Rūsio Pamato Renovacija: Technologijos, Hidroizoliacija ir Šiltinimas

Ilgalaikiai pastatų stebėjimai rodo, kad eksploatuojant pastatą daugiausia defektų yra cokoliuose bei į gruntą įgilintose konstrukcijose. Todėl kokybiška pamatų ir rūsio sienų priežiūra yra dar aktualesnė. O pasirūpinti pamatais ir rūsio sienomis pirmiausia padeda cokolio tinkamas apšiltinimas ir kokybiškos nuogrindos įrengimas.

Cokolis - architektūrinė ir konstrukcinė viršutinė pamato dalis, sujungta su išorine siena. Cokolis turi būti atsparus drėgmei, šalčiui, teršalams ir smūgiams.

Šiltinant cokolį, šis darbas turėtų būti atliktas itin kokybiškai ir turint omenyje cokolio specifiką - tai, kad jis prie pat žemės ir jam tenka daugiau aplinkos poveikio, nei, pavyzdžiui, sienoms. Jeigu cokolis apšiltintas nekokybiškai, per jį šaltis pereina į pirmo aukšto grindų konstrukcijas ir kampus.

Kadangi taip susidaro šilumos tilteliai, prie grindų apvadų gali susidaryti drėgmės kondensatas ir net šerkšnas, veistis pelėsiniai grybai. Be to, drėgmė užšąla, plečiasi ir pradeda ardyti pačius pamatus bei jų apdailą. Tam, kad būtų galima išvengti tokių nemalonumų, prieš šiltinant cokolį svarbu įsidėmėti, jog jo šiltinimo sistema, izoliacija turi būti mechaniškai tvirtesnė, nes cokolis labiausiai veikiamas ne tik drėgmės, bet ir įvairių fizinių poveikių: visai šalia žaidžia vaikai, statomos transporto priemonės, barstoma druska, vaikšto šunys ir t. t. Be to, apšiltinimo sistema turi būti ne tik atspari šalčiui, bet tvirtai, patikimai įrengta.

Cokolį galima apdailinti naudojant apdailos plyteles, tinką arba apdailos plokštes, priklausomai nuo to, kokį fasadą - vėdinamą ar tinkuojamą, pasirinko daugiabutis.

Nuogrindos Įrengimas

Retai girdimas žodis „nuogrinda“ - tai pastato dalis, skirta apsaugoti cokolį, pamatus ir rūsio sienas nuo drėgmės, organinių teršalų bei augmenijos. Paprastai nuogrindos būna dviejų tipų - uždaros ir atviros. Kaip pastebi dr. Česlovas Ignatavičius, kokybiškai įrengta nuogrinda - itin svarbi mūsų klimatinėms sąlygoms, nes apsaugo pamatus ir cokolio apdailą nuo vandens, sniego ir drėgmės, kurios Lietuvoje tikrai netrūksta.

Prie cokolių su blogai įrengtomis nuogrindomis kaupiasi vanduo, teršalai, sniegas. Tai reiškia, kad tokiu būdu vanduo smelkiasi į pamatus, rūsio sienas ir net - pirmo aukšto grindų konstrukcijas. Laikui bėgant šis vanduo migruoja aukštyn ir pradeda ardyti sienas net iš vidaus.

Efektyviausias būdas užkirsti kelią tokioms bėdoms - kokybiškos, atviros, vėdinamos, drenuojamos nuogrindos įrengimas. Pastebėjau, kad tokios nuogrindos Skandinavijoje jau seniai įrengiamos net prie senovinių pastatų, nes jų kokybė geriausia ir labiausiai atitinka šiaurietišką klimatą.

Anksčiau buvo populiarios uždaros betoninės nuogrindos, kurios iš tikrųjų gali sukelti daug problemų. Pavyzdžiui, jeigu darant tokią nuogrindą ant blogai sutankinto grunto pamatų buvo uždėtos šaligatvio plytelės arba betonas, laikui bėgant ši konstrukcija nusėda ir nuogrinda, užuot leidusi vandeniui bei teršalams pasišalinti, pradeda juos kaupti. O tai dar labiau pagreitina pamatų, rūsio ir jų apdailos ardymą.

Blogai įrengtos uždaros nuogrindos neigiamą poveikį galima pastebėti ne tik po daugelio metų, bet ir iškart - net po mėnesio, pavyzdžiui, kai cokolis pradeda samanoti. Apskritai, nelabai sėkmingas ir visas tokios nuogrindos principas. Pavyzdžiui, pavasarį, kai drėgmė pradeda migruoti į žemės paviršių, ji negali pro sandarias plokštes išmigruoti į viršų ir randa kitų kelių - pradeda smelktis į pamatus, cokolio šilumos izoliaciją.

