Praktiniai patarimai nuomininkams: kaip rasti ir išsinuomoti būstą Lietuvoje

Didžiausia butų nuomos paklausa yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Pagrindinis nuomininkų sluoksnis - studentai, atvykę studijuoti į didžiuosius Lietuvos miestus. Maždaug apie liepos vidurį, kai paskelbiami įstojusiųjų į Lietuvos universitetus bei kolegijas sąrašai, pagrindine problema tampa būsto paieška. Suprantama, ne visi turi tetų ir dėdžių miestuose, kuriame būsimieji studentai gyvens ir studijuos.

Būsto paieškos etapai

Jau liepos antroje pusėje prasideda „didysis būsto paieškų bumas". Būsto ieškoma įvairiais kanalais: dienraščių skelbimuose, internete, specialiuose nuomotojų ir nuomininkų rinkai skirtuose leidiniuose, per draugus ir pažįstamus. Paskutiniai vasaros mėnesiai - intensyviausias metas nuomos rinkai, kai paklausa gerokai viršija pasiūlą. Rinktis nėra iš ko - tiesiog džiugu, kad apskritai kas nors dar neišnuomota.

Nuomininkų atranka

Jeigu vis dėlto pavyksta susitarti atvykti apžiūrėti nuomojamo būsto, daugelis gali pastebėti - laikai, kai būstų šeimininkai tiesiog graibstyte graibstė nuomininkus, jau seniai baigėsi. Nuomotojai renkasi nuomininkus. Šis procesas vyksta panašiai, kaip modelių atrankoje: atėjęs apžiūrėti nuomojamo būsto, būsimasis nuomotojas dažniausiai ten sutinka dar bent penkis „likimo draugus". Būsto šeimininkai preciziškai stengiasi iš kiekvieno išgauti kuo daugiau ir kuo tikslesnės informacijos - apie gyvenimo būdą, drauges ir draugus, darbovietę, netgi pajamas. Toliau viskas vyksta paprastai principu laukite, mes Jums paskambinsime. Kažkas, sulaukęs žadėtojo skambučio, ko gero, pasijunta laiminguoju - tarsi gavus seniai išsvajotą darbą ar net laimėjęs aukso puodą. Tačiau dažnai viskas pakrypsta kitokia, visai netikėta linkme - būsto šeimininkai atsirenka ir kviečiasi kelis „laiminguosius" į antrą pokalbį.

Nuomos sutarties pasirašymas

Pasirašoma nuomos sutartis - dažniausiai laisva forma, su abiejų pusių (nuomotojo ir nuomininko) tiksliais duomenimis: vardas / pavardė / gimimo data / asmens kodas / parašai / nuomos laikas / sąlygos / abiejų pusių įsipareigojimai, teisės ir sąlygos.

Nuomos kainos

Palyginus su prieš kelis metus buvusiomis, nuomos kainos padvigubėjo arba patrigubėjo. Solidžios butų nuoma užsiimančios agentūros pageidaujamą butą Vilniaus senamiestyje gali rasti per dieną. Už gerai įrengto vieno kambario butą šiame rajone gali tekti pakloti apie 1500-2000 Lt. Už tokią kainą būstų dažniausiai ieško užsieniečiai.

Pavyzdžiui, prieš 5 metus išsinuomoti 1 kambario butą miegamuosiuose ir toliau nuo centro esančiuose Vilniaus mikrorajonuose buvo galima už 300 Lt, prieš 2 metus - už 600Lt. Išsinuomoti 3 kambarių butą prieš 5 metus atsiėjo maždaug 900-1000 Lt, prieš 2 metus - 1200 Lt.

Būsto nuomos sutartis

Būsto šeimininkas neprivalo pasiūlyti raštiškos nuomos sutarties, bet pagal įstatymą privalo pasirūpinti nuomos knyga, kuri bus pas jus. Jei šeimininkas pasiūlo pasirašyti nuomos sutartį, ją atidžiai perskaitykite ir įsitikinkite, jog sutinkate su nuomos sąlygomis. Jeigu esate pasirašę nuomos sutartį, visi nuomos apmokėjimai turėtų būti įrašomi į nuomos knygą, jei tokios neturite, tada rinkite kvitus už sumokėtą nuomą.

