Rimo ir Vytauto Gegužių Sodybos Aprašymas

Šiaulių kraštas garsėja savo istorija, kultūra ir sakraliniu paveldu. Jame galima rasti ne tik įspūdingų bažnyčių ir vienuolynų, bet ir unikalių muziejų bei kitų lankytinų vietų. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą įdomių objektų, kuriuos verta aplankyti Šiaulių rajone.

Kryžių Kalnas

Unikalus pasaulyje Kryžių kalnas yra 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, Jurgaičių kaime. Manoma, kad viduramžiais ant šio kalno stovėjo medinė pilis, kronikose vadinta Kula, kurią 1348 m. sugriovė Livonijos kariuomenė. Vietiniai žmonės pasakojo, kad pirmieji kryžiai pastatyti XIX a. viduryje, meldžiant Dievo malonės ir sveikatos, nes žmonės šį kalną laikė šventa vieta. Kiti teigė, kad kryžius imta statyti žuvusiesiems 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose.

Kryžių kalnas Lietuvos okupacijos laikotarpiu buvo kaip didvyriško pasipriešinimo ir tikėjimo laisve simbolis. Dažnas kryžių statymo motyvas yra prašymas Dievo malonių arba padėka už jau gautas. Kryžių kalno viduryje stovi Švč. Mergelės Marijos - Dievo Malonių dalintojos - skulptūra. Kryžių kalno koplyčioje, kuri dar vadinama popiežiaus koplyčia, popiežius Jonas Paulius II 1993 m. rugsėjo 7 d. kartu su Lietuvos vyskupais aukojo Šv. Mišias.

Kryžių kalno koplyčia, dar vadinama Popiežiaus koplyčia, yra prie Kryžių kalno, Jurgaičių kaime, Šiaulių rajone. Pastatyta 1993 m. laukiant čia atvykstančio popiežiaus Jono Pauliaus II. Tai kultūros paveldo objektas, 2011 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą.

Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos Vienuolynas

Popiežius Jonas Paulius II, 1993 m. rudenį lankydamasis Italijos La Vernos kalno pranciškonų vienuolyne, paragino brolius pranciškonus pastatyti prie Kryžių kalno vienuolyną. Pranciškonai atsiliepė į popiežiaus paraginimą. Pastatą, stovintį 300 metrų atstumu nuo Kryžių kalno, statyti padėjo Toskanos provincijos broliai pranciškonai. Jis iškilmingai pašventintas 2000 m. liepos 8 d.

Šiaulių Sakralinis Paveldas

Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus Katedra

XVII a. statytos renesansinės katedros bokštas (aukštis - 70 m) matomas iš visų pagrindinių kelių. 1997 m. gegužės 8 d. popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimu įkurta Šiaulių vyskupija, o bažnyčia tapo Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra. Katedroje yra du malonėmis garsėjantys Švč. Mergelės Marijos atvaizdai, šalia jų padėkos ženklai - votai.

Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Bažnyčia

Švč. Gegužių g. Bažnyčia pastatyta 2009 m. Jos pastatas primena du maldai suglaustus delnus. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia įkurta 1993 m. spalio mėnesį nebaigtuose statyti „Nuklono“ kultūros namuose. 2006 m. bažnyčia persikėlė į kitas patalpas. Ant bažnyčios sienų - skulptoriaus kun. A. Rimavičiaus (1865-1933) sukurtos Kryžiaus kelio stotys. Šio medžio drožėjo talentas buvo Dievo malonė ir Šv.

Šiaulių Šv. Jurgio Cerkvė

Šiaulių Šv. Kražių g. Neobizantinio stiliaus cerkvė Šiauliuose pastatyta 1908 m. rusų carinės valdžios lėšomis. Cerkvė pašventinta ir pavadinta Šv. Georgijaus vardu. 1915 m. carinei kariuomenei pasitraukus iš Lietuvos, rusų kariuomenės cerkvė buvo uždaryta ir kurį laiką nebuvo naudojama. Per I pasaulinį karą vokiečiai bažnyčią pavertė sandėliu. Po karo ji perduota Lietuvos kariuomenės III pulko dvasinėms reikmėms. 1919 m. liepos 6 d. bažnyčia pašventinta Šv. Jurgio kankinio titulu. Bažnyčios kairėje sienoje esančioje navoje yra Švč.