Kur kas pažangesnis sprendimas - atvira ir vėdinama nuogrinda, padaryta iš akmenų, kurie leidžia vandeniui laisvai ištekėti į drenažą. Tačiau ir šio tipo nuogrindos įrengimui reikia skirti nemažai dėmesio.

Kokybiškai įrengta, vėdinama, atvira nuogrinda gali tarnauti dešimtmečiais - tai reiškia, kad cokolis visą laiką išlieka švarus, nedėmėtas. Bet ją įrengiant svarbu kruopščiai laikytis rekomendacijų. Pavyzdžiui, nustatyta, kad tokiai nuogrindai geriausiai tinka 30-60 mm skersmens akmenys, kurie turėtų būti dedami ne ant dirvožemio, o ant žvyro. Be to, rekomenduojamas akmenų sluoksnio storis - 25 cm. Kai kada tenka matyti, kaip atviras nuogrindas įrengiamos naudojant ne akmenis, bet skaldą. Tačiau aš šios medžiagos tikrai nerekomenduočiau - ant jos užsilaiko organiniai teršalai ir greičiau veisiasi įvairūs mikroorganizmai.

Nuogrinda - tai pastato perimetru prie pamato suformuotas pakilimas su nuolydžiu nuo sienų. Nuogrindos funkcija - apsaugoti pamatus ir cokolį nuo vandens ir ilgalaikės drėgmės poveikio.

Kai prie cokolių daroma uždara nuogrinda, tuomet ant jos kaupiasi drėgmė ir įvairūs teršalai, veisiasi samanos bei kiti organizmai. Užsistovėjęs lietaus vanduo bei grunte esanti drėgmė su teršalais prasiskverbia į cokolio apdailą, kyla į viršų. Vandenyje ir tinko cemente esančios druskos su drėgme migruoja į išorę ir gadina tinkuotų cokolių apdailą.

Atvira vėdinama ir drenuojama nuogrinda

Iš šiltinimo sistemos su vėdinamu tarpu greičiau pasišalina atsitiktinė drėgmė. Tokių cokolių apdaila tarnauja ilgiau, ji mažiau užsiteršia. Be to, cokolio šiltinimo sistema yra nesudėtingai remontuojama, t. y. defektus galima nesunkiai pataisyti.

Lietaus ir grunto drėgmės poveikis tinkuotam cokoliui, esant atvirai vėdinamai ir drenuojamai nuogrindai

Hidroizoliacija

Hidroizoliacijos poveikis ir ilgaamžiškumas priklauso nuo įvairių veiksnių. Vienas iš svarbiausių veiksnių yra tinkamos hidroizoliacijos sistemos pasirinkimas, atsižvelgiant į vandens apkrovos tipą.

Galima naudoti ruloninę hidroizoliuojančio bitumo dangą. Bet pati paprasčiausia hidroizoliacija - bitumine mastika. Ji atspari nepalankioms oro sąlygoms, rūgščių bei šarmų poveikiui, ją galima naudoti tiek požeminei pamatų daliai, tiek cokolio hidroizoliavimui. Naudojant ant betoninių paviršių, mastikos sluoksnis saugo nuo pelėsių, iškorėjimo bei korozijos. Šiuo atveju pirmiausia pamatas nutepamas bituminiu gruntu, kuris skirtas betoninių paviršių įmirkymui prieš hidroizoliavimą. Kadangi medžiaga yra skystos konsistencijos, ją galima tepti šepečiu arba purkšti.

Tiek pamatų, tike cokolio hidroizoliavimui rekomenduojame naudoti tam tikslui pritaikytas medžiagas, nepasikliauti universaliomis. COMBIDIC 2K-Classic - bituminė hidroizoliacija ir kartu polistireninio putplasčio klijai, tinkantys visoms tradicinėms statybinėms konstrukcijoms. Tinka paviršių, kuriuos veikia grunto drėgmė arba nespaudiminis vanduo, hidroizoliavimui. Rekomenduojama hidroizoliuojamą paviršių gruntuoti ASOL-FE gruntu, atskiestu vandeniu santykiu 1:5. Po grunto išdžiūvimio dengiama bituminė hidroizoliacija COMBIDIC-2K-Classic.