Šeimininkas gali paprašyti sumokėti užstatą (depozitą), kuris paprastai būna vieno mėnesio nuompinigiai. Nemokėkite pinigų, jei nesate visiškai patenkinti būstu ir niekada nepamirškite pasiimti apmokėjimo kvito. Baigus nuomotis būstą, šeimininkas nedelsdamas turi atiduoti užstatą. Šeimininkas turi teisę pasilikti dalį arba visą užstatą, jei šis yra reikalingas padengti žalą už pernelyg sudėvėtą arba sugadintą interjerą.

Nuomojamo būsto remontas

Pagal įstatymą, būstas turi atitikti elementarų saugumo ir higienos lygį. Tučtuojau raštu praneškite šeimininkui apie bet kokius jūsų būstui reikalingus remonto darbus ar gedimus, kuriuos reikia pašalinti.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tam tikrų darbų neatlikus laiku, rimti nemalonumai gali grėsti visam daugiabučiui, o nuostoliai - siekti tūkstančius. Nors įprastai būstas yra remontuojamas pagal poreikį atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą, visgi tai rekomenduojama daryti ne rečiau negu kas 3-5 metus.

„Susidėvėjusią santechnikos įrangą - kranus, vamzdelius ir pan. - reikia keisti kuo skubiau, nes viena problema gali atnešti labai daug žalos. Pavyzdžiui, prakiurus vamzdžiui penktame daugiabučio namo aukšte, vanduo gali apsemti ne tik savininkų butą, bet ir kaimynų“, - sako R. Būtent trūkusios žarnelės, skalbimo mašinų gedimai, nesandarūs maišytuvai, sugedusios indaplovės, prakiurę vamzdžiai ir būna dažniausios vandentiekio avarijų priežastys.

Ji taip pat įspėja, kad, pradėjus planuoti remonto darbus, svarbu neužsimoti visko daryti patiems. Patiems galima atlikti tik lengvus kosmetinius darbus, kurie nereikalauja techninių žinių, o inžinerinių tinklų, santechnikos, elektros instaliacijos tvarkymą būtina palikti atestuotiems specialistams.

Nuomos agentūros

Rugpjūtį esant kasmetiniam būsto nuomos bumui, suaktyvėja savo paslaugas siūlančios „sezoninės" nuomos agentūros. Jos paprastai tarpininkauja tarp nuomotojo ir nuomininko. Už tam tikrą išankstinį mokestį agentūros siūlo būsto nuomotojų telefonus su adresais. Tačiau dažnai šių agentūrų pateiktais telefonų numeriais niekas neatsako, o nurodyti butai nenuomojami. Tokių įmonių klientai gali likti ir be būsto, ir be pinigų.

Nekilnojamo turto nuomos eksperto tvirtinimu, nuėjus į nuomos agentūrą, agentas turi aprodyti butus, atlikti savo darbą, ir tik tada, jei jūs butą išsinuomojate, sumokate vieno mėnesio buto nuomos kainą. Tarp agentūros ir kliento pasirašytoje sutartyje paprastai išdėstoma, už kurias paslaugas sumokami pinigai, išrašoma sąskaita-faktūra, pasirašoma nuomos sutartis.

Naujų butų nuoma

Statybos bendrovės pradėjo vystyti naujus projektus: statomuose namuose butai bus ne tik pardavinėjami, bet ir nuomojami. Ekspertų teigimu, tokiam sprendimui didžiausią įtaką daro kritusios butų kainos. Naujos statybos daugiabučiuose butų nebegalinčios parduoti bendrovės „nėrė" į nuomos rinką. Taip tikimasi bent šiek tiek uždirbti iš lūkesčių nepateisinusių pardavimo projektų.

Nuomos kainos naujos statybos butuose svyruoja nuo maždaug 2000 lt (apie 25 kv.m) iki maždaug 4000 lt (apie 40 kv.m). Nekilnojamojo turto specialistai neslepia, jog apmirusioje rinkoje vienintelis aktyvus segmentas, kuriame sudaroma sandorių, - nuomojami butai. Jų paklausa pastaruoju metu sparčiai auga, didindama ir nuomos kainas.