Šiaulių Šv. Ignaco bažnyčia

Vilniaus g. Bažnyčia yra miesto centre, prie pat Šiaulių bulvaro. 1993 m. rugsėjo 7 d. vizito į Lietuvą metu popiežius Jonas Paulius II palaimino ne tik bažnyčią, bet ir būsimą jėzuitų mokyklą. Jėzuitai savo veikloje vadovaujasi šūkiu: „Viskas didesnei Dievo garbei“. Dažnai jie, atsiduodami Dievo malonei, imdavosi įvairių sudėtingų užduočių - misijų ar švietėjiškos veiklos. Jėzuitų vienuolija Šiauliuose įsikūrė 1930 m. kunigo Benedikto Andruškos (pirmojo rektoriaus) rūpesčiu. 1935 m. pastatyta viešoji oratorija. 1949 m. Šiaulių Šv. Ignaco bažnyčia ir vienuolynas buvo uždaryti, bažnyčioje įrengtas sandėlis, vėliau sporto salė. 1990 m. Minint popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje dvidešimtmetį, bažnyčios šventoriuje pastatytas paminklas. Takui nuo bulvaro iki popiežiaus skulptūros suteiktas Popiežiaus Jono Pauliaus II vardas.

Kitų Vietovių Sakraliniai Objektai

Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo Bažnyčia

Kurtuvėnų Šv. P. Višinskio g. 33, Kurtuvėnai, Šiaulių r. sav. Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia yra vėlyvojo baroko stiliaus, pastatyta 1792 m. Jos bokštai yra 50 m aukščio. Bažnyčioje gausu paslaptingų ir tamsių navų, siaurų koridorių, po bažnyčia yra laidojimo rūsiai, kuriuose įrengta 12 kriptų. Šalia dešiniojo altoriaus yra Kūdikėlio Jėzaus Karaliaus (Prahos Kūdikėlio) skulptūrėlė.

Palendrių Šv. Benedikto Vienuolynas ir Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Bažnyčia

Palendriai, Kelmės r. sav. Vienuolynas yra įsikūręs Palendrių kaime. Benediktinai į pastatytą naują vienuolyną įsikėlė 2001 m. rudenį. Vienuolyno bažnyčia yra atvira visiems, kurie nori melstis kartu su vienuoliais. Benediktinai įsipareigoja Dievo meilės ir malonės siekti laikydamiesi klusnumo, pastovumo, skaistybės ir neturto įžadų. Vienuolyne saugoma kryžiaus, ant kurio buvo nukankintas Kristus, dalelė ir erškėčių vainiko spyglys. Tikima, kad šios relikvijos lietė patį Kristaus kūną.

Šalia vienuolyno yra Palendrių Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia arba Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos vieša oratorija. Ši bažnyčia neveikianti, tačiau yra vienas iš įdomiausių ir gražiausių gelžbetoninės prieškario lietuvių architektūros pavyzdžių. Ją pastatė Lietuvos kunigas, mecenatas Kazimieras Ambrozaitis pagal Šiaulių architekto Vlado Bitės projektą.

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilika

Šiluvos Švč. Jono Pauliaus II g. Pirmoji katalikų bažnyčia Šiluvoje pastatyta 1457 m. Vėliau įsigalėjo kalvinai, tačiau Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas 1608 m. ir po jo sekę įvykiai, kai žemėje užkastoje skrynioje buvo surasti katalikų bažnyčios dokumentai ir stebuklingas paveikslas, padėjo žemes atgauti katalikams.

Didžiajame bažnyčios altoriuje yra XVII a. pr. nutapytas ir stebuklais išgarsėjęs Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, kuris buvo karūnuotas 1786 m. Paveikslas ir šiandien garsėja malonėmis, tai liudija ir šalia kabantys gausūs votai. Raudonų plytų mūrinė bažnyčia pastatyta 1786 m.