Iš cementinių hidroizoliacinių medžiagų galima išskirti dvi technologijas: kristalinę hidroizoliaciją ir polimerinę cementinę hidroizoliacinę dangą. Cokolio hidroizoliavimui idealiai tinka naujausios technologijos „SCHOMBURG GmbH & Co KG" cementinė AQUAFIN RB400 hidroizoliacija. Tai elastinga dviejų kompnentų hidroizoliacija, ją galima tepti esant žemai temperatūrai, labai maža išeiga: tik 2,4 kg/kv.m dengiant du kartus. Ši hidroizoliacija gali būti tepama arba purškiama, ji atspari druskoms, sulfatams, šalčiui, UV spinduliams ir senėjimui, yra plastiška ir padengia nedidelius įtrūkimus. Dengiama 2-4 mm sluoksniais ir gali būti lyginama 45 minutes. Laboratorijoje nustatyta, kad per 24 valandas išdžiūsta net esant 4 °C temperatūrai ir 90 proc. santykinei drėgmei.

Jei pažeista rūsio siena dėl viršuje arba šalia pastatytų įrenginių nėra lengvai prieinama, puikiai gali tikti papildoma vidinė hidroizoliacija. Pastaraisiais dešimtmečiais papildomai horizontaliai izoliacijai mūre sukurti įsitvirtino ir yra sėkmingai naudojami injekavimo metodai. Tai yra efektyvūs, švarūs ir, visų pirma, nebrangūs metodai.

Taikant injektavimo technologijas galima saugiai ir ilgam hidroizoliuoti net sunkiai prieinamas zonas. Tinkama statinio būklės analizė yra tvaraus ir ekonomiško atnaujinimo pagrindas. Tinkamai atnaujinimo koncepcijai parengti reikia žinoti statybinių defektų priežastis ir apimtį, jas nustatyti matavimo technologijomis ir dokumentuoti. Drėgnos rūsio sienos laikui bėgant pridaro daug žalos. Ne tik suardoma statinio konstrukcija, bet gali atsirasti ir sveikatai pavojingų grybelių ar mikroorganizmų.

Hidroizoliacijai naudojamos medžiagos:

  • Bitumo membranos
  • Bentonitinio molio membranos
  • Bituminės mastikos
  • Kristalinė hidroizoliacija
  • Cementinė hidroizoliacija

Šilumos Izoliacija

Kadangi pastato cokolis yra mechaniniams pažeidimams jautri vieta, rekomenduojama naudoti didesnio tankio polistireninio putplasčio plokštes: Šiloporas EPS 100 arba Šiloporas EPS 100N. Tais atvejais, jei gruntas sunkus, molingas ar šalia pastato yra pravažiavimo kelias, rekomenduotinos dideles apkrovas atlaikančios Šiloporas EPS 150 plokštės - jų stipris >150 kPa.

Polistireninį putplastį klijuojant ant bituminės hidroizoliacijos, reikia žinoti, kad putplastis reaguoja į bituminio glaisto skiediklius: benziną, acetoną, terpentiną. Jei šie darbai vykdomi vienas po kito, reikėtų vengti šių skiediklių. Kai atitvarų paviršiai nutepti bitumine hidroizoliacija, šilumos izoliacijai klijuoti prie jų turi būti naudojami alkidiniai arba kiti klijai gerai sukimbantys su bitumine hidroizoliacija.

Naujos kartos tepamos hidroizoliuojančios bituminės mastikos, pavyzdžiui, tokios kaip COMBIDIC 2K-Classic, sudėtyje yra polimerinių užpildų, kurie padengia nedidelius (iki 1 mm) įtrūkius, mastika kartu yra klijai, ant kurių galima klijuoti polistireninio putplasčio plokštes, apdailines plyteles.

Grunte esantį polistireninį putplastį rekomenduojama dengti gumbuota drenažine membrana. Membranos gumbai turi remtis į polistireninį putplastį. Membrana apsaugo šilumos izoliaciją nuo mechaninių pažeidimų, teršalų bei drėgmės susikaupimo.

Cokolis - labai pažeidžiama vieta, nes, jeigu jis yra įrengtas neteisingai, net menkiausias tarpas gali būti šilumos tilteliu, todėl svarbios visos detalės. Pavyzdžiui, kad susidarytų ertmė, kuri neleis šalčiui iškilnoti apšiltinimo plokščių, rekomenduojama, kad putplasčio plokščių, esančių žemiau nuogrindos, kraštai būtų stačiakampiai.