Bendrovės „OberHaus" duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai, populiariausių 2-3 kambarių butų nuomos kainos Vilniuje išaugo 15 proc., o Kaune ir Klaipėdoje - atitinkamai 30 ir 35 procentus. Didžioji dalis nuomojamų būstų iki šiol buvo antrinėje rinkoje. Tačiau šią pasiūlą jau pamažu pildo ir naujos statybos butai.

Naujos statybos namuose butai nuomojami dažniausiai be baldų, išsskyrus tuos atvejus, kai juose jau kas nors gyveno prieš tai ir paliko baldus. Pinigus už nuomą reikia mokėti reguliariai, tikslią dieną, nurodytą nuomos sutartyje. Būtina sumokėti dažniausiai 3 mėnesių depozitą, lygų 3 mėnesių nuompinigiams.

Kol kas naujų butų nuoma paplitusi tik Lietuvos didmiesčiuose - dar nepastatytuose namuose galima išsirinkti norimą nuomotis butą. Statybos vietose kabantys plakatai praneša, ar statomi butai bus tik parduodami (verslo ir gyvenamųjų patalpų naudojimui), ar ir nuomojami.

Nelegalus butų nuomos verslas

Butų nuomos verslas daugeliui Lietuvos žmonių tampa papildomu arba net pagrindiniu pajamų šaltiniu. Lietuviai būstą dažniausiai nuomoja nelegaliai, nes nuomos patentas, kurį būtina išsipirkti norint nuomoti butą ar namą, paprasčiausiai per brangiai kainuoja.

Prieš trejus metus Vyriausybė nustatė minimalią ir maksimalią tokio patento kainą. Mažiausiai už nuomos patentą tektų sumokėti 100 Lt, daugiausia - 6 tūkst. Lt per metus. Patento kainą paprastai nustato miesto savivaldybė, atsižvelgdama į tai, kokioje vietoje yra nuomojamas butas.

Asmeniui, nuomojančiam butą, bet neįsigijusiam patento, gresia sumokėti ne tik patento mokesčio sumą, bet ir tokio pat dydžio baudą. Nelegaliai nuomojantis butą asmuo gali būti patrauktas ir į administracinę atsakomybę. Nepaisant to, daugelis lietuvių butus nuomoja neturėdami jokių patentų.

Mokesčių inspekcija tyčia neieško žmonių, nelegaliai nuomojančių butus. Tokius pažeidimus mokesčių inspektoriai dažniausiai nustato gavę anoniminius skundus, kuriuos dažniausiai rašo pavydūs kaimynai. Tačiau solidžios nekilnojamjo turto agentūros, besiverčiančios butų nuoma, dirba turėdamos nuomos patentą ir nemažą duomenų bazę.

Depozitas (užstatas)

Reta nuomos sutartis nenumato depozito įmokos, arba užstato, kuris rodo, kad jūsų ketinimai nuomotis būstą rimti, ir kuris bus grąžintas, nuomos sutarčiai pasibaigus. Užstatas leidžia ramiau jaustis ir buto šeimininkui.

Inventorius

Tai daiktų, esančių bute, name ar kambaryje, į kurį kraustotės, aprašas. Surašomi visi daiktai ir jų būklė.

Ramiai gyventi nuomojamame būste (t. y. Remontuoti ir bendrai prižiūrėti būstą. Nuomos periodo pradžioje perleisti jį nuomininkui švarų ir sutvarkytą. Susigrąžinti nuosavybę (būstą), jei ji nuomininkų buvo apgadinta. Taigi, jei inventorius suskaičiuotas, sutartis pasirašyta, užstatas ir pirmojo mėnesio ar dviejų savaičių nuoma sumokėta - galima kraustytis. Jei sutartis terminuota, nepamirškite termino pabaigoje jos pratęsti.

