Nekilnojamasis turtas - tai ne tik erdvės, bet ir mūsų istorijos dalis. Šiame straipsnyje panagrinėsime vieno tokio objekto, esančio Vilniuje, Valakupių rajone, istoriją ir dabartinę situaciją.
Valakupių g. 5 - tai daugiau nei objektas. Tai vieta, turinti charakterį, tylų orumą ir galimybę būti perkurta. Dabar šis kompleksas laukia naujos pradžios. Čia gali gimti modernus švietimo centras, kultūros erdvė, kūrybinis klasteris ar darnus gyvenamasis kvartalas.
Daugybė žalių erdvių, patogus susisiekimas su Senamiesčiu, Žirmūnais ir Saulėtekiu, šalia tekanti Neris ir dviratininkams bei pėstiesiems skirti takai suteikia šiai vietai išskirtinį patrauklumą. Mikrorajonas turi paupį, taip pat erdvių, kur galima aktyviai leisti laiką. Pastatų kompleksas įsikūręs prie pat Valakupių su jų rekreacine zona.
Istorinė raida
Įsikūręs tarp pušynų, vos kelios minutės nuo miesto centro, šis kompleksas ilgus metus buvo tylus liudininkas tūkstančių istorijų: pirmųjų paskaitų, diplomų įteikimo švenčių, akademinių diskusijų ir kasdienio studentų gyvenimo. Tai buvusi Lietuvos policijos akademija, vėliau čia veikė Lietuvos teisės universitetas, o pastaruoju metu - Mykolo Romerio universiteto (MRU) fakultetai.
Pirmasis istorinės raidos etapas - tai technikos mokslų Lietuvoje pradžia. 1920 m. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Susisiekimo ministerijos sistemoje steigiama Aukštesnioji technikos mokykla - ATM. Pirmuoju direktoriumi skiriamas buvęs Bologojos technikos mokyklos vedėjas inž. Julijonas Gravrogkas.
Mokyklos paskirtis - rengti viduriniojo techniškojo išsilavinimo statybos, mechanikos ir elektrotechnikos specialistus, pradžioje platesnio profilio, kad galėtų dirbti įvairiose šalies ūkio srityse, numatant vėliau plėsti ir priartinti mokyklos statusą prie panašių mokyklų Vakarų Europos šalyse. 1832 m. carinės Rusijos valdžiai uždarius universitetą, techniškosios krypties specialistų jokia Lietuvos mokykla nerengė, o specialistų labai trūko.
1919 m. buvo nutarta, kad reikalinga tokius specialistus rengianti mokykla. 1920 m. rugsėjo 3 d. Ministro Pirmininko Ernsto Galvanausko, kuris ėjo ir Susisiekimo ministro pareigas, įsakymu paskiriamas šios mokyklos vedėjas (direktorius). Juo tapo inžinierius-technologas Julijonas Gravrogkas, 1915 metais baigęs Sankt-Peterburgo technologijos institutą.
1920 m. spalio 9 d. dienraštyje „Lietuva“ išspausdinta žinutė: „Susisiekimo ministerijos Technikumas atkeltas į Kauną, įstojamieji kvotymai vyks spalio mėn. 25 d. Prašymai priimami kasdien Mickevičiaus g. Nr. “Vyriausybės žiniose” 1920 m. spalio 12 d. buvo paskelbtas įsakymas Nr. 104 “… inžinierių technologą Joną Sabaliauską, inžinierių Vladą Pauliukonį, inžinierių Kazį Vasiliauską, inžinierių Konstantiną Šakenį ir teisininką Praną Penkaitį tvirtinu Susisiekimo ministerijos Technikinės mokyklos mokytojais nuo š. m. spalio mėn. 25 d.”.
Vėliau paskelbtuose įsakymuose Jono Sabaliausko pavardės nėra, priežasčių surasti nepavyko. Paskirti mokytojai padėjo direktoriui J. Gravrogkui parengti pirmuosius mokymo planus, programas ir mokyklos nuostatus. Mokykla savo veiklą pradėjo be tikslios kalendorinės datos ir be didelių iškilmių, vėlų 1920 m. rudenį, prisiglaudusi Kauno vokiečių pradžios mokykloje Vytauto prospekte. Mokslą pradėjo 26 klausytojai, didelė dalis - įvairių įstaigų darbuotojai, kurie siekė gauti atitinkamą jų pareigoms mokslo cenzą.
1922 m. balandžio mėn. mokykla įsikūrė savo patalpose Kaune, Mickevičiaus g. Nr. 1. Čia buvo įrengtos patalpos klasėms, pastogėje - braižykla, rūsyje - praktinio mokymo patalpos. Išardoma dviejų klasių pertvara sudarė galimybę, esant reikalui, įsirengti salę. Mokslas vyko 2 pamainomis.