Ilgą laiką Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietoje stovėjo medinė koplyčia. Mūrinė koplyčia suprojektuota Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 300 metų sukakties proga (architektas A. Vivulskis). 1912 m. kertinį akmenį pašventino kunigas ir poetas Maironis. 1924 m. koplyčia galutinai baigta, jos aukštis - 44 m. Jos viduje ant Apsireiškimo akmens pastatytas altorius, virš jo Švč. Mergelės Marijos skulptūra.

Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės Bažnyčios ir Bernardinų Vienuolyno Ansamblis

Tytuvėnų Švč. Maironio g. Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis yra vienas įdomiausių ir didžiausių XVII-XVIII a. Lietuvos sakralinės architektūros kompleksų, pasižymintis architektūros stilių įvairove. Tytuvėnų bažnyčioje yra stebuklingas Švč. Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, o bažnyčios šventoriuje - unikali Šventųjų laiptų koplyčia.

Malonėmis garsėjantis Švč. Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas yra nutapytas XVII a. 3­-iajame dešimtmetyje. Tai visos bažnyčios puošmena. Vienuolyno kompleksas galutinai suformuotas 1772-1780 metais - prie bažnyčios įrengtas uždaras stačiakampis kiemas su arkadinėmis galerijomis, skirtomis Kryžiaus keliui.

Bazilionų Šv. Bazilijaus Bažnyčia

Bazilionų Šv. Vytauto g. 27A, Bazilionai, Šiaulių r. sav. Pirmoji bažnyčia Bazilionuose pastatyta 1749 m. Iki 1836 metų čia buvo vienuolių bazilijonų vienuolynas. Dabartinė medinė bažnyčia pastatyta 1933 m. Pastatas yra liaudiškos architektūros pavyzdys, pasižymintis turtingu interjeru. Bažnyčia garsėja Šv.

Rėkyvos Šv. Juozapo Darbininko Bažnyčia

Rėkyvos Šv. Poilsio g. 1800 m. bažnyčia buvo pastatyta kaip Karpių dvaro koplyčia, 1936 m. gavo bažnyčios statusą. Apie 1956 m. bažnyčia buvo uždaryta, jos turtas išgrobstytas. Čia įrengtas sandėlis. Dievo malonės veikimu bažnyčia buvo grąžinta tikintiesiems 1989 m., o 1991 m.

Katauskių Dvaro Koplyčia

Koplyčios g. 1, Katauskiai, Raseinių r. sav. Tai vienas iš buvusių Katauskių dvaro sodybos statinių. Koplyčia pastatyta 1835 m., restauruota 2008 m. minint Švč. Lietuvos dvarų koplyčios buvo nedidelės ir dažniausiai skirtos dvarininko šeimos reikmėms.

Žemaičių Kalvarijos Bazilika

Vytauto Didžiojo g. Bažnyčia 1615 m. pastatyta žemaičių seniūno Jurgio Gruževskio lėšomis. Bažnyčios pastatas yra mišraus gotikos ir renesanso stiliaus. Bažnyčia vienanavė, vienabokštė, su gotikine trisiene apside, gotikiniais langais. Vienas svarbiausių reformatų doktrinos klausimų yra išteisinimo klausimas. Reformatai tiki, kad žmogus išganymą gauna per Dievo malonę. Sola Gratia - „vien tik malonė“ - reformatų tikėjimo šerdis. Išgelbėjimas ateina iš Dievo malonės. Tačiau tai ne tik Dievo dovanotas nuodėmių atleidimas, bet ir paties žmogaus vidinis atgimimas.

Šiaulių Muziejai ir Kitos Lankytinos Vietos

Šiauliuose galima rasti įvairių muziejų, kurie atspindi miesto istoriją, kultūrą ir meną.