Buto Vilniuje nuomai ieškanti Jūratė skundėsi, kad pirmą mėnesį ji turi sumokėti beveik 1000 eurų. „Dauguma brokerių ir savininkų prašo sumokėti už nuomą į priekį. Buto nuoma dabar siekia 350 - 400 eurų. Tada dar reikia sumokėti depozitą, jo suma dažniausiai būna lygi nuomos sumai. Tiesa, kai kurie savininkai prašo mokėti daugiau. Pavyzdžiui, vieno buto nuoma buvo 370 eurų, o depozitas 400 eurų. Be to, beveik visur reikia susimokėti tarpininkavimo mokestį. Jo nėra tik tada, kai butą nuomoja pats savininkas, tačiau tokių skelbimų labai mažai. Įprastai brokeriai prašo susimokėti 150 eurų ar 200 eurų mokestį. Taip ir išeina, kad pirmą nuomos mėnesį man reikia turėti beveik 1000 eurų“, - pasakojo mergina.

Jos įsitikinimu, tarpininkavimo mokestis yra nereikalingas. „Nežinia, kodėl jį reikia mokėti, bet jis yra nurodytas daugelyje skelbimų, klausiau, už kokią paslaugą jį turiu mokėti, tai siūlydavo kitur ieškotis buto, jeigu nenoriu mokėti tarpininkavimo mokesčio. Nenoriu už nieką mokėti pinigų, bet kitos išeities neturiu. Jeigu nesumokėsiu aš, atsiras kitas nuomininkas, kuris mokės“, - skundėsi Jūratė.

Tačiau NT brokeris Mantas Mikočiūnas įsitikinęs, kad brokerių, kurie nuomos rinkoje taiko tarpininkavimo mokesčius, net nereikėtų vadinti tikrais brokeriais. „Jie neturi patirties ir negali parduoti savo paslaugos būsto savininkui, kuriam atstovautų ir kuris turėtų mokėti už nuomininko suradimą. Tokie brokeriai tiesiog į skelbimą įrašo, kad taikomas tarpininkavimo mokestį. Dažnai jie to net nederina su būsto savininku, kuris dažnai net ir nežino, kad kažkas kitas reklamuoja jų būstą. Tokie brokeriai paima savininko skelbimo nuotraukas, jas sudeda į naują savo skelbimą, kuriame parašo apie tarpininkavimo mokestį. Jam paskambina klientai, kurie nori išsinuomoti būstą. Tada brokeris jau skambina tikrajam buto savininkui ir sako, kad turi klientą, kurio suradimas savininkui nieko nekainuos“, - pasakojo M. Mikočiūnas.

Anot jo, su klientu toks brokeris pirmą kartą ir ateina į butą ir jeigu viskas jam tinka, prašo tarpininkavimo mokesčio už nieką. „Juk žmogus pats susirado skelbimą, kurį tarpininkas dažnu atveju būna pavogęs. Tačiau rimti brokeriai dažniausiai net nedirba su numos rinka, nes joje maži komisiniai. Tad su šia rinkos dalimi dažnai dirba įvairios šaraškino kontoros“, - tikino M. Mikočiūnas.

Nors vasarą dažnas pasvarsto apie būsto atnaujinimą, visgi retas susimąsto, kad vien tik perdažyti sienas ar pakeisti grindų dangą neužteks.

Pasak jos, palyginti su būsto pirkimo-pardavimo sutartimi, nuomos atveju toks dokumentas nebūtinai turi būti rašytinės formos. „Preliminari sutartis turi būti būtinai rašytinės formos, kitaip ji tampa negaliojanti. Nuomos sutartis, kuri, pavyzdžiui, sudaroma iki vienerių metų, gali būti ir žodinė. Jei vienerių metų laikotarpis yra viršijimas, tokiu atveju sutartis jau turėtų būti rašytinė“, - dėmesį atkreipė teisininkė.

Kiekvienam nuomininkai teisininkė taip pat patarią įvertinti, kokį objektą ir iš ko nuomosite. Pavyzdžiui, įprastai nuomotojai prašo sumokėti depozitą. Tad, L. Liogės vertinimu, yra itin svarbu patikrinti, kam sumokate pinigus, t.y. ar tikrai būsto savininkui.

Ne ką mažiau, teisininkės vertinimu, svarbu iš anksto įvertinti turto būklę, užfiksuoti tam tikrus defektus, kad vėliau, pasibaigus nuomos laikotarpiui, nereikėtų patekti į ginčą dėl žalos atlyginimo už turto sugadinimą.

L. Liogė patarė aptarti vieną iš sąlygų ir dėl nuomos sutarties registravimo Registrų centre. Tokiu atveju, pasak jos, jei ir pasikeistų buto savininkas, naujasis neturės teisės nutraukti nuomos sutarties ir ji liks galioti.