Tokie sprendimai reikalingi siekiant išvengti šiluminio tiltelio ir nuo šalčio apsaugoti prie cokolio esančias pirmo aukšto grindis.

Nuogrindos užpildo ir grunto pasiskirstymas prie pamatų po polistireninio putplasčio plokštėmis

Cokolinę pastato dalį veikia higroskopinė drėgmė, kurią pritraukia druskomis užterštas paviršius.

Plokštuminiai pamatai - yra vienas iš tokių pasirinkimų. Tai vientisa, izoliuota pamatų betono plokštė, izoliuojanti visą pastatą nuo kontakto su gruntu. Tokiu būdu išvengiami šalčio tilteliai ir apšiltinimo sprendimas atitinka aukščiausius reikalavimus užtikrinančius A++ klasę. Sprendimas neleidžia susidaryti šilumos tilteliams, išvengiama problemų, kylančių dėl įšalo lygio, grunto slinkimo bei galimų pamato deformacijų. Plokštuminiai pamatai leidžia ne tik užkirsti kelią šilumos nuostoliams ir drėgmei.

Tačiau plokštuminius pamatus galima rinktis kai įgyvendinami namų projektai su rūsiais. Tiesa, dabar tai nėra problema, nes pastaruoju metu rūsys nėra labai populiarus pasirinkimas. Juk sprendimas statyti namą be rūsio leidžia sutaupyti net iki 30 % namo statybai reikalingų lėšų. Plokštuminius pamatus galima įrengti ant įvairaus grunto, netgi tuomet, kai geologinės grunto sąlygos yra prastos. Svarbu tiksliai apskaičiuoti pastato apkrovas į pamatus ir tinkamai paruošti gruntą, kad pamato pagrindas taptų stiprus, standus. Tuo tikslu po pamatais suformuojamas dirbtinis sluoksnis iš sutankinto smėlio, žvyro ir skaldos mišinio. Ant jo, specialiose formose iš polistireninio putplasčio išliejama monolitinė gelžbetoninė plokštė.

Taip sumontuojama darniai veikianti vientisa konstrukcija, kuri tolygiai paskirsto pastato apkrovas per visą plotą ir garantuoja pastato stabilumą bei tvirtumą. Palyginti su kitais - poliniais, juostiniais pamatais, plokštuminiai pamatai turi daug svarių pranašumų. Montuojant plokštuminius pamatus sutrumpėja statybos laikas, nes daug darbų padaroma vienu metu: įrengiami komunikacijų įvadai, apšiltinama pamatų plokštė, viduje išvedžiojami nuotekų ir vandentiekio vamzdžiai, elektra, centrinė dulkių siurbimo vakuuminė sistema, įrengiama grindų šildymo sistema bei juodgrindės.

Palyginti su kitų labiau populiarių, pvz., polinių ar juostinių pamatų įrengimu, plokštuminiai pamatai vieninteliai turi ir dar vieną pranašumą - juose galima paprasčiau įrengti pastato apsaugą nuo pavojingų radono dujų. Radonas yra radioktyvios bespalvės ir bekvapės dujos į mūsų namų aplinką dažniausiai patenkančios iš Žemės gelmių. Didžiausia jų koncentracija būna fiksuojama blogai vėdinamose patalpose.

Statant namą labai svarbu, kad tinkamą plokštuminių pamatų variantą parinktų ir konstrukcijas bei medžiagas apskaičiuotų patyrę inžinieriai, profesionaliai išmanantys visus montavimo technologijos ypatumus.

Pamatų tipai:

  • Juostiniai pamatai
  • Poliniai pamatai
  • Plokštuminiai pamatai

Dažniausios klaidos įrengiant pamatus ir cokolius

  • Netinkamai parinktos medžiagos
  • Nepakankamas hidroizoliacijos sluoksnis
  • Neapšiltinti pamatai
  • Blogai įrengta nuogrinda

Patarimai renovuojant rūsio pamatus ir cokolius:

  • Atlikite grunto tyrimus
  • Pasirinkite tinkamą hidroizoliaciją
  • Apšiltinkite pamatus
  • Įrenkite kokybišką nuogrindą
  • Pasirūpinkite rūsio ventiliacija

Laikantis šių rekomendacijų, galima užtikrinti ilgalaikę ir patikimą rūsio pamato apsaugą nuo drėgmės, šalčio ir kitų neigiamų veiksnių.

Kaip hidroizoliuoti rūsį | This Old House

tags: #rusio #pamatu #renovacija