• Šiaulių Geležinkelių Muziejus (Dubijos g.) - kaupia, saugo, restauruoja ir eksponuoja muziejines vertybes, susijusias su Šiaulių krašto geležinkelio istorija. Muziejus įkurtas 1971 m.
• Angelo Muziejus (Aušros al.) - duris atvėrė 2014 m. rugsėjo 6 d. Muziejaus kolekcijos pagrindu tapo Ryčio Milkinto surinkta angelų skulptūrų kolekcija.
• Šiaulių Dailės Galerija (Vilniaus g.) - nuo savo įkūrimo pradžios skatindama menines naujoves, kuria kultūrinį miesto tapatumą ir simbolizuoja kūrybines miesto galias.
• Radijo ir Televizijos Muziejus (Vilniaus g.) - veikia garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų istorijos ekspozicija.
• Baltų Kultūros Populiarinimo Centras (Vilniaus g.) - pirmasis interaktyvus baltų kultūros populiarinimo centras Lietuvoje ir Latvijoje.
• Dviračių Muziejus (Vilniaus g.) - vienintelis Lietuvoje specializuotas muziejus, skirtas dviračio istorijai.
• Saldainių Fabrikas „Rūta“ (Tilžės g.) - bemaž šimtmetį viliojęs praeivius saldžiais kvapais.

Venclauskių Namai

Venclauskių namai (Vytauto g.) - daugiafunkcis istorijos ir kultūros pažinimo centras, netradicinė bendravimo ir laisvalaikio erdvė Šiauliuose. Tai ryškus tarpukario modernizmo architektūros objektas, unikalus ir vienas iš charakteringiausių Lietuvoje XX a. 2019 m. Venclauskių namuose visuomenei pristatoma muziejinė ekspozicija, pasakojanti XX a. 1991 m. Gražbylė ir Danutė Venclauskaitės namus dovanojo Šiaulių „Aušros“ muziejui, iškėlusios sąlygą, kad pastatas visada priklausys visuomenei ir jame veiks muziejus.

Saulės Laikrodžio Aikštė

Pagrindinė aikštės idėja - įprasminti tris svarbiausius Šiaulių miesto simbolius: saulę, prisimenant 1236 m. Architektūrinį ansamblį sudaro amfiteatro formos aikštė ir į 18 m aukštį kylantis obeliskas, kurį vainikuoja paauksuota bėgančio šaulio skulptūra. Obeliskas su „Šaulio“ figūra saulėtą dieną tampa gnomonu, rodančiu geografinės platumos vietinį laiką. Skaitmenys žymi Šiaulių miesto įkūrimo metus - 1236 m. Iškėlęs aukštyn lanką ir jau iššovęs strėlę „Šaulys“ spindi sugavęs net mažiausią saulės spindulį.

Geležinė Lapė

Plieninėje „Geležinės lapės“ širdyje (1,20 m aukščio ir 0,90 m pločio) įdėta kapsulė su vario plokštėje iškaltais žodžiais mūsų ainiams.

Žuvininkų Piliakalnis (Salduvės Kalnas)

Žuvininkų piliakalnis (Salduvės kalnas) su Žuvininkų kaime esančia istorine gyvenviete yra įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Kunigo Ignaco Štacho Kapas

Kunigas Ignacas Štachas (gimė 1797 m. spalio 9 d. Varniuose, mirė 1854 m. spalio 28 d. Šiauliuose) - vienas iš blaivybės skleidėjų pradininkų Lietuvoje. Manoma, kad prie kunigo I. Štacho kapo pasimeldę žmonės sulaukia įvairių malonių. Anksčiau prieš egzaminus čia lankydavosi gimnazistai ir studentai. Apie jo kapą keliais eidavo nevilties apimti žmonės ir nusidėjėliai, norintys grįžti į doros kelią. Kunigas palaidotas Senosiose kapinėse, Šv. Jono kalnelio šlaite. 2016 m. Šiauliečiai stebuklu vadina tokį įvykį: popiežiui Jonui Pauliui II beklūpant Šv.

tags: #rimos #ir #vytauto #geguziu #sodyba