„Ką reikėtų dar padaryti prieš nuomojantis butą, įvertinti komunalinių mokesčių dydį, sutartyje aptarti, kokius komunalinius mokesčius ir kitas išlaidas turės kompensuoti ir mokėti, ir kaip privalės mokėti pats nuomininkas. Dar pasitaiko tokių atvejų, kada, pavyzdžiui, ir kaupiamosios išlaidos turto išlaikymui, priežiūrai yra priskiriamos nuomininkui. Ir tada vėlgi kyla klausimas, ar tikrai nuomininkas turėtų tokias išlaidas kompensuoti, kurios būtų pakankamai nemažos. Būna dažnai, kad ir nuomininkai vėliau siekia nutraukti įvairiais būdais anksčiau terminą, tą sutartį dėl to, kad yra labai didelės išlaidos, tarkime, būna ir 150 ir 200 eurų, plius elektra ir t.t. O tai, tarkime, studentams, pakankamai yra didelės išlaidos“, - vardijo teisininkė.

Jos vertinimu, reikėtų neužmiršti apsitarti ir kitų sąlygų. Pavyzdžiui, ar išlaikoma galimybė bute gyventi kitiems šeimos nariams, ar galima laikyti gyvūnus. „Nes jeigu nėra tokios sąlygos įtraukta, kad draudžiama laikyti gyvūnus, tai neturėtų būti pagrindas nutraukti nuomos sutartį“, - dėmesį atkreipė ji.

Pasak pašnekovės, rekomenduotina tarp nuomininko ir numotojo apsitarti dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, turto draudimo, remonto, o visa tai galiausiai įrašyti ir nuomos sutartyje.

„Pagal teisės aktus nuomotojas turi atlikti kapitalinį remontą, pavyzdžiui, būti atsakingas už vamzdžių pakeitimą ir pan. Tuo metu nuomininko pareiga gali išlikti, tarkime, lemputės pakeitimas“, - sakė pašnekovė.

L. Liogė sako, kad vertėtų numatyti sąlygas ir dėl vienašališko turto perdavimo nuomos sutarties nutraukimo atveju. „Pasitaiko tokių atvejų, kada nuomotojas vengia priimti turtą. Ir atitinkamai vėliau kyla ginčų, kas gi kaltas dėl tam tikros žalos. Pasirodo, kartais būna kaltas tikrai ir pats nuomotojas, kai ateina nesant nuomininkams, kažką sulaužo ir tada bando tą atsakomybę primesti nuomininkui“, - kalbėjo teisininkė.

Jonavos butų nuomos rinka

Jonavoje, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, butų nuoma yra aktuali tema. Ypač paklausūs yra ekonominės klasės būstai, kurių nuomos kaina neviršija 150 eurų per mėnesį. Jonavoje paklausa butams nuomai yra didesnė už pasiūlą. Todėl nuomos sąlygas dažnai diktuoja ne nuomininkai, o būsto savininkai.

Dažnai pasitaikantys nuomotojų reikalavimai:

• Užstatas - 400-500 eurų;
• Reikalavimas pateikti dokumentus, įrodančius, jog nuomininkas turi nuolatines pajamas;
• Pageidautina - be gyvūnų ir be mažų vaikų.
• Nuomininkas turi būti tvarkingas ir be žalingų įpročių.

Jonavietė Julija, nuomojanti vieno kambario butą Kosmonautų gatvėje, nuomininkų ieškojo tik per pažįstamus žmones bei jų rekomendacijas.

Neseniai laikraštyje apie nuomojamą butą paskelbusi jonavietė Lina už nuomą kas mėnesį norėtų gauti po 150 eurų, dar - 450 eurų užstatą.

Kelis butus Jonavoje nuomojantis Vytautas tvirtina, kad prašyti 400-500 eurų užstato yra per daug.

Prieš kelis mėnesius 2 kambarių butą Chemikų gatvėje išsinuomoję sutuoktiniai už nuomą kas mėnesį moka po 170 eurų. Dar 500 eurus teko sumokėti kaip užstatą.