1923 m. Lietuvai iškilo savo jūrų uosto ir savo laivyno turėjimo klausimas. Niekam nekilo abejonių, kad būtina turėti savo profesionalius jūreivystės specialistus. Pirmieji tuo susirūpino ir konkrečių žygių jūreivystės mokyklai steigti ėmėsi susikūrusios jūrininkų sąjungos nariai. Jie pasiūlė prie Kauno aukštesniosios technikos mokyklos įkurti Jūrų skyrių. Šį pasiūlymą palankiai priėmė Susisiekimo ministerija, kuriai ši mokykla buvo tiesiogiai pavaldi.
1923 m. ATM jūrininkų grupė. Kiti moksleiviai pavydžiai žvelgė į dryžuotus marškinėlius dėvinčius vyrukus. Šio skyriaus mokiniams buvo numatyta jūreiviška uniforma - besnapės kepurės su užrašu kaspinuose „Jūrų mokykla“, dvibordis juodas puspaltis su antpečiais, kuriuose išsiuvinėtas inkaras. Moksleivius mokė sugrįžę iš Rusijos laivyno specialistai: gen. T. Daukantas, plk. T. Reingardas, kpt. A. Azguridi, kpt. A. Šuipys, mokymą kuravo gen. V.
1925 m. penkiolika jūreivystės skyriaus moksleivių, gavę stipendiją, buvo pasiųsti mokytis į Suomijos jūrų navigacijos mokyklą. Jie trejus metus plaukiojo 2 buriniais laivais „Olivebank“ ir „Archibald Russell“, kurie priklausė Gustavo Eriksono laivininkystės įmonei.
Per 1925 - 1929 m. Dirbtuvėse, greta programinių praktikos darbų moksleiviai gamino ir būtiniausias mokymo priemones laboratorijoms bei mokymo kabinetams - pvz.: pastatų konstrukcijų, braižybos bei piešimo darbams medinius modelius. Elektrometrijos laboratorijoje, sutarus su Matų ir saikų inspekcija, vadovaujami V. Petraičio, moksleiviai keletą metų atlikinėjo elektros skaitiklių patikros paslaugas miesto gyventojams.
Pirmoji ATM absolventų laida - pirmieji 9 ATM statybos technikai, mokslą baigė 1925 m. 1926 m. išleista pirmoji mechanikos specialybės laida (7 absolventai), o 1928 m. Trečioji mechanikų laida.
Įvedus šalyje litą, mokestis už mokslą, pedagogų tarybos pageidavimu, buvo 20 litų metams. Anot J. 1923 m. pedagogų posėdžiuose buvo svarstyti mokyklos vėliavos ir uniformos klausimai. Vėliava - vienoje pusėje žaliame fone geltonos spalvos Vytis, pramonės ženklas ir raudonas užrašas: „Per mokslą į šviesią Ateitį - Aukštesnioji technikos mokykla“, kitoje pusėje - „Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva“.
Stipendijas (100 Lt/mėn.) gaudavo apie 15 % neturtingų mokinių. Panašų skaičių Pedagogų Taryba atleisdavo nuo mokesčio už mokslą. Dėstytojo inžinieriaus L. Gimbuto ir dirbtuvių vedėjo J. Andriūno iniciatyva 1927 m. sukurta draugija moksleiviams šelpti. Prie šių dėstytojų pirminio 1700 Lt įnašo kiti dėstytojai kas mėnesį pridėdavo apie 1% nuo gaunamo atlyginimo sumos. Tai sudarė nuolat papildantį fondą, iš kurio neturtingiems arba nelaimės ištiktiems moksleiviams skirdavo pašalpas, paskolas ar stipendijas (25 Lt/mėn), kurias vėliau, jau dirbdami, moksleiviai grąžindavo.
Tarpukario laikotarpiu mokykloje didelis dėmesys buvo skiriamas patriotiniam ir doroviniam jaunimo auklėjimui. ATM moksleiviai buvo skatinami dalyvauti veikloje, turinčioje tam tikrus visuomenės sąmoningumo ugdymo tikslus. Čia veikė įvairios jaunimo organizacijos: skautai, vyčiai, jaunalietuviai, šauliai. 1927 m. balandžio mėn. Aukštesniosios technikos mokyklos radijo mėgėjų būrelis išleido pirmąjį mėnesinio žurnalo “Radio mėgėjas” numerį. Žurnale buvo spausdinama populiari informacija radijo mėgėjams. Pirmasis redaktorius buvo moksleivis Mikalojus Baublys, vėliau žurnalą redagavo moksleivis Antanas Mildažis.
1928 m. Kauno Aukštesniosios technikos mokyklos įkūrėjas ir pirmasis direktorius (1885-1968) buvo prof. Julijonas Gravrogkas. 1937-1938 m. Jis vadovavo statant naujuosius ATM mokyklos rūmus Tvirtovės al. 35. VDU dėstytojas, profesorius, 1941-1944 m. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius.
1944 m. pasitraukė į Vakarų Vokietiją, dirbo Hamburge, vėliau Pineberge Baltijos universitete, nuo 1949 m. Du dešimtmečius jis teoriškai ir praktiškai tyrinėjo giroskopo pritaikymą laivų siūbavimui sumažinti. Gyvendamas Klivlande (JAV), jis 1952 m. pateikė patento paraišką. 1954 m. inžinierių pasiekė žinia, kad jo aparatas laivo siūbavimui tirti patentuotas. Tai galima laikyti didele J. Gravrogko profesine sėkme, liudijančia aukštą inžinieriaus, mokslininko profesionalumo lygį ir erudiciją.
