyvenamasis namas yra ne daugiau kaip 80 kv.m. visų statinio patalpų ploto, skaičiuojant tik antžeminę dalį.

Į 80 kv. m. plotą įeina visos visų aukštų patalpos (įskaitant pastogės patalpas ir garažą) išskyrus rūsį ir terasas.

Rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant II grupės nesudėtingą statinį - MIESTE, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.

Net ir tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, rekomenduojama kreiptis į architektą, kuris įvertins esamą sklypo situaciją, patars kaip geriausia organizuoti vidaus erdves, kokias pasirinkti statybines medžiagas ir konstrukcinius sprendinius, esant poreikiui paruoš kokybišką interjero projektą pagal jūsų poreikius ir finansines galimybes.

Namo projekto iki 80 kv. m pavyzdys

Reikalavimai Daugiabučiams Gyvenamiesiems Namams

Projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, būtina atsižvelgti į tam tikrus reikalavimus:

• Bent vienas kambarys bute turi būti ne mažesnis kaip 16 kv. m.
• Bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kv. m.
• Vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kv. m.

Kiekviename daugiabučiame name turi būti suprojektuoti žmonėms su negalia skirti butai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. visų butų. Šis reikalavimas taikomas tiems namams, kurie yra ne toliau kaip 500 m kelio pėsčiomis iki viešojo transporto stotelių. Pastatuose be lifto butai žmonėms su negalia turi būti planuojami pirmajame aukšte.

Nuo 2014 m. visi Lietuvoje naujai statomi pastatai turi atitikti B energinio naudingumo klasę, o nuo 2016 m. - ne žemesnę kaip A klasę.

Pagrindiniai Skirtumai Tarp Naudingojo Ir Gyvenamojo Ploto

Apibendrinant, štai pagrindiniai skirtumai tarp naudingojo ir gyvenamojo ploto:

tags: #san #mazgu #patalpos #aukstis