Ieškantiems būsto nuomai Jonavoje, pateikiame keletą pavyzdžių su kainomis:

• Panerių g.: Išnuomojamas 1 kambario butas. 30 m², centrinis šildymas, 9/9 aukštas. Kaina - 300 €/mėn.
• Chemikų g.: Išnuomojamas 2 kambarių butas. 52 m², centrinis šildymas, 5/5 aukštas. Kaina - 400 €/mėn.
• 2 kambarių butas: 51 m², centrinis šildymas, 2/4 aukštas. Kaina - 30 €/mėn.
• 1 kambario butas: 35 m², centrinis šildymas, 3/5 aukštas. Kaina - 280 €/mėn.
• 1 kambario butas: 37 m², centrinis kolektorinis šildymas, 1/5 aukštas. Kaina - 350 €/mėn.

Kaip matote, Jonavoje galima rasti įvairių variantų pagal skirtingus poreikius ir biudžetą.

Butų nuomos kainų palyginimas Jonavoje ir Kaune

Kaune kainos ir pasirinkimas yra didesni, tačiau tai priklauso nuo jūsų poreikių ir finansinių galimybių.

Svarbiausi patarimai prieš pardavimą

Parduoti net 30 metų remonto nemačiusį butą už normalią kainą yra realu. Bet tam reikia įdėti laiko, darbo ir pastangų. Kartais pardavėjai pasirenka iš viso neviešinti jokių tokio būsto nuotraukų. Arba sutinka padaryti reikšmingą nuolaidą ir parduoti už mažesnę negu rinkos kainą. Jei neturite nei laiko, nei noro darbuotis prie būsto prekinės išvaizdos, tačiau norite parduoti greitai, tuomet kompensuokite būsto trūkumus lanksčiu požiūriu į būsto kainą. Tai pritrauks daugiau susidomėjimo ir užtikrins greitesnį pardavimo procesą.

Jeigu svarstote apie būsto pardavimą ir norite būti tikri, kad jūsų nekilnojamojo turto vertė bus tinkamai nustatyta, registruokitės į nemokamą konsultaciją su mūsų specialistu, kuris padės ne tik rinkos kainą nustatyti, bet ir pasirūpins sklandžiu jūsų būsto pardavimo procesu.

Tikėkimės, kad šie patarimai padės jums sėkmingai parduoti savo butą! Sėkmės!

Vis tik ne paslaptis, kad nuomotojai visada prašo depozito - vieno ar kelių mėnesių nuomos dydžio užstato. Tad, jeigu nuomininkas nusprendžia išsikraustyti sutarčiai nepasibaigus, depozitas dažnai lieka savininkui kaip kompensacija. Anot advokatės, tai, kad nuomininkui nutraukus nuomos sutartį prieš terminą nuomotojui lieka depozitas, yra nusistovėjusi praktika, tačiau ne taisyklė.

Dažnai žmonės, prieš pasirašant nuomos sutartį, jos nepaskaito, o dėl to susiduria su problemomis, iš kurių viena - negrąžintas nuomos depozitas. Visada, prieš pasirašant nuomos sutartį, neskubėkite ir perskaitykite sutartį atidžiai.

Visas depozitas arba depozito dalis gali būti negrąžinama dėl dar kelių priežasčių: nemokėjote nuomos ir/ar komunalinių mokesčių, padarėte nuostolių būste esančiam turtui.

Nuomos sutarčiai pasibaigus ir nuomininkui išsikrausčius, ateina laikas depozito grąžinimo klausimui. Jei nuomininkas tvarkingai mokėjo visus mokesčius ir nepadarė butui žalos, viršijančios normalų nusidėvėjimą, nuomotojas privalo grąžinti visą depozito sumą per sutartyje numatytą terminą.

Jei nuomotojas nusprendžia išskaičiuoti tam tikrą sumą iš depozito, jis privalo tai pagrįsti. Geriausia praktika - pateikti nuomininkui sąmatas arba kvitus už atliktus remonto darbus ar pirkinius (pvz., sąskaitą už naują sudaužytą veidrodį ar valymo paslaugas). Vienašališkai, be jokių įrodymų, nuspręsti pasilikti visą depozitą yra neteisėta.

tags: #rimti #nuomininkai #gali #ir #paskambinti