1931 m. pavasarį ATM moksleiviai, paskatinti Dariaus ir Girėno ruošiamo skrydžio per Atlantą, Eduardo Rozenbergo (Švedrio) iniciatyva, susibūrė į aviacijos būrelį, kuris davė pradžią sklandymo sporto ir technikos kūrybos tobulinimui. 1931 - 1932 m. būrelio nariai statė, bandė, skraidė savo gamybos sklandytuvais. Teoriniam pasirengimui mokyklos vadovai pakvietė konsultantą, aviacijos specialistą leitenantą G. Haidrikį (G. Radvenį) ir suteikė galimybes statyti sklandytuvus ATM praktinio mokymo dirbtuvėse.
Elektrotechnikos skyriaus studentas Bronius Oškinis patobulino sklandytuvo „Zögling“ darbo brėžinius. 1932 m. ATM mokyklos dirbtuvėse buvo pastatytas pirmasis lietuviškas sklandytuvas „Technikas 1“.
„1933-1934 m. m. ATM mokinių buvo 344, numatoma priimti 80. Jau buvo išleista 10 abiturientų laidų ir parengta 300 specialistų: 142 statybininkai, 96 mechanikai, 62 elektrotechnikai. Mokytojų buvo 45, aptarnaujančio personalo 9“,- džiaugėsi direktorius prof. J. Gravrogkas.
1934 m. vasario 11 d. direktorius J. Mokymo veiklą pradėjus su 3-is pagrindinėmis išplėstinio profilio techniškomis specialybėmis - statybos, mechanikos ir elektrotechnikos, jau 1926 - 1927 m. galvojama apie profesijų specializaciją. Tačiau atlikus absolventų apklausas ir įmonių atsiliepimus, tokią profesijų specializaciją mokykla pradėjo tik ketvirtajame dešimtmetyje. Tai sutapo ir su bendrojo lavinimo mokyklų mokymo reforma, kai pradinis mokymas buvo prailgintas iki 6 metų.
Į ATM buvo priimami aukštesnio bendrojo išsilavinimo moksleiviai, todėl ATM mokymosi laikas buvo sutrumpintas iki 4 metų, atsirado galimybė žymiai padidinti bendrą moksleivių skaičių. 1935 - 1937 m.
Kaip rašoma 1939 m. „Aukštesniosios Technikos Mokyklos Literatūrinio Švietimo Būrelio vienkartiniame leidinyje“ per visą Draugijos gyvavimo laiką išduota 13 793 Lt. paskolų. 1939 m. Draugijos valdybą sudarė pirmininkas inž. K. Žalys, viceprezidentas kun. J. Latvėnas, iždininkas inž. K. Krikščiūnas, nariai dr. M. Žilinskienė, inž. V. Petraitis ir mokytojas F. Karazija. Draugijos sekretorius buvo A.
Kadangi ATM priklausė Susisiekimo ministerijai, buvo galima moksleivius lengviau išleisti į praktiką vasaros atostogų metu. Mokslo metai truko iki gegužės mėn. pabaigos ir iki birželio 15d. vykdavo egzaminai. Nuo jų buvo atleidžiami moksleiviai atestuoti ketvertui ir penketui. Nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 15 d. tęsėsi vasaros atostogos, o vyresniųjų kursų laimingiesiems - gamybinė praktika. Geodezijos praktika, vadovaujama dėstytojo J. 1936 m. pradėti rengti geležinkelių ėjos specialistai.
Galimos ateities vizijos
Valakupių g. 5 sporto salėje anksčiau treniruodavosi garsus Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis, būta svarstymų komplekse įsikurti trenerio Remigijaus Balžeko teniso akademijai. Savo veiklas čia yra vykdžiusios kelios futbolo mokyklos. Kompleksas jau yra sulaukęs susidomėjimo iš potencialių investuotojų, kurie regi galimybę čia įkurti senjorų namus.
Nesvarbu, ar tai būtų jaukus butas miesto širdyje, erdvus namas šalia gamtos, žavingas sklypas ar miškas - aš esu čia, kad padėčiau. Aš su malonumu prisidėsiu prie Jūsų istorijos pradžios.
Parduodu ir išnuomoju Jūsų turtą už aukščiausią kainą, užtikrindama greitus, saugius ir pelningus sandorius. Mano tikslas - padėti žmonėms lengvai ir užtikrintai įsigyti, parduoti ar išnuomoti būstą. Atsakingai pasiūlysiu Jums tinkamiausią sprendimą. Padėsiu greitai ir sklandžiai parduoti, įsigyti ar išnuomoti būstą.
Jei norite parduoti/pirkti/nuomoti turtą, nežinote, kokia Jūsų turto vertė, ar norite išvengti sudėtingo pardavimo proceso, kreipkitės pagalbos.
Nekilnojamasis turtas 2020: tendencijos, prognozės, patarimai
tags: #rolandas #petkevicius #sklypo